Bendrovės balansuoja ant išlikimo ribos

Iš finansinio nuosmukio niekaip neišsikapsto ir Šilalės savivaldybės valdoma UAB „Šilalės autobusų parkas“ (apie Šilalės šilumos tinklų bei Šilalės vandenų finansinę būklę rašėme praėjusiame „Šilalės artojo“ numeryje). Savivaldybės tarybai pateiktoje ataskaitoje bendrovės direktorius Vytautas Norkus nevyniojo žodžių į vatą ir juodu ant balto užrašė, kad didžiausi kreditoriai įmonei bet kada gali iškelti bankroto bylą. Nors rajono meras Jonas Gudauskas tikina priešingai: jo teigimu, įmonė esą atsigauna.

Autobusų parkui gresia bankrotas

Kaip ir šilumos tiekėjams, Autobusų parkui praėję metai buvo tikrai sunkūs. Dar labiau sumažėjo keleivių srau­tas - 2015-aisiais bend­rovės autobusais pervežta 59,7 tūkst. žmonių, suteikta paslaugų už 618 tūkst. eurų arba 11 tūkst. Eur mažiau nei 2014 metais.

Pernai Šilalės autobusų par­kas dirbo nuostolingai. Dėl padidėjusių atlyginimų bei išlaidų autobusų kapitali­niam remontui nuostolis išaugo 2 tūkst. Eur ir sudarė 11,4 tūkst. Eur. 

Kaip ir kitos šalies susisiekimo įmonės, Šilalės autobusų parkas didžiausią nuostolį patiria vietinio susisiekimo maršrutuose. Pernai jais per­vežta tik 15,3 tūkst. keleivių, gauta 416 tūkst. Eur pajamų, o išlaidų patirta per 460 tūkst. Eur.

Iš savivaldybės biu­­džeto praėjusiais metais Autobusų par­kas gavo 476,3 tūkst. Eur, beveik visi pinigai - 441,8 tūkst. Eur - skirti už moksleivių vežimą į mokyklas. Tuo tarpu vietinio su­sisiekimo maršrutuose pa­tirtiems nuostoliams kompensuoti įmonė gavo tik 34,5 tūkst. Eur. Per­nai savivaldybė jai liko skolinga 17,8 tūkst. Eur.

Skolos - didžiausias Auto­bu­sų parko vadovo V.Nor­kaus  galvos skausmas. 2015 m. bend­rovė tiekėjams ir bankams liko skolinga 150,3 tūkst. Eur. Per vienerius metus tiekėjams savivaldybės įmonė turės sumokėti 59 tūkst. Eur. Daugiausiai - net 36 tūkst. Eur - degalinių tink­lui „Milda“ už kurą. Dar 9,3 tūkst. Eur už kurą Autobusų parkas įsiskolinęs UAB „Kvė­dars­ta“.

Tačiau ir tai anaiptol dar ne viskas. Ilgiau nei vienerius metus už kurą „Mildai“ savivaldybės įmonė yra skolinga 43,3 tūkst. Eur, „Kvė­darstai“ - 26 tūkst. Eur. Už­delstos skolos tiekėjams sudaro beveik 70 tūkst. Eur.

Pernai savivaldybė priėmė sprendimą iš dalies atstatyti įmonės įstatinį kapitalą - iš rajono biudžeto 15 tūkst. Eur skyrė autobusui pirkti. Iš viso 2015 m. bendrovė įsigijo 11 autobusų, 2 mokyklinius au­tobusiukus jai perdavė savivaldybė.

V.Norkus politikams sakė, kad praėjusiais metais pavyko iš pagrindų atnaujinti trečdalį bendrovės autobusų.

„Autobusų dar trūksta, o ir nupirktieji nėra idealūs - patys remontuojame, nes naujų įpirkti nepajėgiame“, - savivaldybės tarybai aiškino įmonės vadovas.

Nors savivaldybės taryba yra šios bendrovės akcininkė, nei Finansų, investicijų ir verslo komiteto, nei savivaldybės tarybos posėdyje politikai Šilalės autobusų parko finansine padėtimi itin nesidomėjo. Jie tik pasidžiaugė, jog UAB „Rivona“, valdanti prekybos centrus „Norfa“, pastatys Šilalėje autobusų stotį.

Tiesa, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai Verai Macienei ki­lo abejonių, ar verta įmonei vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais į Vilnių ir į Klaipėdą, jei jie neduoda jokio pelno.

Ir nors iš tolimojo susisiekimo uždirbtos pajamos pernai sumažėjo 15 tūkst. Eur, V.Norkus garantavo, kad maršrutai nėra nuostolingi.

„Minuso nėra, o bendrovė be šių pinigų neišsiverstų - parveža grynų apyvartinių lėšų. Klaipėdos maršruto nuos­tolius kompensuoja ke­lionės į Vilnių“, - tvirtino V.Nor­­kus.

Tačiau administracijos direktoriaus pavaduotoja V.Ma­cienė įsitikinusi, jog šį klausimą turėtų svarstyti UAB „Ši­lalės autobusų parkas“ val­dy­ba.

Tolimasis susisiekimas tik­rai nėra pati didžiausia šios įmonės problema. Atas­kai­toje grėsmingai atrodo kiti išvardinti skaičiai - teigiama, kad vien valymo įrenginiams reikia per 160 tūkst. Eur. Nepradėjus jų projektuoti bei statyti, Klaipėdos regiono ap­linkos apsaugos departamentas neišduos įmonei Taršos integruotos prevencijos ir kont­rolės leidimo. O tada bend­rovė ne tik mokės baudas, bet ir gali būti sustabdyta jos veikla.

Vienintelis geras pokytis - pernai šiek tiek padidėję vairuotojų atlyginimai. Ataskaitoje nurodyta, kad jie vidutiniškai paaugo 61 Eur, tačiau pripažįstama, jog tai lėmė minimalios algos didėjimas.

„Gedmina“ susidomėjo FNTT

Jei vandens ir šilumos tiekimas bei vietinio susisiekimo maršrutų aptarnavimas yra įstatyme įteisinta tiesioginė vietos savivaldos funkcija, tai prekyba knygomis ir laidojimo verslas savivaldybei tikrai nėra pats būtiniausias.

Jau rašėme, kad balandį politikai nusprendė išbraukti Šilalės knygyną iš neprivatizuojamų objektų sąrašo. Savivaldybės įmonei, per pen­kerius metus sukaupusiai 9 tūkst. Eur nuostolių bei neišgalinčiai išlaikyti pastato miesto centre, bus ieškoma pirkėjų.

Tačiau Šilalės knygyną slegianti 2 tūkst. Eur skola už šildymą juokingai atrodo UAB „Gedmina“ direktoriui Do­­natui Grigaliui - tiek jo vadovaujama įmonė gauna už vienas laidotuves. Nors „Gedmina“ kur kas labiau nei Šilalės knygynas yra įklimpusi į skolų liūną. Vien UAB „Vlado medis“ už parduotus karstus bendrovė yra skolinga beveik 43 tūkst. Eur. Ir ši skola jau daug metų nemažėja. Iš viso savo tiekėjams „Gedmina“ yra įsiskolinusi 55,7 tūkst. Eur.

Bendrovės direktorius net neslepia, jog skolų grąžinti neketina, o viską, ką uždirba, panaudoja patalpoms remontuoti, įrangai atnaujinti. Tokiai įmonei tiekėjai taip pat bet kada galėtų inicijuoti bank­rotą.

Bet ir skolos - ne vienintelis D.Grigalio rūpestis. Prieš kurį laiką „Šilalės artojuje“ pasirodžius informacijai, kad bendrovė už suteiktas paslaugas atseit neišduoda čekių, Šilalės policijos ko­mi­sariatas pradėjo tyrimą - surinko visus įmonės finan­sinius dokumentus bei perdavė juos tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). „Gedminos“ vadovas informa­vo politikus, jog jau įvyko kai kurios apklausos, tačiau dėl FNTT užimtumo tyrimas užtruks dar ne vieną mėnesį. 

Pasirenka kur geriau

Ataskaitoje rašoma, kad pernai „Gedmina“ uždirbo 4,7 tūkst. Eur pelno. Geri buvo ir 2014-ieji, kai pelnas siekė 8,5 tūkst. Eur. Tačiau dviejų pastarųjų metų pelnas anaiptol nekompensavo 2010-2013 m. patirtų nuostolių, kurie siekė daugiau kaip 55 tūkst. Eur. Be to, 2012-aisiais „Gedmina“ pastato išorei atnaujinti iš banko paėmė 23 tūkst. Eur paskolą. Skirtingai nei skolas, ją tikrai teks grąžinti.

Tuo tarpu įmonės pajamos mažėja - pernai jos sumenko iki 134,8 tūkst. Eur, o sąnaudos darbo užmokesčiui bei socialiniam draudimui išaugo iki 46 proc.

Tačiau, pavyzdžiui, tokią pat veiklą vykdantys Šakių savivaldybei priklausantys lai­­do­tu­vių namai verčiasi nepalyginamai geriau - 2015 m. uždirbo per 16,2 tūkst. Eur pelno, įsigijo naujutėlį, specia­liai įmonei pagamintą, be­ne 30 tūkst. Eur kainavusį automobilį. Ša­kiečiai pasitiki savivaldybei priklausančių lai­dotuvių namų darbuotojais - čia paslaugas pernai užsisakė 72 proc. rajone mirusių žmonių artimųjų.

Atrodo, skiriasi ne tik vadybiniai tą pačią veiklą vykdančių įmonių vadovų sugebėjimai, bet ir požiūris į paslaugas bendruomenėse. Šilalėje veikiančios „Gedminos“ di­rek­­torius kone kiekviena pro­­ga kartoja, jog visos bendruomenių šarvojimo salės veikiančios neteisėtai, todėl jas reikėtų uždaryti. Tuo tarpu šakiečiai su bendruomenėmis sėkmingai bendradarbiauja - vien pernai kaimo bend­ruomenių patalpose Šakių lai­dojimo namų darbuotojai pa­šarvojo 178 mirusiuosius.

Kad tai galima laikyti iš­ties rimta pa­galba kaimo žmonėms, ro­do ir skaičiai. Jei vienas paslaugų paketas Šakių laidotuvių namų šarvojimo salėse vidutiniškai kainavo 1089 Eur, tai bend­ruomenių namuose vienos laidotuvės vidutiniškai atsiėjo 815 Eur.

Bendradar­biau­ti, o ne konkuruoti su kaimo bendruomenių bei parapijų šarvojimo salėmis UAB „Gedmina“ direktoriui patarė ir Šilalės rajono meras J.Gudauskas.

„Negalime visko sukoncent­ruoti į vienas rankas, nes žmonės visada naudosis tomis salėmis, kuriose jiems bus geriau ir patogiau“, - įsitikinęs meras. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.