Kodėl nematyti gerų meistrų?
Pati brangiausia „Šilalės vandenų“ mašina patikėta V.Petravičiui, kuris yra ne tik vairuotojas, bet ir traktorininkas, šaltkalvis ir šiaip visų galų meistras
Vėl avarija. Mieste užsikimšo nuotekų vamzdis. Virginijus Petravičius sėda į didžiulę mašiną. Kartu su juo važiuos kuris nors padėjėjas.
Ką randa santechnikai, kai pradeda ieškoti, dėl ko teka nuotekos? Visko. Dažniausiai vamzdžius užkemša riebalai, kurie prilimpa prie sienelių ir sukietėja. Bet neretai vyrai ištraukia ir kojinių, ir didesnių drabužių, netgi striukių.
- Kai kurie žmonės unitazą naudoja kaip šiukšlių dėžę, - sako UAB „Šilalės vandenys“ darbuotojas V.Petravičius. - Kas telpa į jį, tą ir meta.
Didžiausias radinys - į keistą tinklą panašus raizginys. Jis aptiktas Traksėdžio nuotekų tinkluose. Tas gumulas supintas ne iš virvių – iš karklo šaknų. Karklas kažkokiu būdu pralaužė keramikinį vamzdį, jo šaknys sulindo į vidų ir taip subujojo, jog trasa užsikimšo.
- Betraukiant iš trasos vandenį, mašina į vamzdį įsiurbė ir tų šaknų galą. Labai didelis vakuumas. Mažesnis daiktas būtų pralėkęs, o toks šaknų kalnas negalėjo tilpti. Net keli vyrai jį traukėme. Iš pradžių atrodė, kad tai tinklas. Paskui žiūrime - šaknys, - pasakoja V.Petravičius.
Jis vairuoja pačią galingiausią ir pačią brangiausią UAB „Šilalės vandenys“ mašiną, prieš ketverius metus pirktą beveik už milijoną litų.
- Tokios technikos bet kam nepatikėsi, - sako bendrovės direktorius Edmundas Auškalnis. - Šitokias vokiškas mašinas įsigijo beveik visi rajonai, tačiau kitur jos jau ir sulaužytos. Mūsiškė eina kaip laikrodis.
Mašina skirta nuotekų trasoms plauti. Joje telpa beveik kubinis metras vandens. Į nuotekų vamzdį kišama ilga, slėgiui atspari žarna su purkštuku, ja paleidžiamas švarus vanduo. Galingas siurblys slėgį sukelia iki 120 atmosferų. Jokios apnašos tokio spaudimo neatlaikys. Padėjėjas stumia žarną g i lyn į trasą, V.Petravičius įjungia vakuuminį siurblį. Tada nešvarų vandenį mašina traukia atgal į save. Su viskuo, kas užkimšo vamzdį - kojinėmis, skudurais, į unitazą išpiltomis bulvėmis... Tokiu būdu mašina pagavo ir Traksėdžio karklo šaknis.
Šį sykį – jokių didelių trofėjų. Matyt, prie vamzdžio sienelių buvo prisiklijavę taukų, prie jų lipo maisto likučiai, apnašos vis kietėjo, kol vamzdį užkimšo visai. Stipri srovė greitai išplovė kamštį, bet vyrai žarną kiša toliau dar šimtą metrų – kad apnašų niekur neliktų. Labai greitas ir geras darbas. Po tokios profilaktikos šioje trasos vietoje problemų ilgai nebus.
Viską, ką susiurbė mašina, V.Petravičius nuveš į vandens valymo įrenginius. O mes net nežinosime, jog kažkur buvo vandentiekio tinklų avarija.
Gedimus pirmasis užfiksuoja dispečeris. Nesvarbu, Šilalėje, Laukuvoje ar Kvėdarnoje sustojo siurblys - viskas matyti dispečerinės kompiuterio monitoriuje. Menkesnį gedimą pataiso vietinis darbininkas, tačiau jei bėda - rimtesnė, važiuoja remonto brigada iš Šilalės.
- Modernėja ne tik mūsų technika, bet ir patys tinklai, - sako direktorius. – Ne tik Šilalės, bet ir Kvėdarnos, Pajūrio, Laukuvos vandentiekio tinklai bei nuotekų valymo įrenginiai atitinka Europos Sąjungos standartus. Dabar eilė Kaltinėnams.
Vanduo į mūsų daugiabučius keliauja 5 centimetrų skersmens plastikiniais vamzdžiais. Plastikas nerūdija, tačiau senesnieji anų laikų plastikiniai vamzdžiai yra labai trapūs. Įtrūko – bėda, nes neaišku, kurioje vietoje. Niekur niekas netvinsta, bet dispečeris mato vandens nuostolį. Vanduo gali gertis į gruntą. Netrukus pasigirsta telefono skambučiai – daugiabučio viršutiniai aukštai neturi vandens!
- Kai viskas tvarkoje, mūsų darbo niekas nepastebi. Nedaug kas mus prisimena ir minint Vandentvarkos darbuotojų dieną. Tačiau vandens tiekėjų darbas niekada nesustoja. Tik nuo trijų nakties iki pusės šešių ryto rajono gyventojai vandens beveik nenaudoja. O nuo ankstaus ryto iki vakaro dešimtos siurbliai ūžia kaip reikiant.
- Be žmonių niekas neveiks, - sako UAB „Šilalės vandenys“ direktorius E.Auškalnis. - Be mūsų meistrų, kurių paprastai niekas nemato.
Niekas nemato meistrų? Puiku! Atsuki kraną – bėga vanduo. Kam mums meistrai, jeigu viskas gerai? Todėl, ko gero, tas nematomumas ir yra geriausias darbo įvertinimas. Nors gal gegužės 5-ąją, minint profesinę Vandentvarkos darbuotojų dieną, ir reikėtų šiuos žmones šiek tiek pamatyti.
Petras DARGIS
„Gerai sutvarkyti nuotekas - tai dar ir saugoti gamtą, - sako UAB „Šilalės vandenys“ direktorius E.Auškalnis. - Mus nuolat tikrina ir kontroliuoja, tačiau baudų už aplinkos teršimą dar nemokėjome“
Štai toks radinys buvo užstrigęs Traksėdžio nuotekų tinkluose