Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės plenero „Šimtmečio veidai ir vaizdai 2025“ įkvėpėjai ir pagrindiniai organizatoriai – Bilionių seniūnija bei Bilionių kaimo bendruomenė negaili laiko, lėšų, pastangų ir priima visus dalyvius bei žiūrovus kaip pasiilgtus artimuosius.

Bilionių piliakalnis – vienas vaizdingiausių visoje Žemaitijoje, todėl važiuojant Žemaičių plentu jis patraukia dėmesį, o susigundę nuo jo pasižvalgyti į apylinkes, dar gauna ir širdį džiuginančią dovaną – galimybę prisiliesti prie senelių ir prosenelių gyvenimo, prisiminti jų puoselėtas tradicijas bei amatus.

„Retai važiuoju į plenerus, bet Bilioniuose tokia ypatinga aura, kad negaliu praleisti progos. Kitur dirbame angaruose, daržinėse, o čia mus priima autentiškoje 19 a. sodyboje. Nuostabi vieta ir žmonės nuostabūs“, – tikino akmentašys Valdas Bandza iš Kelmės, ant akmens išnykusiems seniūnijos kaimams šiemet patupdęs akmeninius balandžius.

Kiek kaimų liks be gyventojų, tiek ir balandžių sutūps ant akmens Bilionių parkelyje.

Sunku suskaičiuoti, kiek kartų prie Bilionių piliakalnio kūrė tautodailininkai Nerijus Alšauskas, Alvydas Pocius, Raimundas Pūškorius, Adolfas Teresius, Mindaugas Turolevičius. Kartu su jais šiemet sodyboje dirbtuves įsirengė ir Paulius Ratkevičius, Jonas Virbauskas, Irena bei Vilius Šliuželiai, pirmą kartą į plenerą atvyko kubilininkystės meistras Vitalius Striuogaitis. Dovaną ne tik Šilalei, bet ir visai Lietuvai ruošia tautodailininkas Mindaugas Jankauskas, kuriantis paminklą Baltijos keliui įamžinti – jis bus nuvežtas ten, kur prieš 36-erius metus rankomis susikibę stovėjo šilališkiai. Greta jau pripažintų ir išgarsėjusių tautodailininkų pačius gražiausius Bilionių apylinkių vaizdus fiksavo savamoksliai tapytojai iš pakaunės – Garliavos O. K. dailės klubo nariai.

Bilionių seniūnijos viešosios erdvės jau seniai papuoštos ir akmens kūriniais, ir medžio skulptūromis, seniūnijos patalpos tapo kone parodų sale, bet ne veltui sakoma, jog grožio nebūna per daug. Bilionių bendruomenės pirmininkė Virginija Geštautienė džiaugiasi, kad šiemetiniame plenere sukurti tautodailininkų darbai papuoš Laukuvos bei Upynos seniūnijas. Medžio drožėjas N. Alšauskas kuria įspūdingą žalčio skulptūrą, primenančią seną Laukuvos krašto istoriją – ji papuoš Treigių piliakalnį. Į Upynos amatų parkelį išvažiuos ir akmeninė būžė. Senovėje tokie įrenginiai buvo naudojami net vaikams sverti, bet šitas, šimtus kartų padidintas, bus pastatytas Upynos centre.

Mūsų krašto tautodailininkas A. Pocius medyje išraižė ąžuolais apsuptą Dionizo Poškos Baublį. V. Geštautienė prasitarė, jog tai bus dovana Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui. Kur apsigyvens A. Teresiaus įamžinta „Lituanica“, visiems aišku – lakūno Stasio Girėno gimtinėje Vytogaloje.

„Plenero atidaryme dalyvavęs etninės kultūros puoselėtojas Virginijus Jocys sakė, jog žodis „Lituanica“ yra vienas stipriausių lietuvių kalbos žodžių, turintis tokią pat jėgą, kaip „Žalgiris ir Vytautas Didysis“. Į šį mano medžio raižinį, kuris gali būti naudojamas ir kaip paveikslas, ir kaip kilnojamas stendas, sudėta viskas, kas lietuviui yra svarbiausia. Amerikai skirta nedaug vietos – įraižiau tik Čikagą ir Niujorką, užtat Europa – didelė, kaip mūsų širdys. O visas dėmesys krypsta į mums brangų lėktuvą, parodžiusį pasauliui, kokių drąsių žmonių tauta mes esame“, – sakė A. Teresius. 

Tautodailininkai neslėpė, jog atvyko į Bilionius ne savo vizijų įgyvendinti, o kurti tai, ko šiam kraštui reikia. Tuos poreikius geriausiai žino seniūnė Loreta Daukantienė.

„Menininkas nėra laisvas ir negali gyventi vien tik savo vizijomis. Esu įsitikinęs, jog meną reikia suprasti kaip tarnystę, tada lengva nusileisti ant žemės“, – tvirtino daugkartinis liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatas A. Teresius.

Plenerui tapus tradiciniu renginiu, susiformavo ir nuolatinių žiūrovų būrys, kasmet atvykstantis pasidairyti į šį šurmulį, pasigrožėti išsaugota ir kruopščiai Editos bei Dariaus Navardauskų prižiūrima bei puoselėjama įspūdinga 19 a. ūkininko sodybos aplinka, pasiklausyti amatų pristatymo. Šiemet Bilionių piliakalnio pašonėje keramikai žiedė puodus, kubilius rideno bačkas ir bačkutes, aiškindamas, kuri kam skirta – kopūstams ar agurkams raugti, vynui brandinti ar pirtyje vantas mirkyti.

Tiesa, nors plenero dalyviai kuria išliekamąją vertę visam Šilalės kraštui, savivaldybės vadovai nėra dosnūs renginio organizatoriams, dėl to nukenčia ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Bet Bilionių „generolės“, kaip suvažiavę menininkai vadina seniūnę ir bendruomenės pirmininkę, sako, kad jokie pinigai neatstoja kaimo žmonių pagalbos ir paramos. O patiems gražiausiems dalykams pinigų net nereikia. Kai vakarais iki pat Aukštagirės nuskamba  „devyni metai ne viena diena“, už širdies iš malonumo griebiasi jaunystę prisiminę tolimiausių šio krašto sodybų šeimininkai.

Bilionių pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ neabejotinai yra vienas gražiausių tradicinių renginių, tapusių neatsiejamu nuo Šilalės krašto.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS ir V. JOCIO nuotr.

Daiva BARTKIENĖ

Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) skaičiuojant vienam gyventojui išaugo beveik 200 kartų, tačiau skirtumai tarp Lietuvos regionų siekia 2–3 kartus. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis įsitikinęs, kad regioninė politika yra neefektyvi, nes savivaldybės yra įspraustos į nustatytus rėmus ir investuoja ne ten, kur labiausiai reikia, o kam gauna finansavimą.

Ekonominių skirtumų neįveikė

2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 6,8 mlrd. eurų (23 mlrd. litų) ES struktūrinių fondų investicijų. Didelė dalis struktūrinių fondų lėšų buvo skiriama infrastruktūrai atnaujinti – renovuotos viešosios erdvės, keliai, kiti susisiekimo tinklai ir pasenę bei energetiškai neefektyvūs pastatai.

2014-2020 finansavimo laikotarpiu ES struktūrinių ir investicinių fondų veiksmų programa, skirta įgyvendinti ES sanglaudos politiką, Lietuvai skyrė apie 6,7 mlrd. eurų investicijų, iš kurių regionų plėtrai atiteko  maždaug 16,8 proc. lėšų - 972 mln. eurų. Europos Komisijos duomenimis, Lietuva buvo  viena šalių, efektyviausiai panaudojusių jai skirtas lėšas, kurios vienam gyventojui sudarė net 2849 eurus ir buvo bene didžiausia visoje Europos Sąjungoje.

Tokios milžiniškos investicijos turėjo gerokai įtakoti ekonomikos augimą ir žmonių gyvenimo kokybę, tačiau 2014-2016 metais, kai BVP Kauno regione augo 3,3 proc., o Vilniaus regione – dar visu procentu daugiau, likusioje šalies dalyje  BVP ne tik neaugo, o dar netgi krito. Lyginant Lietuvos regionų ekonominį vystymąsi, Europos Komisija pastebėjo, kad turtingiausiame Vilniaus regione BVP buvo 2,6 karto didesnis nei skurdžiausiame Tauragės regione.

Situacija nepasikeitė ir 2021 metais: sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį. Kauno (20,4 tūkst. eurų) ir Klaipėdos (18,4 tūkst. eurų)  apskritys viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vidurkį (16 tūkst. eurų). Likusios septynios apskritys nesiekė šio vidurkio, o mažiausias BVP vienam gyventojui buvo Tauragės apskrityje – 10,9 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities BVP rodiklis daugiau nei 2 kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius.

Didžioji dalis ES fondų, skirtų integruotai teritorinei plėtrai, 2014-2020 m. finansavo tris pagrindines sritis: kompleksinį miestų viešųjų erdvių atnaujinimą, viešųjų paslaugų ir jų teikimui aktualios infrastruktūros plėtrą,  darnaus judumo planų rengimą ir įgyvendinimą, miestų gatvių atnaujinimą ir plėtrą.  Vidaus reikalų ministerija pripažino, kad nors skiriamos lėšos pagerino regionų infrastruktūrą, prisidėjo prie aplinkos apsaugos projektų ir žmogiškųjų resursų vystymo, tačiau ekonominio išsivystymo, gyvenamosios aplinkos ir teikiamų paslaugų kokybės skirtumai bei socioekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir jų viduje kaip buvo, taip ir liko viena opiausių šalies problemų.

Vien investicijų nepakanka

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus patarėja Rugilė Augustaitytė informavo, kad 2007–2013 m. ES investicijas skyrė moksliniams tyrimams, verslo plėtrai, energetikai ir turizmui. Iš viso Lietuvos regionuose įgyvendinta projektų už daugiau nei 1 mlrd. eurų. Skurdžiausiose Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskrityse įgyvendinti 311 projektų, kurių vertė viršijo 160 mln. eurų. Tuo tarpu 2014–2020 m. laikotarpiu investicijoms Tauragės, Marijampolės ir Alytaus regionų projektams  skirta tik 50 mln. eurų. Dar 22,3 mln. eurų Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2020 metų skyrė tikslinėms regionų verslų konkurencingumą, inovacijas ir socialinį verslą skatinančioms priemonėms. 

„Žvelgiant į bendrus rodiklius, Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskritys sukuria apie 9 proc. visos Lietuvos ekonomikos. Palyginimui, didžiausias ekonomikos variklis – Vilniaus apskritis – sukuria 44 proc. Ilgalaikės tendencijos rodo, kad bendrai visa Lietuvos ekonomika, o ypač Vilniaus apskritis, auga sparčiau nei Tauragės, Marijampolės ir Alytaus apskritys, dėl to atotrūkis tarp šių regionų ir Vilniaus toliau didės. Regionų ekonomikose didesnę dalį pridėtinės vertės sukuria pramonė, tuo tarpu didmiesčiuose – prekyba ir paslaugos“,- teigiama R. Augustaitytės parengtame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsakyme.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai  stebi, kaip regionų (be Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) BVP vienam gyventojui skiriasi nuo šalies vidurkio. Šis rodiklis parodo, koks yra atotrūkis tarp didmiesčių ir kitų regionų ekonomikos. Pastaraisiais metais šis skirtumas tik didėja – daugiausia dėl to, kad regionuose mažėja gyventojų ir lėčiau auga ekonomika.

„Lietuvoje reguliariai vertinama, kaip ES investicijos veikia įvairias sritis. Tyrimai rodo, kad jos padeda gerinti gyvenimo kokybę ir skatina ekonomikos augimą, bet vien investicijų nepakanka, kad pakeistų ilgalaikes tendencijas. Labai svarbu, kad pačios savivaldybės aktyviai dirbtų ir kurtų palankias sąlygas verslui – be to pokyčių regionuose nebus“,- teigia Ryšių su visuomene skyriaus patarėja R. Augustaitytė.

Tebevyksta planavimas „iš viršaus“

2007-2013 laikotarpiu Regionų plėtros programai įgyvendinti skirta 10,5 proc., 2014-2020 m. – apie 16 proc. proc. Europos Sąjungos paramos lėšų. 2022 – 2030 metais šalies regionams turėjo būti skirta trečdalis (1,810 mlrd. eurų) Lietuvai numatytų ES investicijų, tačiau Regionų plėtros programoje patvirtinta 3 procentais mažiau – 1,623 mlrd. eurų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tvirtina, kad lėšų didėjimas  nėra esminis dalykas. Savivaldybėms svarbiausia pagal kokias taisyklės jos gali naudoti lėšas.

„Iš pradžių buvo rengiama Baltoji knyga, vėliau deklaruota, kad visas lėšų poreikis bus planuojamas iš apačios į viršų, bet tai ir liko žodžiais, kurie skyrėsi nuo darbų. Iniciatyvos ėjo ne iš savivaldybių, kaip buvo žadama, todėl norint įtilpti į ministerijų nustatytus rėmus, kartais reikia daryti tuos darbus, kurių ne visuomet reikia. Tokiais atvejais gaila, kad  dalį lėšų tenka panaudoti ne visai protingai. Čia kaip derybos su ES: arba tu susitari  dėl  visko, arba nesusitari dėl nieko. Savivaldybėms tai reiškia, kad arba imi, ką gauni, arba negauni nieko. Kompromisu to nenorėčiau vadinti, labiau tiktų sakyti, kad tai primestos taisyklės“,- tikina A. Klišonis.

Lėšų paskirstymas tarp ministerijų, pasak LSA prezidento, nėra tolygus. Savivaldybėms sakoma, kad  dabar skirstomos paskutinė parama vandentvarkos infrastruktūrai kurti, bet finansavimo intensyvumas nuo 85 proc., kaip iki šiol būdavo, sumažintas iki 50 proc. Nors lėšų poreikis didelis, tokią paramą sunku įsisavinti, nes vandentvarkos įmonės neturi tiek apyvartinių lėšų, kad galėtų įgyvendinti brangiai kainuojančius projektus.

„Jei bent kiek intensyvumas būtų didesnis,  būtų galima padaryti daugiau darbų, nes dabar projektų yra pateikta netgi mažiau, nei yra skirta lėšų paramai. Norėtųsi, kad projektų planavimas vyktų regione, o ne ministerijose. Dabar savivaldybės jungiasi į funkcines zonas, kuriose sprendžiamos bendros  turizmo, transporto, pramonės vystymo problemos. Labai gerai būtų, kad įsikūrus Regionų ministerijai, ji galėtų valdyti lėšas – tai suteiktų galimybę susėdus prie stalo planuoti jų paskirstymą  ir analizuoti, kaip kurį regioną galima būtų vystyti, kad  jis atsigautų“,- mano A. Klišonis.

2024 metais atlikusi auditą, Valstybės kontrolė konstatavo, kad 2022–2030 m. Regionų plėtros programa į regionų poreikius atliepia tik iš dalies, nes galėjo būti platesnės apimties, esamos priemonės galėjo būti patrauklesnės regionams ir savivaldybėms bei daugiau prisidėti sprendžiant jų problemas. Ministerijų nustatomos išankstinės sąlygos, finansuojamų veiklų apribojimai ir palyginti siauras siūlomų regioninių priemonių sąrašas suteikia regionams tik dalį savarankiškumo. Regionų plėtros programoje daugiau nei pusė savivaldybių pasigedo kultūros, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų bei energetikos sričių priemonių, o dalis Regionų plėtros planuose nustatytų rodiklių reikšmių nerodo pokyčio poreikio ir neskatina siekti pažangos.

Autorės ir Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Projektui „Regionų atskirtis – grėsmė valstybės saugumui“ įgyvendinti 6 tūkst. eurų stipendiją skyrė Medijų rėmimo fondas.

Liepos 10 d., 18 val., Tauragės geležinkelio stotis

Fiesta Monmartre? Tikrai taip! Jūsų laukia emocingas vakaras, prisodrintas bohemiškos dvasios, lengvo muzikinio flirto bei netikėtų programos posūkių. Nuo svajingos Prancūzijos iki spalvingosios Meksikos – leiskitės į kontrastų kupiną kelionę kartu su Perfect Nemesis!

Perfect Nemesis – tai Girmantė Bubelytė ir Mantas Ralas. Ji – akordeonistė, dievinanti Bachą, jis – gitaristas, pasišventęs rokui. Šis ekstravagantiškas derinys suteikia tik šiam duetui būdingą skambesį bei energetiką.

Įėjimas laisvas.

Finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Daugiau informacijos https://www.youtube.com/watch?v=Jj8c13_N4rQ 

Šilalės rajono agronomų sąjunga jungia 65 narius, kurių dauguma – agronomai ir keletas kitų žem­dir­biškų profesijų atstovai. Visus juos vienija bendras noras – po darbų nors retkarčiais susieiti draugėn, pasidžiaugti pasiekimais, pasi­da­lin­ti patirtimi, pasilinksminti. To­dėl kasmet vieną vasaros dieną šios gildijos nariai skiria kelionei į kurį nors Lietuvos rajoną. Stengia­ma­si nuvažiuoti į netradicinius, mū­sų rajonui nebūdingus ūkius, pa­si­domėti įvairių Lietuvos regionų is­torija, aplankyti žymiausiais to kraš­to vietas. Šį kartą šilališkiai pasirinko gretimą Kelmės rajoną.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49

Atbukome ne tik nuo karo Uk­rainoje, nuo ukrainiečių kančių ir rusių (baškirių, tuvių, čečėnių...) motinų sielvarto, bet ir nuo Do­naldo Trumpo gražbylystės bei Pu­tino pataikavimo. O kai ta retori­ka nuolat kartojasi, pasitikėjimas smarkiai krinta...

Manau, kad šie XXI a. veikėjai vienas kito verti. Bet ne pačia blogiausia pras­me, net kalbant ir apie Putiną. Antai, D. Trumpas bent laikinai (būtent – laikinai) apramino Irano branduolines aistras, gi pradėjęs karą prieš Ukrainą Kremliaus šeimininkas privertė NATO, ES, o ir likusį pasaulį stiprinti savo gynybines pajėgas, daugiau dėmesio bei lėšų skirti gynybai. Nes nuo Šaltojo karo laikų užmigome ant „taikaus kuriamojo darbo“ pūkinių pagalvėlių...

Be D. Trumpo brutalių pastangų vargu ar būtų įvykęs toks „istorinis“ NATO viršūnių susitikimas Hagoje ir priimtas sprendimas 32 Aljanso narėms per 10 metų gynybai skirti iki 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai, kad iš jos Amerikos vadovas išvyko puikios nuotaikos, rodo, jog kalbėti vienas kitam komplimentus kur kas išmintingiau negu kibti į atlapus. Ir čia Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pernelyg smerkti negalime. ES lyderiams tai suteikė optimizmo, kad liepos 9-ąją numatytos užbaigti derybos su JAV dėl didesnių muitų gali būti atidėtos. Tai reiškia, jog Briuseliui atsiranda viltis, kad ji „sutaupytus“ pinigus galės skirti gynybai... 

Bet vis tiek Lietuvoje ruošiamasi, kad JAV ir ES prekybos karas nuo šalies ekonomikos augimo gali nurėžti iki 1,3 proc. Jeigu prognozuojama, jog šiemet BVP gali augti 2,9 proc., kitąmet – 3 proc., beliktų kokie pusantro procento. Tuomet pakimba pavojus iki 2030 m. gynybai skirti bent 5 proc. O čia dar optimizmo nekelianti mokesčių pertvarka.

Sujudo NATO, 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą svarsto priimti ES. Pajutęs, kad akla konfrontacija su Vakarais nieko neduoda, Putinas ėmė lankstytis

D. Trumpui. Štai Putinas Minske, vos už poros šimtų kilometrų nuo Vilniaus, kramtydamas Lukašenkos išgirtą baltarusišką duoną ir lašinukus, prabilo gerbiąs D. Trumpą ir esąs pasirengęs su juo susitikti. Ir tai būtų „visiškai įmanoma“. Jis netgi pripažino, kad „Trumpo dėka Rusijos ir Jungtinių Valstijų santykiai tam tikra prasme pradeda stabilizuotis“

Amerikos prezidentas nepriėmė ne tik Putino pagyrų, bet ir pagalbos Irano atveju. Jis paprašė geriau „padėti su Rusija“ ir pareiškė manąs, „jog ten kažkas nutiks“. 

Jau ne pirmą kartą tokie nutylėjimai apžvalgininkus verčia spėlioti, ką gi D. Trumpas turėjo galvoje: ar prievartinį valdžios pasikeitimą Kremliuje, ar naujas sankcijas Rusijai, kurios galutinai išklibintų Putino kėdę. O gal tokias akcijas, kokių imtasi prieš Iraną?

Pataikavimo diplomatijos išmoko ir Volodymyras Zelenskis. Štai į NATO „samito“ Hagoje tribūną jis stojo ne su karine uniforma, bet vilkėdamas kažkuo panašiu į švarką, iš kurio D. Trumpui viešai šaipytis jau nekilo noras. 

Jo susitikimas su D. Trumpu irgi įvertintas teigiamai, nes esą į V. Zelenskio prašymus suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų „Patriot“ užjūrio svečias linkčiojo galva, o po to įvertino, jog Ukrainos prezidentas buvo malonus... 

Sakoma, kad verslo rykliui patiko V. Zelenskio garantijos, jog ginkluotę Kyjivas ketina pirkti, o ne siekia gauti dovanų.

Prieš 38 metus Paryžiuje miręs kart­velų kilmės bardas Bulatas Okudžava dainavo: „Imkime sakyti vienas kitam komplimentus“... Gal jis buvo teisus, nes dar tuomet, prieš savo mirtį, spaudoje tvirtino, jog Rusijos nesuprantąs, ji pasmerkta ilgam laikui... 

Dar gerokai prieš pradėtą karą, 2019 m. pabaigoje, Putinas taip pat ir V. Ze­lenskį vadino „maloniu bei nuoširdžiu“. Nepaisant, kas nuo 2014 m. dėjosi Donbase ir aneksuoto Krymo, Ezopo kalbos specialistas iš Kremliaus Normandijos formato aukščiausiojo lygio susitikime pataikavo: „Manau, jis tikrai nori pakeisti padėtį į gera, įskaitant Donbase“. 

Neatmetama, jog jau tada Putinas kurpė karo prieš Ukrainą planus, tačiau užsidėjęs patyrusio žvalgybininko ir veidmainio kaukę. 

V. Zelenskis niekada tuo pačiu neatsakė, nes milžiniškos ukrainiečių netektys ir kančios išryškino padorumo savybes, kokių trūksta karštančiam Maskvos agresoriui.  

Tarptautinių žodžių žodynas aiškina, kad diplomatas – tai mokantis prisitaikyti, gudrus, išsisukinėjantis žmogus. Vargu, ar malonių žodžių ir pagyrų sakymas gali tilpti į šią sąvoką. Pasikliauti D. Trumpu taip pat per anksti. 

Tiesa, ilgą laiką Amerikoje gyvenantys lietuviai sako, jog, nepaisant jo fariziejiškų kalbų, D. Trumpas kartu su Putinu neįvykdys Lietuvai nenaudingų susitarimų. Ypač jeigu lietuviai 5 proc. savo BVP skirs gynybai ir nepuls smarkiai jo kritikuoti. Kitaip sakant, jeigu lietuviai taip pat įvaldys pataikavimo meną...

Česlovas IŠKAUSKAS

Vietos savivaldos įstatymas numato, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų skirstomi tarybos sprendimais, dėl to kone kiekvieną mėnesį tarybos nariai taiso metų pradžioje patvirtintą rajono biudžetą ir suteikia leidimą administracijai vykdyti projektus ar įsigyti brangesnius pirkinius. Tačiau šios kadencijos rajono vadovams, atrodo, sprendimus atstoja valdančiosios daugumos politikų galvų palinksėjimas.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 49

Paskutinį birželio šeštadienį į jaukų Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos stadioną jau aštuntą kartą rinkosi Lietuvos meistrai (veteranai) dalyvauti Lietuvos lengvosios atletikos vasaros sezono atidarymo var­žybose.

Į Kvėdarną atvyko sporto meistrai iš Gargždų, Daugirdų, Kauno, Klaipėdos, Kvėdarnos, Leipalingio, Panevėžio, Radviliškio, Telšių, Šilalės, Vilniaus, taip pat dalyvavo kolegos iš Latvijos Liepojos, Livani, Tukums bei Ventspilio miestų.

Šiemet varžybos pasipildė dar viena nestandartine rungtimi – antikos disku. Ji buvo skirta prisiminti Kazį Vilčinską, Klaipėdos leng­vosios atletikos veteranų sporto klubo „Ąžuolas“ įkūrimo iniciatorių, balandžio mėnesį palikusį sporto bendruomenę.

Varžybas atidarė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė, palinkėjusi dalyviams puikių startų.

Pagyrimo verta puikiai varžyboms vadovavusi Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Milda Galdikaitė-Mikašauskienė. Net vienuolika jos auklėtinių padėjo teisėjauti visuose varžybų rungčių sektoriuose.

Antikos disko ir ieties metimo rungtyse varžėsi šių varžybų sumanytojas, buvęs Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos kūno kultūros mokytojas 86-erių kvėdarniškis Eugenijus Ivanauskas. Jo mokinys Benas Kentra rungtyniavo 200 metrų rungtyje.

Smagu buvo stebėti šilališkio Kęstučio Lukošiaus ir dviejų jo dukryčių startus. Penkiametė Anelė bėgo 30 metrų, o dešimtmetė Anita kartu su meistrėmis (veteranėmis) varžėsi 100 metrų rungtyje, tėvelis rungėsi 1500 ir 3000 metrų rungtyse.

Varžybų me­tu pasiekti trys Lietuvos amžiaus grupių rekordai: Ernesta Karaškienė (45 m.) 80 metrų barjerinio bėgimo distanciją įveikė per 12,38 sekundžių, Genovaitė Kazlauskienė (75 m.) rutulį (2 kg) nustūmė 11,47 metrų, o Adolfas Siurbis (85 m.) 3 kg rutulį nustūmė 9,49 metrus.

Geras oras, draugiškos kovos, po visų rungčių skanūs cepelinai, kiekvienam dalyviui įteikti diplomai su varžybų rezultatais bei tradiciškai dovanotas stiklainis medaus tapo puikia sporto švente, už kurią esame dėkingi Šilalės savivaldybei, sporto veteranui E. Ivanauskui, Kvėdarnos Kazimiero Jau­niaus gimnazijos fizinio ugdymo mo­kytojai M. Galdikaitei-Mikašauskienei, gimnazijos direktorei L. Pociuvienei.

Žiedūna BIELINIENĖ

Klaipėdos miesto lengvosios atletikos sporto klubo „Ąžuolas“ pirmininkė 

AUTORĖS nuotr. 

Smagiai, prasmingai ir tiesiai į širdį – taip praėjusį savaitgalį Bijotuose surengtoje teatrų šventėje skambėjo žiūrovams siunčiama žinia apie nesenstančias tautos vertybes – žmogiškumą ir nuoširdumą. Šįkart tą žinią nešė net keturi teatrai – be vietinio Bijotų mėgėjų teatro „Savi“, po ąžuolais savo spektaklius parodė Alksnupių mėgėjų teatras „Pilnatis“ (Radviliškio r.), Kretingos kultūros centro Kurmaičių skyriaus dramos teatras ir  Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės teatras „Pakeleivis“.

Vienintelę saulėtą dieną birželio pabaiga tarsi saugojo Bijotų dvaro festivalio teatrų dienai, tad į renginį susirinko įspūdingas skaičius teatro mėgėjų. Plačiai pasklidę po Dionizo Poškos muziejaus teritoriją žmonės lankė Baublius, vaikštinėjo parko takais, gėrėjosi unikaliu malūnu, ragavo populiariųjų Skaudvilės bendruomenės verdamų kleckų, kuriuos, anot gaspadinių, gali imti ir mesti tiesiai į skrandį – nereikia nė kramtyti.

O tikra atgaiva širdžiai tapo šmaikštūs, išradingai pastatyti spektakliai, kurių aktoriams žiūrovai negailėjo aplodismentų ir pagyrų.

„Čia tiek gėrio, kiek nė viename profesionaliame teatre nerasi – širdis atsigauna bežiūrint“, –  džiaugėsi iš Šilalės atvykę žiūrovai po Skirsnemunės mėgėjų teatro „Pakeleivis“ spektaklio „Trys mylimos“ (pagal Žemaitę).

Bijotų festivalio organizatorius Valdas Latoža sako, kad kasmet į šventę prie Baublių muziejaus kviečiami vis kiti mėgėjų teatrai, bet Skirsnemunės „Pakeleivis“ ir jo vadovė Birutė Šneiderienė yra lyg Bijotų festivalio talismanas – be šio teatro pasirodymo šventė neįsivaizduojama, nes nemažai žiūrovų atvažiuoja pažiūrėti būtent jo šmaikščių ir liaudiškai gyvų pasirodymų. 

Bijotiškiai svetingai priėmė visus mėgėjų teatrų aktorius, visiems užteko krašto kulinarinio paveldo vaišių – kugelio ir giros, prie kurios spontaniškai užvirė smagios diskusijos, užsimezgė naujų draugysčių ir kilo daug žadančių idėjų kitiems smagiems renginiams.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Atėjus liepai, vasara įgauna visą pagreitį – su dar daugiau saulės ir renginių po atviru dangumi. Liepos 6-ąją – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – Šilalėje ir rajono miesteliuose vyks daugybė renginių, kviečiančių 21 val. tradiciškai kartu sugiedoti Tautišką giesmę. 

Laukuvoje liepos 6-ąją, nuo 19 val., numatoma programa „Vakaro karūna tautiniais motyvais“ su kūrybinėmis dirbtuvėmis, Kaltinėnuose nuo 20 val. rengiama Auksinė vakarienė, koncertas, žaidimai. Kvėdarniškiai į iškilmingą himno giedojimą kviečiami pusvalandžiu anksčiau – nuo 20.30 val., o Šilalėje Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną prie Laisvės šauklio koncertuos Šilalės kultūros centro vaikų vokalinis ansamblis, jaunimo ir mišrus choras.

Išskirtinai liepos 6-ąją žada paminėti žadeikiškiai – gyventojai kviečiami jau nuo ryto (10 val.) dalyvauti 20 kilometrų piligriminiame žygyje Žadeikiai–Laukuva, o vakare bendrai sugiedoti valstybės himną. Tautiška giesmė sekmadienio vakarą skambės visuose miesteliuose ir gyvenvietėse. 

Vakar prasidėjo tradicinis tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai” etnografinėje Bilionių sodyboje „Gīvenėms“, kuris tęsis iki liepos 3 d. Renginys subūrė tautodailininkus, liaudies meist­rus, edukatorius ir dailininkus iš visos Lie­tuvos. 

Liepos-rugsėjo mėnesiais Vilniuje apsi­lankyti kviečia Kristupo vasaros festivalis – vienas didžiausių muzikos renginių šalyje, vykstantis nuo 1995 m. Skirtin­go­se sostinės erdvėse suplanuota daugiau nei 40 koncertų, apimančių klasikinę, džia­­­zo, pasaulio ir kitą muziką, o kai ku­rie pa­sirodymai bus nemokami. Visa prog­­ra­ma skelbiama festivalio svetainėje.

Liepos 1–6 d. Šiauliuose vyksta tarptautinis folkloro festivalis „Saulės žiedas“. Tomis dienomis miesto bulvare šurmuliuos mados, amatų ir tautodailės mugė, kurioje lankytojai ras autentiškų rankdarbių, maisto gaminių bei kitų vietinių kūrėjų dirbinių. Visi renginiai – nemokami.

Liepos 4–6 d. Kernavėje rengiamas jubiliejinis XXV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Šiemet renginys skirtas senosioms gentims ir kultūroms – lankytojai kviečiami pažinti savo šaknis, pajusti protėvių dvasią ir paveldą. Dalyvaus apie 500 senųjų amatų meistrų, viduramžių karių, muzikantų ir mokslininkų. Bus galima stebėti kovų inscenizacijas, klausytis archajiškos muzikos, dalyvauti edukacijose, žaidimuose, paskaitose bei diskusijose. Festivalis nemokamas vaikams iki 18 metų, bilietus galima įsigyti internetu.

Jau skamba ir Tytuvėnų vasaros festivalis – pirmasis koncertas praėjo Kelmės bažnyčioje. 22-us metus organizuojamas renginys tapo svarbiu regiono kultūriniu įvykiu, apimančiu kone visus Šiaulių apskrities rajonus. Per du vasaros mėnesius suplanuota 10 koncertų, kurie vyks ne tik Kelmės, bet ir Radviliškio bei Šiaulių rajonų miesteliuose. Festivalio uždarymas numatytas rugpjūčio 17-ąją Tytuvėnuose – čia pasirodys Lietuvos kamerinis orkestras ir vienas žymiausių Europos fleitininkų iš Lenkijos Łukaszas Długoszas.

Kotryna PETRAITYTĖ