Propaganda ir dezinfor­ma­cija turi plačias manipuliavi­mo galimybes. Nėra, ko ge­ro, sferos, į kurią minėti dest­­ruktyvūs reiškiniai neban­dy­tų įžengti. Mokslą galima pri­skirti prie vienos tų sfe­rų. Atrodytų, propagandai tu­rėtų būti sunku skleisti dezin­formaciją apie mokslą, kuriame viskas remiasi tyrimais, eksperimentais, moksliš­kai, t.y. patikimai, patvirtintais re­zultatais bei pan. Tačiau de­zin­for­ma­cija ir čia atran­da landų, pasinaudodama kitų žmonių – ne mokslininkų – stereotipiniais…

Televizijos mes žiūrime tikrai daug. O kartu su internetu užplūsta tiek informacijos, kad joje gali paskęsti, kartais – ir neišsiropšti. Papuolę į visokių melagienų, ne­patikrintų faktų, gandų ir tiesiog juodos propagandos akivarą, mes dažnai pra­dedame tikėti, kad visi rusai – ge­ri žmonės, tik va, Putinas per daug užsimojo; kad mobilizuotieji į karą – nekalti vargšai vaikinai ir jiems reikia padėti;…

Visi Šventieji ir Vėlinės mums su­teikė daugiau rimties, susikaupimo ir susimąstymo, kad viskas šiame pasaulyje yra laikina. Tai nereiškia, jog į viską galime numoti ranka ir rūpintis tik savo gerove, nepadėti artimam ir vargstančiam. O būtent tokios pagalbos šiandien reikia Uk­rainai. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84