Atliekų tvarkytojai taupumu negarsėja

Keturių apskrities savivaldybių įsteigtą Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrą (TRATC) jau kuris laikas nesiliauja drebinę skandalai. Visai neseniai paaiškėjo, kad atliekų tvarkytojus gali prislėgti dar viena finansinė našta: Tauragės rajono apylinkės teismas nusprendė, jog įmonė buvusiam direktoriui Leonui Leikui liko skolinga 15 tūkst. eurų.

Turės išmokėti skirtumą

Prašymą priteisti dėl ekonomikos krizės negautą atlyginimo dalį už daugiau nei ketverius metus L.Leikus pateikė praėjusį rudenį, pasitraukęs iš TRATC direktorius pareigų. Gavę L.Leikaus prašymą, Šilalės, Tauragės, Jurbarko bei Pagėgių savivaldybių administracijų direktoriai neprieštaravo, kad jam būtų išmokėta solidi, net šešių atlyginimų dydžių kompensacija. Įmonės interneto puslapyje nurodoma, jog TRATC direktorius pernai per mėnesį vidutiniškai uždirbo 4700 Lt - 1361 Eur.

Iki 2009 m. birželio, kai prasidėjo ekonomikos nuosmukis, L.Leikus gaudavo po 5600 Lt per mėnesį. L.Leikus ieškinyje teismui tvirtino, kad atlyginimo sumažinimas buvo laikinas įmonės valdybos sprendimas, turėjęs baigti galioti tuomet, kai Tauragės apskrityje bus įvesta visuotinė rinkliava už atliekų tvarkymą. Tai įvyko 2012 m. balandžio 1 d., tačiau TRATC valdyboje dirbantys keturių savivaldybių administracijų direktoriai savo žodžio, pasak L.Leikaus, nesilaikė - prašant atstatyti atlyginimą, visą laiką žadėdavo dar pagalvoti. Todėl, išėjęs iš darbo, buvęs direktorius paprašė teismo priteisti susidariusį skirtumą – 12813,25 Eur, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti – 14757,40 Eur bei 0,07 proc. delspinigių – 4967,41 Eur. Bendra ieškinio suma solidi - net 35 tūkst. Eur.

L.Leikus teigė, kad į teismą dėl sumažinto atlyginimo, kol dirbo, nesikreipė bijodamas netekti pareigų, bet kai jų atsisakė, neliko ir trukdžių išsiieškoti negautą algos dalį. Buvęs įmonės vadovas apskrities žurnalistams tvirtino, jog dėl sumažintų atlyginimų į teismą galėtų kreiptis ir kiti darbuotojai, tačiau esą jis įtariąs, kad jiems to daryti neleidžia dabartinis TRATC direktorius Kęstutis Komskis.

Daugiau nei pusmetį bylą nagrinėjęs teisėjas Edmundas Žukauskas nusprendė, jog L.Leikus turi atgauti 11514,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 3262,88 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti ir 247,75 Eur delspinigių – iš viso 15 tūkst. Eur.

Teismo nuomone, žmogus uždirbtą atlyginimą atgauti privalo, o štai delspinigių ir už uždelsimą atsiskaityti sumos sumažintos, nes pats ieškovas buvo įmonės vadovas ir galėjo aktyviau pasistengti, kad atlyginimai būtų atstatyti.

Visuotinė rinkliava didės

TRATC direktoriaus pavaduotojas Virginijus Noreika „Šilalės artojui“ patvirtino, jog įmonė apylinkės teismo sprendimą skųs, nes L.Leikus praleido visus senaties terminus – alga jam buvo sumažinta gerokai anksčiau nei prieš trejus metus. Tačiau jeigu teismo sprendimas nepasikeis, buvusiam direktoriui įmonė kompensaciją sumokės ne iš rinkliavos lėšų.

„TRATC užsidirba šiek tiek ir savų pinigų: gauname pajamų už pavojingų atliekų tvarkymą, asbestinių stogų dangų sandėliavimą, įmonių atvežtų gamybinių atliekų priėmimą į sąvartyną. Tos pajamos sudaro labai mažą dalį, turime kelias kapeikas, ir tiek, nes didžioji mūsų uždarbio dalis yra savivaldybių pervestos rinkliavos lėšos“, – aiškino V.Noreika.

Pasikeitus įmonės vadovams, Tauragės RATC direktoriaus pavaduotoju tapęs šilališkis neslepia, jog 2009 m. alga sumažėjo ir jam, tačiau į teismą dėl kompensacijos kreiptis jis neketina.

„Kaip čia atrodytų? Tada visiems valstybės tarnautojams atlyginimai buvo apkarpyti. Sumažėjo ir mums. Manau, kad vis tiek kada nors turės atstatyti buvusias algas“, – svarstė V.Noreika.

Nors apskrities savivaldybių merai bei administracijų direktoriai jau susitarė nuo ateinančių metų visuotinę rinkliavą gerokai padidinti ir taip sukaupti lėšų dėl buvusių vadovų nemokšiškumo susikaupusioms skoloms grąžinti, V.Noreika apie didesnius mokesčius gyventojams kalba atsargiai. Jis neslepia tik to, ką visi žino: nuo ateinančių metų rinkliava bus skaičiuojama kitu metodu ir ją sudarys dvi dalys – kintamoji bei pastovi.

„Kokio dydžio rinkliava turės būti, skaičių dar neturime, kol kas vyksta analizė. Žinau, kad Šilalėje kažkiek turės kilti“, – netiesiogiai jau paplitusią žinią patvirtino V.Noreika.

Tačiau TRATC direktoriaus pavaduotojas nutylėjo, jog balandžio 5-ąją Turto bankas raštu kreipėsi į visus Tauragės apskrities savivaldybių merus, informuodamas, kad teks grąžinti valstybei per 850 tūkst. Eur netinkamai panaudotos Europos Sąjungos paramos bei 260 tūkst. Eur delspinigių.

„Pagal pateiktus duomenis, UAB TRATC veikla yra nuostolinga nuo 2013 m. Įmonė nurodė, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 07 24 nutarimu patvirtintą metodiką, šiuo metu yra perskaičiuojamas vietinės rinkliavos mokestis už atliekų tvarkymą. Į naują rinkliavos mokestį turi būti įtrauktos ir išlaidos - 856 tūkst. 524,56 Eur negrąžintos paramos su delspinigiais dengimui. Finansinės padėties pagerėjimo įmonė tikisi nuo 2017 m., jeigu savivaldybių tarybos 2016 m. patvirtins naujus vietinės rinkliavos dydžius. Galimybes vykdyti skolos Turto bankui grąžinimą įmonė grindžia planuojamomis gauti didesnėmis pajamomis, taikant naują mokesčio dydį“, - rašoma Turto banko merams išsiuntinėtame rašte.

Kiek konkrečiai gyventojams didės rinkliava už atliekų išvežimą, priklausys nuo savivaldybės tarybos sprendimo.

Šią savaitę posėdžiausiantys rajono politikai svarstys atliekų tvarkytojų prašymą padidinti vienos tonos atliekų sutvarkymo sąvartyne kainą nuo 54,57 Eur iki 80 Eur (be PVM). Tai – pirmas žingsnis į rinkliavos didinimą.

Problemos niekaip nesibaigia

Šiemet TRATC kartą jau patuštino Šilalės rajono biudžetą – vasarą papildomoms 55 akcijoms išpirkti savivaldybės taryba skyrė 47,7 tūkst. Eur. Visos keturios Tauragės apskrities savivaldybės iš savo biudžetų atliekų tvarkytojams „už ačiū“ pervedė 200 tūkst. Eur. Tačiau šie pinigai ant bankroto slenksčio atsidūrusios atliekų tvarkymo bendrovės nesustiprino. TRATC administracija žadėjo juos iš karto pervesti „Kauno tiltams“ – įmonė net kelis metus laukė, kol bus sumokėta už sąvartyno antrosios sekcijos statybą, ir jau grasino kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Reikia prisiminti, jog sprendimo plėsti sąvartyną steigėjos – savivaldybių tarybos – nebuvo priėmusios, o TRATC antrąją sekciją pradėjo statyti, neturėdamas jokio finansavimo.

Bendrą keturių savivaldybių įmonę įsteigę ir jos nesugebantys kontroliuoti politikai dabar skėsčioja rankomis bei, priimdami sprendimus apmokėti nuostolius, net nediskutuoja – esą atliekas reikia tvarkyti, todėl nieko negalima pakeisti. Tuo tarpu patys atliekų tvarkytojai, atrodo, tyčiojasi iš žmonių, kasmet vis daugiau padidindami  įmonės administravimo išlaidas. Mat nuo 2012-ųjų, kai pradėjo kauptis nuostoliai, administravimo išlaidos TRATC-e išaugo net 55,5 tūkst. Eur.

Negana to, nuostolingai dirbanti įmonė savo darbuotojams dar moka ir nemažus priedus. Jie taip pat didėja: 2012 m. tam skirti  5503 Eur, o 2015-aisiais – jau net 17 tūkst. 183 Eur.

Daiva BARTKIENĖ