Iš pelenais virtusio kaimo – linkėjimai Lietuvai

Į Šv. Mikolajaus sutikimo šventę Cirkuny kaime, kuriame bombos sugriovė arba apgadino 80 proc. pastatų ir iki šiol nėra elektros, vykau pakviestas Cirkuny apylinkės karinio komendanto pavaduotojo Igorio Kuzmenko. Su juo susipažinau fotografuodamas sugriautą mokyklą. Pamatęs mane vaikščiojant po griuvėsius, jis atbėgo šaukdamas, kad grįžčiau atgal, mat gali būti minų...

I. Kuzmenko pasakojo, jog per Cir­ku­ny kaimą ėjo fronto linija, mat gyvenvietė yra nutolusi vos 5 kilometrus nuo Charkivo pakraščio. Šį pusantro milijono gyvento­jų turėjusį ir vos 40 km nuo Rusijos sienos nutolusį did­miestį Kremlius planavo užimti per vieną parą. Tačiau Charkivo gynėjai did­vyriškai pasipriešino, todėl okupantai buvo priversti įsi­tvirtinti miesto prieigose. Tokiu būdu Cirkuny, per kuriuos eina autostrada į Rusiją, atsidūrė fronto mūšių epicentre. 

Anot I. Kuzmenko, kaime net 80 proc. pastatų nukentėjo nuo bombų sprogimų – vieni buvo visiškai sugriauti, kiti liko apgadinti. Prasidėjus karo veiksmams, dauguma Cirkuny gyventojų pasitraukė. Pirmomis karo dienomis visi bėgo į Ukrainą, bet vėliau okupantai leido trauktis tik į Rusiją, kur taip pat išvyko nemažai žmonių. Cirkuny iš šešių tūkstančių gyventojų per du su puse mėnesio užsitęsusią okupaciją liko vos keliolika žmonių. 

Po išvadavimo tris mėne­sius pabėgėliams nebuvo leista grįžti į Cirkuny, nes išminuotojai privalėjo išvalyti teritoriją nuo minų. Pasitraukdami iš kaimo, priešai jų paliko labai daug – užminavo namus, tvartus, laukus, sporto ir vaikų žaidimo aikšteles, pievas bei miškus. Kadangi minų visose buvusiose okupuotose teritorijose yra labai daug, kariškiai jų nespėja išrinkti, todėl gyventojams yra leidžiama vaikščioti tik nurodytose vietose. 

Šv. Mikolajaus sutikimo šventės išvakarėse prieš seniūnijos pastatą auganti eglutė buvo papuošta kukliais žaisliukais, bet prie jos per šventę niekas nėjo fotografuotis. Greičiausiai todėl, kad šalia esantis seniūnijos pastatas bei paštas buvo suvarpyti kulkų ir apirę, o šalia stovėjusi kavinė bei mokykla sugriuvusios, ir toks vaizdas gyventojams kėlė liūdesį, o ne džiugesį.

Prieš pat prasidedant Šv. Mikolajaus sutikimo šventei, pasigirdo sprogimai, kurie ir vėliau aidėjo dar keletą kartų.

„Nesibaiminkite, tai sprogimų už kokių 15 km Rusijos link atgarsiai, mes prie tokių garsų esame įpratę ir nebekreipiam dėmesio“, – nuramino 63-ejų Cirkuny apylinkės karinis komendantas Nikolajus Sikalenko.

Šį vyriškį, iki karo ėjusį Cirkuny seniūnijos pirmininko pareigas, okupantai už atsisakymą tapti jų talkininku suėmė ir visą savaitę išlaikė nelaisvėje. 

„Jie užrišo akis, surišo rankas, nedavė jokio maisto ir kalino šaltame rūsyje norėdami palaužti, kad sutikčiau toliau vadovauti seniūnijai“, – pasakojo N. Sikalenko. 

Tačiau vyriškis pirmą okupacijos dieną visiems savo pavaldiniams įsakė nutraukti darbus ir nebendrauti su okupantais. Po savaitės įkalinimo bei kilus pasaulio žiniasklaidos pasipiktinimui, Nikolajus buvo paleistas.

Jis teigia manęs, jog gyvas neištrūks. 

Su savo gyvybe mintyse buvo atsisveikinęs ir 32-ejų Cirkuny policinin­kas Jurijus Čerkašinas, kurį okupantai suėmė pirmą karo dieną.

„Skubėjau į darbą naikinti svarbių dokumentų, tačiau okupantai kelyje mane areštavo, o atsisakius tapti jų talkininku išrengė nuogai ir kartu su areštuotų bei nuogai išrengtų Ukrainos karių grupele vedė sušaudyti“, – pasakojo J. Čerkašinas. 

Tuo metu kiti Ukrainos kariai pradėjo kontrpuolimą, ir, sprogus šalia bombai, Jurijus buvo kontūzytas bei prarado sąmonę.

Per minėtą kontrpuolimą ukrainiečių kariai nukovė visus J. Čerkašiną sušaudyti vedusius priešus, o ligoninėje pagijęs policininkas dabar toliau dirba inspektoriumi Cirkuny kaime. Jis papasakojo, jog į Cirkuny apylinkę įeina devyni kaimai, kuriuose iki karo gyveno beveik 11 tūkst. gyventojų, o dabar likę tik 3 tūkst. Mat daugybė žmonių neturi kur sugrįžti, nes jų namų nebėra, o dalis, ypač moterys su mažais vaikais, bijo būti netoli fronto zonos esančioje gyvenvietėje.

Labiausiai apylinkėje nukentėjo Rus­ki Tiški kaimas, jame net 90 proc. namų buvo sugriauti. Iki karo 1900 žmonių gyvenvietė klestėjo – joje kilo individua­lūs namai, buvo statomi kotedžų komp­leksai, mat prie dviejų upelių bei tvenkinio miškingoje vietoje įsikūręs kaimas traukė vos už 20 km esančio milijoninio Charkivo gyventojus. 

Džiugus gyvenimas baigėsi vasario 24-ąją, nes kaimelį jau pirmą karo valandą okupavo Maskvos agresoriai, atžengę iš vos už 20 km esančios Rusijos. Klestintį ir išpuoštą Ruski Tiš­ki jie sunaikino iš keršto po to, kai Uk­rainos kariai jį gegužės 10-ąją išvadavo. Bėgdami agresoriai susprogdino tiltą per Murom upelį, užminavo sodybas, laukus, miškus ir ėmė bombarduoti namus. 

„Okupantų tankas užvažiavo ant aukš­tumos ir specialiai paleido šūvį į Cir­kuny polikliniką, ją sugriaudamas. Taip pat tikslingai buvo subombarduotos mokyklos Ruski Tiški bei Cirkuny, sugriautos vaistinės, kultūros namai, paštas, parduotuvės, sodybos“, – neslėpdamas pykčio pasakojo I. Kuz­men­ko.

Igoris, 2014 m. su šeima bėgdamas iš Maskvos separatistų užimto Donbaso, pats vos išvengė sušaudymo, o per dabartinį karą galutinai įsitikino, kad Kremliaus pasiuntiniai gali įvykdyti bet kokį žiaurumą. I. Kuzmenko prašė perduoti Lietuvos žmonėms raginimą toliau aktyviai remti Ukrainą kovoje su nužmogėjusiais okupantais, pridurdamas, jog Kremliaus karių reikia ne bijoti, bet drąsiai kovoti su jais, nes tik išmušus agresoriui dantis galima užsitik­rinti, jog daugiau nebesikandžios.

Į Šv. Mikolajaus sutiktuvių šventę Cirkuny susirinko apie 200 žmonių, nors prieš karą centrinė kaimo aikštė būdavo sausakimša. Vaikams labiausiai patiko tai, kad kartu su jais žaidė ir iš fronto trumpam atvykę kariūnai, kurie visus vaišino ir kareiviška koše bei arbata. Scenoje koncertavo vietos dainininkai, šokėjai sušoko kazokų šokį su kardais, o kareiviai nuotaiką kėlė pasakodami šmaikščius anekdotus apie priešą.

Kalbinti gyventojai bei kariūnai dėkojo Lietuvai už teikiamą pagalbą ir prašė nepamiršti to daryti, nes Uk­rai­ną užpuolę niekadėjai yra grėsmė ir Lie­tuvai bei visam demokratiniam pasauliui.

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.