Kur saulė baltais takeliais nusivedė vaikystę...
Žmogaus gyvenimas – tarsi upė. Turime savo ištakas, su kiekvienais gyvenimo metais platėjame, gilėjame, semiamės jėgų iš savo gimtinės, iš savo tėvų. Nors nuolat girdime dejuojant, kad kaimas miršta, bet kol mes, savo kaimo vaikai, sapnuojame jį naktimis, savo poelgius modeliuojame pagal tėvų įdiegtus moralinius principus, kaimas nemiręs, nesvarbu, kad vietoje gimtojo namo žaliuoja pieva ar siūbuoja javų laukas... Noriu…
- Skiltis: Krašto turtas: žmonės, istorija, tradicijos
- Perskaitė: 2447 kartai