Politikai prisiminė sunkią žmonių dalią
Ateinančiais metais žemės mokesčiai mūsų rajono gyventojams gerokai sumažės - savivaldybės politikai nusprendė taip paremti sudėtingoje finansinėje padėtyje atsidūrusius ūkininkus. Tai - tikrai išskirtinis atvejis Šilalės savivaldybės istorijoje, kai dešiniųjų koalicijos nariai palaikė opozicijos pasiūlymą.
Surenka daugiau mokesčių
Valstybinės žemės nuomos bei žemės nuomos mokestis sudaro nemažą rajono biudžeto dalį - pernai į savivaldybės sąskaitą gyventojai sumokėjo 72,7 tūkst. eurų valstybinės žemės nuomos ir apie 227 tūkst. Eur žemės mokesčio. Ir vieno, ir kito - daugiau nei planuota.
Nors mokestis jau ketvirti metai brangsta penktadaliu, savivaldybės finansininkai tvirtina, jog daugiau mokesčių surenkama ne dėl pasikeitusios skaičiavimo metodikos. Pernai savivaldybė perdavė teismui mokesčių už valstybinę žemę ir žemės mokesčio nemokančius gyventojus bei įmones, todėl dalis užuomaršų skolas iš karto likvidavo.
Balandžio 28 d. savivaldybės tarybos posėdyje priimti trys valstybinės žemės nuomos bei žemės mokesčius reglamentuojantys sprendimai.
Biudžetą tuština lengvatos
Pirmuoju sprendimu savivaldybės taryba nustatė valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, žemės nuomos mokestį šiems metams. Jį gyventojai ir įmonės turi sumokėti iki lapkričio 15 d.
Politikai paliko tokius pat valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus kaip ir pernai - geros agrarinės būklės žemė apmokestinta 1,6 proc., apleista - 4 proc. žemės vertės tarifu. Namų valdos, kolektyvinių sodų ir garažų bendrijų nuomojamai valstybinei žemei taikomas 0,9 proc., visų kitų paskirčių valstybinei žemei - 2 proc. žemės vertės tarifas.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio nereikės mokėti tiems, kuriems bus priskaičiuota mažesnė nei 2 Eur suma.
Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė informavo, kad šiemet savivaldybė planuoja surinkti 58 tūkst. Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio - gerokai mažiau nei buvo planuota pernai. Pasak R.Kibelienės, savivaldybės pajamos iš šio mokesčio mažėja dėl objektyvių priežasčių. Pirmiausia dėl to, jog mažėja ir valstybinės žemės plotai - gyventojai ją išsiperka, įsiteisina sklypus ir moka ne nuomos, o žemės mokestį.
Antruoju sprendimu savivaldybės taryba nustatė neapmokestinamų sklypų dydį. Jis nesikeičia daugybę metų: kaimo vietovėse neapmokestinamas 1 hektaro, mieste - 15 arų sklypas. Lengvata galės naudotis asmenys, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, senatvės pensininkai bei nepilnamečiai. Prie darbingų asmenų nepriskiriami moksleiviai ir studentai, jei jų šeimose nėra darbingų asmenų. Ši lengvata taikoma mokantiems 2016 m. žemės mokestį.
Dėl lengvatos pernai rajono biudžetas neteko apie 30 tūkst. Eur (10-12 proc.) žemės mokesčio. Tokios pat tendencijos turėtų išlikti ir šiemet.
Baus neprižiūrinčius žemės
Daugiausiai diskusijų ir Kaimo reikalų komitete, ir savivaldybės tarybos posėdyje sukėlė administracijos parengtas sprendimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tarifų, kuriuos savivaldybė turi nustatyti iki birželio 1 d. Šilalės rajono taryba šiemet juos svarstyti ėmėsi gerokai anksčiau, gal net pirmoji Lietuvoje.
Kaip ir ankstesniuose sprendimuose, tarybai buvo pateikti įprasti įkainiai - siūlymas žemės ūkio paskirties žemę apmokestinti 1,6 proc., tik sodų - 1,2 proc. tarifu. Nesikeitė ir kiti tarifai: vandens ūkio, miškų ūkio žemę bei konservacinės paskirties žemei bus taikomas 1,5 proc., gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties teritorijų - 0,9 proc., pramonės, sandėliavimo bei infrastruktūros teritorijų - 1,2 proc., rekreacinių teritorijų - 1,6 proc., o komercinių teritorijų žemę - 0,23 proc. tarifas.
Apleistą žemės ūkio paskirties žemę buvo siūloma apmokestinti 3 proc. tarifu. Kaimo reikalų komiteto posėdyje tai sukėlė tarybos nario Tado Bartkaus nuostabą.
„Kodėl apleistai valstybinei žemei nustatome 4 proc., o nuosavai - 3 proc. tarifą? Jei jau baudžiame didesniais mokesčiais, tai bauskime visus vienodai - ir dirbančius valstybinę, ir nuosavą žemę. Skirstyti neteisinga“, - sakė T.Bartkus.
Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas įtikinėjo, jog panašiai elgiasi ir kitų rajonų politikai - vieni apleistas žemes apmokestina 4 proc., kiti - tik 2 proc. tarifu.
Administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus aiškino, kad apleistos žemės mūsų rajone yra mažai, todėl nėra reikalo kelti problemos. Tokie aiškinimai privertė T.Bartkų atsiimti pasiūlymą suvienodinti tarifą apleistai valstybinei bei privačiai žemei.
Tačiau apie vienodą neprižiūrimos žemės apmokestinimą kalbėjo ne vien jis - Finansų, investicijų ir verslo komitete tokią pat mintį išsakė ir Albinas Ežerskis. Jo teigimu, apleidus valstybinę žemę, galima nutraukti sutartį, o nuosava nesirūpinantiems kitų sankcijų, kaip didesnis apmokestinimas, nėra, todėl galėtų būti ir 4 proc.
„Solidu būtų visą apleistą žemę apmokestinti vienodai. Taip paskatintume žmones geriau tvarkytis. Nors ir nedaug yra apleistų sklypų, vienas kitas vis dar pasitaiko“, - aiškino A.Ežerskis, kuriam prieštarauti neišdrįso nė vienas rajono vadovas.
Opozicijos pasiūlymas nustebino
Sunkią žemdirbių dalią Šilalės savivaldybės politikai prisiminė tik tarybos posėdyje.
„Žemės ūkyje padėtis yra tragiška - ar negalėtume ištiesti žmonėms pagalbos ranką? Juolab, kad ateinantys metai bus paskutiniai pereinamojo laikotarpio metai - paskui teks mokėti mokesčius nuo visos žemės rinkos vertės. Palikdami tą patį tarifą, žmonėms kasmet uždedame vis didesnę naštą“, - aiškino Vytautas Jucius.
Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos vadovo, kitos savivaldybės padeda savo ūkininkams. Štai Klaipėdos savivaldybė nustatė tik 0,25-0,6 proc. žemės mokesčio tarifus.
Nustebintas pasiūlymo, meras J.Gudauskas puse lūpų prasitarė, jog vienais metais tokią dovaną gyventojai jau buvo gavę. Į pagalbą merui šoko Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja R.Kibelienė, užtikrinusi, kad sumažinti mokesčiai žemdirbių neišgelbės, todėl nėra būtinumo to daryti. Pasak vedėjos, Klaipėdos savivaldybėje žemės vertė yra didesnė, todėl, nustačius mažesnius mokesčius, klaipėdiečiai nemoka mažiau nei šilališkiai. R.Kibelienei pritarė ir J.Gudauskas, tačiau V.Jucius nepasidavė: „Mano žemė ribojasi su Klaipėdos rajonu, tai kodėl turiu mokėti dešimt kartų daugiau nei kaimyninio sklypo savininkas? Mes siūlome taip sumažinti tarifą, kad žmonės pajustų - nustatyti visu procentu mažesnius“.
Jį palaikė ir T.Bartkus.
„Mėgstame problemas permesti Vyriausybei, rašome raštus. O juk patys galime padėti savo žmonėms“, - tikino politikas.
Virginijus Noreika pasiūlymą šiek tiek pataisė - pastebėjo, jog nereikėtų iki 0,2 proc. sumažinti mokesčio tarifo sodininkams, nes sodai Šilalėje tampa nauju gyvenamųjų namų kvartalu. V.Noreika mano, kad juose gyvenantys žmonės turi mokėti tiek pat, kaip ir įsikūrę gyvenamosiose teritorijose - 0,9 proc. žemės vertės.
Nedrįso nepritarti
Balsavimas dėl 2017 m. žemės mokesčio tapo pagrindine balandžio 28-osios savivaldybės tarybos posėdžio intriga. Konservatoriai dairėsi vieni į kitus, šnibždėjosi ir rankas kėlė, tarsi ko bijodami.
Iš 23 posėdyje dalyvavusiųjų už V.Juciaus pasiūlymą išdrįso balsuoti 12 tarybos narių, tačiau jų balsų užteko sprendimui priimti. Užtat sprendimą elektroniniu balsavimu patvirtino jau visi vieningai.
Opozicijos dėka ateinančiais metais rajono gyventojai už žemės ūkio paskirties žemę mokės 0,6 proc. žemės mokestį, o vandens ūkio, miškų ūkio ir konservacinės paskirties žemė bus apmokestinta 0,5 proc. žemės vertės tarifu.
Nors didžioji dauguma savivaldybės tarybos narių turi nuosavos žemės bei moka mokesčius, šiemet apsisprendžiant dėl mokesčio dydžio, nė vienam neteko nusišalinti ir išeiti iš salės. Politikams prieš posėdį buvo išsiuntinėtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išaiškinimas, kad nusišalinti privalo tik tie savivaldybių tarybų nariai, kurie per metus sumoka daugiau kaip po 3 tūkst. Eur žemės mokesčio. Tarp mūsų politikų tokių lyg ir nėra. Anksčiau nusišalinti nuo sprendimo priėmimo būdavo reikalaujama, neatsižvelgiant į mokamą sumą.
Daiva BARTKIENĖ