Ūkininkas atsidūrė tvenkinių savininkų tinkle

Bilioniuose gyvenantis Vytautas Kniulys tėvų turėtą žemės nuosavybę susigrąžino 1992 metais, tačiau kone 6 hektarais iki šiol negali naudotis, nors sklypą mato pro savo namų langus. Oficialiai tai yra likviduotai UAB „Melsta“ priklausantis tvenkinys. Ir nors vanduo jau senokai nuleistas, o dugną būtų galima sėkmingai šienauti, žemės savininkas į jį jokių teisių neturi.

Negali dirbti nuosavos žemės

Karpių žvejybos entuziastus viliojantys Pykaičių tvenkiniai bilioniškiui V.Kniuliui prilygsta keiksmažodžiui. Ir tai ne tik dėl to, kad jau ket­virtis amžiaus ūkininkas ne­gali naudotis savo senelių bei prosenelių palikta žeme. Blo­giausia, jog dabar jau net nežino, kas šeimininkauja jam sugrąžintoje žemėje, nors van­duo virš jos ir nebeteliūš­kuo­ja.

Prieš 24 metus šalia Bilionių gyvenančiam V.Kniuliui žemėtvarkininkai grąžino jo prosenelio bei senelio dirbtą žemę - natūra, toje pačioje vietoje, kur ji visą laiką ir buvo. Iki 1939 m. čia driekėsi dirbami laukai, sodrios ganyklos -  nedidelis, bet vandeningas Rungis užaugindavo gyvuliams daug  gero pašaro. Bet upelio, nuolat užliejančio laukus, vandeningumu pasinaudojo žemę nacionalizavusi tarybų valdžia - ūkis įrengė tvenkinius karpiams auginti. Atsiimdamas proseneliui bei seneliui priklausančią žemę, Vytautas niekaip nesuprato, kodėl negalės turėti tvenkinio. Ir iki šiol netiki, kad tuo, kas jam priklauso, negali naudotis. Ypač dabar, kai tvenkinys nuleistas, kai nėra nei vandens, nei žuvų, tik žolė ir pro ją vis aukščiau pakrantėse besistiebiantys karklai.

Nemažą karvių žindenių bandą turinčiam bilioniškiui labai trūksta žemės gyvuliams ganyti, pašarams ruošti. Dalį valdų žmogus priverstas nuomoti iš kaimynų. Ir, be abejo, už tai moka nemažą nuomą.

Kelis mėnesius iš savo kiemo žiūrėjęs į nuleistą tven­kinį, V.Kniulys su seserimi išsiruošė pas Šilalėje išrinktą Seimo narį Remigijų Že­maitaitį ieškoti teisybės.

„Mokesčius už žemę mokame, o naudotis ja negalime, nes virš mūsų nuosavybės yra tvenkinys. Buvome pas Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriaus vedėją Romualdą Bukauską, jis siūlo draugiškai tartis su tvenkinio šeimininku dėl nuomos. Tačiau dabar vanduo nu­leis­tas, norėtume, jog į mū­sų že­mę jo ir neprileistų. Ga­lėtume arti ar gyvulius ganyti, o dabar net deklaruoti tos žemės man neleidžia“, - skundėsi ūkininkas.

Dėl tokių atvejų, kai žemė priklauso vieniems, o virš jos esantys statiniai, įrenginiai ar tvenkiniai - kitiems as­me­nims ar įmonėms, pasak R.Že­maitaičio, yra nemažai „kaltas“ skubotai parengtas Pi­liečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, dar vadinamas Res­titucijos įstatymu.

Seimo narys tikino žinantis ne vieną atvejį, kai žemė asmenims buvo grąžinta po stadionais, mokyklomis, o kai kurie sodų žemę atgavę savininkai patyrė šoką, supratę, kad jiems nepriklauso ant vaismedžių augantys obuoliai.

„Išvada viena - priimant įstatymą, nebuvo atsižvelgta į protingumo kriterijų. Turėjo arba sumokėti kompensaciją, arba atiduoti žemę kitoje vietoje. Žmonės vargsta dėl įstatyme paliktų spragų ir vargs, nes dabar jau sunku ką bepakeisti“, - sakė politikas.

Seimo nario teigimu, net ir nuleidus vandenį, tvenkinys savo statuso nepakeitė.

„Jeigu jūsų kaimynas yra įregistravęs tvenkinį, tai vienintelis dalykas, kurį įmanoma padaryti, - išreikalauti, jog už vandeniu užlietą žemę jis mokėtų nuomos mokestį“, - tikino R.Žemaitaitis.

Sutinka: problema užprogramuota

Bene 20 ha užimančiame tvenkinyje, V.Kniulio žiniomis, šeimininkauja jo kaimynas Stasys Melnikavičius. Iš ūkininko pasakojimo atrodo, kad kaimynystė nėra labai nusisekusi, nes tarpusavio konfliktus teko spręsti net policijai. Vytautas tikino, jog savoje žemėje netgi žvejoti jam draudžiama, nors pats prieš keletą metų į tvenkinį paleidęs tris didžiulius maišus žuvies.

„Mano kaimynas toks žmogus - dėl naudos visiems pasiruošęs per galvas perlipti. Tvenkinį jis blogai prižiūrėjo, kai vandenį sukeldavo, šis iš krantų išsiliedavo, dalį mano žemės užėmė. Neturiu kaip to įrodyti - nepagalvojome, kad, tik atsiėmus žemę, reikia skubėti geodezinius matavimus daryti. Kvietėme aplinkosaugininkus, atvažiavęs Šilalės aplinkos apsaugos agentūros vadovas Antanas Leščauskas tik rankomis skėsčiojo - sako, negaliu nubausti, nes jis dokumentus turi. Jei dėl ko S.Melnikavičiui priekaištaujame, dėmesio nekreipia. Sako, čia ne mano, „Žydručio“, jam ir sakyk“, - skundėsi nusivylęs ūkininkas.

„Šilalės artojui“ pabandžius paskambinti UAB „Žyd­rutis“ nurodytu telefonu, atsiliepė ne kas kitas, o pats S.Mel­ni­kavičius.

„Tvenkinys jau nebe mūsų, jis parduotas. Gal kokie metai, gal mažiau. Dabar jis priklauso bankrutuojančiai UAB „Melsta“, - informavo pašnekovas, bet sutiko paaiškinti, kas ir kaip vyksta ūkininko V.Kniulio kaimynystėje.

Pasak S.Melnikavičiaus, esą Vytautas bei jo sesuo nesupranta, jog tvenkinys yra hid­rotechninis įrenginys, todėl viskas, kas jame yra, žemės savininkui nepriklauso.

„Taip kvailai jam kažkada tos žemės atmatavo. Ne­suprantu, kodėl su tokiu nuo­savybės teisių grąžinimu jis sutiko, nes praktiškai savo žeme negali naudotis. Iš tik­rųjų kvailai yra. Ir kitur tokių nesąmonių buvo padaryta, tačiau Vilniaus rajone valstybė žemę iš savininko išpirko ir davė jam kitoje vietoje. Kiek girdėjau, mano kaimynas irgi jau visur važiavo - ir į Seimą, ir pas Zigmą Balčytį (Europos Parlamento narys – D.B. pastaba). Bet niekas jam nepadėjo ir nepadės - problema nuo pat pradžių užprog­ramuota. Patys suprantate, na, kokia tam žmogui nauda iš šitos žemės? Ir turi, ir neturi - juk naudotis negali“, - svarstė S.Melnikavičius.

Karpių augintojas tikino, jog tik trečdalis žemės po šeštuoju tvenkiniu turi savininkus - visa kita žemė po tvenkiniais yra valstybės. Anot S.Melnikavičiaus, jis neva yra kalbėjęs su Vytautu dėl žemės nuomos, tačiau šis at­sisakęs.

„Ką aš žinau, dėl ko atsisakė? Sakiau, kad ir nupirkti tą žemę galiu, bet net į kalbas nesileido. Gal norėjo žvejoti? Iš pradžių mes jam leisdavome, tačiau kai už butelį karpius pradėjo pardavinėti, susipykome. Su tuo tvenkiniu visada turėjome problemų dėl brakonierių“, - aiškino S.Melnikavičius.

Nuompinigiai - tik pasityčiojimui

Karpių augintojas pripažino, jog kaip ir ankstesni tvenkinio savininkai, jis nuomos ūkininkui nemokėjo, nors že­mės savininkui net nereikėjo jos prašyti. Tokia prievolė, pasak S.Melnikavičiaus, yra nustatyta įstatymu. Tik ta kaina - tikras pasityčiojimas.

„Maža, labai maža - pagal žemės vertę. Jei gerai atsimenu, kokie 26-30 eurų už hektarą. Menka nauda jam iš to būtų“, - sakė S.Melnikavičius, paaiškinęs, jog pavasarį nuleido tvenkinio vandenį, kad susirinktų žuvį, prieš perduodant hidrotechnikos įrenginį už skolas UAB „Melsta“.

Karpių augintojas tvirtina, kad nuo tada nei su šeštuoju tvenkiniu, nei su V.Kniuliu jokių reikalų neturi.

Bet Vytautui nuo to - ne lengviau. Nes ir perėmus nu­­leistą tvenkinį naujiems sa­vininkams, jo problemos ne­­iš­sisprendė. Atvirkščiai: žmo­­gus dabar nežino net kur nau­jųjų savininkų ieškoti, todėl negali su jais nei tartis dėl že­­mės grąžinimo, nei derėtis dėl nuomos kainos.

UAB „Melsta“ internetinėse duomenų bazėse nurodoma kaip likviduota įmonė, tad jokių jos kontaktų nepateikiama. Užtat yra daugybė informacijos apie buvusius jos savininkus bei bankroto administratoriaus inicijuotus teismų procesus.

Teismų medžiagoje teigiama, kad ir UAB „Žydrutis“, ir UAB „Melsta“ buvo valdomos tarpusavyje susijusių asmenų – S.Melnikavičiaus bei jo žmonos Zinos. UAB „Melsta“ pagrindiniu akcininku, turinčiu 54 proc. akcijų, nuo bendrovės įsteigimo dienos buvo S.Melnikavičius, jo žmona Zina nuo pat UAB „Žyd­ru­tis“ įsteigimo buvo vie­nintelė 100 proc. akcijų val­danti šios bendrovės akcininkė. Todėl visiškai nekeista, jog ieškant „Žydručio“, te­lefonu atsiliepia ne direktorė Z.Melnikavičienė, o jos su­tuoktinis Stasys.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, bankroto bylą UAB „Melsta“ iškėlė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pas­valio skyrius, reikalavęs su­mokėti per 193 tūkst. litų so­cialinio draudimo mokes­čių bei delspinigių. UAB „Mels­ta“ kreditoriai bendrovei pateikė reikalavimų už be­veik 2,9 mln. Lt.

Didžiulė skolų, delspinigių ir baudų suma susidarė, kai, užstačiusi visą savo turtą, UAB „Melsta“ 2005 m. paėmė iš komercinio banko 1 mln. 750 tūkst. Lt kreditą bei perskolino jį UAB „Žydrutis“.

Lygiai prieš dvejus metus tvenkinys Nr.6 ir dar penki greta esantys Šiauduvos karpynų, kaip juos vadina vietiniai gyventojai, tvenkiniai už skolas buvo areštuoti. Tačiau kas yra jų dabartinis savininkas, taip ir neaišku.

Todėl dabar akivaizdu tik viena: ūkininkas V.Kniulys pateko į gudriai  užmestus kar­pių augintojų tinklus. Sei­mo narys R.Žemaitaitis įsitikinęs, jog iš jų išsivaduoti praktiškai neįmanoma. Jei teis­mas ir įpareigotų valstybę išpirkti žemę iš po tvenkinio, kompensacija, ko gero, nė iš tolo neprilygtų žemės rinkos kainai. Tikėtis gauti kitą sklypą vietoje esančio po tvenkiniu - irgi beviltiška, nes aplink nebeliko laisvos valstybinės žemės.

„Vienintelis dalykas, ką dar galima padaryti, tai įstatymu sureguliuoti žemės nuomos kainą. Bet kokiu atveju ji turėtų prilygti žemės nuomos rinkos kainai. Taip pat turėtų būti žemės savininkams leidžiama žvejoti privačiuose tvenkiniuose“, - mano įstatymų pataisas ruošiantis Seimo Eko­no­mi­kos komiteto pirmininkas R.Že­maitaitis. Jei jos būtų priimtos, turėtų paleng­vinti su tokiomis problemo­mis su­sidūrusių žmonių si­tua­ciją.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.