Kurdami pinigų leidimo planus, valdininkai nesikuklina

Praėjusią savaitę Šilalės rajono taryba lengva ranka pritarė 2017-2019 metų savivaldybės strateginiam veiklos planui. Daugiau nei 100 puslapių dokumentą perskaityti ryžosi gal tik vienas kitas tarybos narys, o ir skaičių virtinių eilutės sudomino nedaugelį. Vos keliais sakiniais komitetų posėdžiuose pristatytas dokumentas klausimų beveik nesukėlė. Nors turėjo – juk tai trejų metų planas rajono biudžetui formuoti.

Popieriai stalčiams užpildyti

Savivaldybės Finansų sky­riaus vedėja Danguolė Vėlavi­čiutė tarybos nariams pasakė tik tai, jog strateginis planas yra tikslų bei programų sąrašas. Pastarųjų yra 14, o finansavimas prog­ramoms suskirstytas pagal uždavinius. Kiek lėšų planuojama skirti vienam ar kitam uždaviniui – nurodyta lentelėse. Tačiau tarybos nariai jų, ko gero, neanalizavo, tai ir klausimų Finansų skyriaus vedėjai neturėjo.

Tiesa, Algirdas Meiženis Švie­­timo, kultūros, sporto ir teisėsaugos komitete atkrei­pė dėmesį į Jaunimo politi­kos įgyvendinimo prog­ramą. Pamatęs, kad šiemet devyniems jaunimo politikos punk­tams įgyvendinti skirta 29 tūkst. eurų, o ateinančiais me­tais planuojama atseikėti kone 100 tūkst. Eur daugiau, suabejojo, iš kur savivaldybė gaus šitiek daug pinigų ir ar tik­rai tiek reikia.

Atsakymas buvo standartinis: „Programų daug, viskam – ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir gabiems moksleiviams – reikia padėti. Pagal tai, kas numatyta, tiek reikia pinigų, o kiek turėsim, tiek skirsim“.

Iš to paaiškėjo tik viena: strateginis planas yra formalus dokumentas, kuriame turi būti surašytas kiekvienas ateinančių trejų metų valdžios krustelėjimas, nes tam, ko įrašyta nebus, ir pinigų skirti nebus leidžiama.

Tokių prigadintų popierių, už kuriuos savivaldybė dar ir nemažai sumoka įvairiausiems „konsultantams“, pilni valdininkų stalčiai. Grei­čiau­siai ir šitie 106 puslapiai niekam kitam nebus reikalingi. Kita vertus, neramu, jog tai, kas juose išguldyta, gali tapti priedanga mokesčių mokėtojų pinigams tratinti. Paskui to, kas juodu ant balto parašyta, net ir norėdamas dantimis neišgrauši.

Šilalėje svarbiausia – sportas?

Nežinia, ar gerai išanalizavęs, ar tik trumpam užmetęs žvilgsnį į šį dokumentą, A. Meiženis pastebėjo, kad Jaunimo politikos įgyvendinimo programos finansavimas išauga net penkis kartus. Bet ir tai dar ne rekordas – Kūno kultūros ir sporto prog­ramai finansavimą didinti planuojama daugiau nei 30 kartų – nuo 2,4 tūkst. Eur šiemet iki 78 tūkst. Eur 2018 m. ir tiek pat 2019 m. Vien sporto inventoriui pirkti ir salėms bei aikštynams remontuoti žadama skirti po 20 tūkst. Eur kasmet! Rojus, ne kitaip. Pasportuos dar likę, ir bus gerai?

Kažkodėl rajono vadovai nesikuk­li­na kurdami tik kūno kultūros ir sporto planus. Daugiau nė vienai kitai programai taip drastiškai padidinti finansavimą, atrodo, nesiruošiama, nors kai kurių programų lėšų poreikis 2018-2019 m. ir numatytas du ar tris kartus didesnis.

Tačiau yra ir programų, kur lėšų nesitikima gauti daugiau nei gaunama iki šiol. Viena svarbiausių – valstybinių funk­cijų vykdymo prog­rama, su kuria iš valstybės biudžeto ateina savivaldybei skiriamos dotacijos. Šiemet joms įgyvendinti iš valstybės biudžeto savivaldybė gavo 2 mln. 126 tūkst. Eur. Per atei­nančius tre­jus metus programai skirtas finansavimas padidės maždaug 240 tūkst. Eur. O štai švietimo kokybės ir mokymosi sąlygų užtikrinimo programa dargi sumažės: šiemet tam buvo skirta 10,3 mln. Eur, o atei­nančiais metais suplanuota 500 tūkst. Eur mažiau.

Prisiminus, jog šį rudenį rajonas neteko dviejų mokyklų, įdomu žvilgtelėti, kaip mažėja savivaldybės biudžeto lėšų poreikis ugdymo įstaigoms išlaikyti. Nenustebkime: planuotas efektas tolygu miražui dykumoje. Jo nėra! Jei šiemet iš savivaldybės biudžeto mokyklų ūkiniams poreikiams buvo skirta 3 mln. 721 tūkst. Eur, tai kitais metais ketinama atseikėti 3 mln. 959 tūkst. Eur, o 2018-2019 m. – beveik po 4 mln. Eur.

Taigi, atrodo, kad kuo daugiau mokyklų uždaroma, tuo brangiau kainuoja likusiųjų išlaikymas.

Pašalpoms nubyra menki trupinėliai

Senstant visuomenei, o gyvename būtent tokiame rajone, iš kur išvažiuoja daugiausiai jaunų žmonių, vis brangiau ir brangiau kainuos socialinės paslaugos. Viena geriausiai finansuojamų – Socialinės apsaugos plėtojimo programa, kuriai jau atei­nančiais metais iš valstybės biudžeto planuojama gauti 5,2 mln. Eur, o savivaldybės biudžeto lėšų poreikis priartės prie 3 mln. Eur. Tačiau nė vienai socialinės paskirties įstaigai finansavimas iš esmės nedidės.

Šilalės rajono socialinių pas­laugų namams numatyta lė­šų tiek pat, kiek ir šiemet – 471,7 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 258 tūkst. Eur. Pajūrio vaikų globos namai kaip gavo, taip ir gaus 254,4 tūkst. Eur, o darbo užmokesčiui iš jų bus atseikėta 180 tūkst. Eur. Socialinių darbuotojų išlaikymas seniūnijose savivaldybei kasmet kainuos po 206 tūkst. Eur, iš jų 122 tūkst. Eur bus skirti darbo užmokesčiui. Menka suma numatyta ir socialinių įstaigų pastatų remontui – po 15 tūkst. Eur kasmet.

Iš 2,8 mln. Eur, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamų piniginei socialinei paramai, pašalpoms numatyti trupiniai – tik po 150 tūkst. Eur kasmet. Ir jau visai mažai – vos po 25 tūkst. Eur per metus – kompensacijoms už šildymą bei karštą vandenį, daugiabučių modernizavimo palūkanoms mokėti.

Užtat geresnių laikų gali viltis laukiantieji socialinio būsto ir tokiame jau gyvenantieji. Negyvenamoms patalpoms pritaikyti būstui šiemet skirta 34,7 tūkst. Eur, ateinančius trejus metus tam numatyta po 50 tūkst. Eur. Dar po 50 tūkst. Eur planuojama atseikėti socialinio būsto remontui.  Socialiniams būstams įsigyti per metus planuojama skirti po 17,5 tūkst. Eur. Bet kur kas daugiau – net po 150 tūkst. Eur – kasmet žadama socialinių būstų statyboms: regis, rajono valdininkai patyliukais vėl kuria Vasiukų vertus planus.

Valdžios išlaikymas brangs

Savivaldybės administracijos direktorius Rai­mun­­das Vaitiekus šiais metais buvo už­si­mo­jęs sumažinti  savival­dybės administracijos bei biu­džeti­nių įstaigų darbuotojų etatų. Pasak jo, mažėjant Šilalėje gyventojų, turi mažėti ir valdymo išlaidos. Atrodo, teisinga. Tačiau žiūrint į savivaldybės tarybai, administ­racijai, kont­rolierei planuojamus skirti asignavimus, per­­šasi mintis, jog valdžios išlaikymas vis dėlto brangs. Štai šiemet savivaldybės tarybos (ir mero Jono Gudausko su visu sek­retoriatu bei patarėjais) išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo 222,9 tūkst. Eur. Vien darbo užmokesčiui skirta 90 tūkst. Eur. O ateinančiais metais numatyta skirti 225 tūkst. Eur, 2019 m. – jau 230 tūkst. Eur, iš jų darbo užmokesčiui – 100 tūkst. Eur. Panašu, kad mero komandos nariams planuojama didinti atlyginimus.

Savivaldybės administraci­jos išlaikymas taip pat nepigs. Šiemet administracijos poreikiams tenkinti skirta 960 tūkst. Eur. Atlyginimams patvirtinta beveik 558 tūkst. Eur, turtui įsigyti – 33,5 tūkst. Eur. Ateinantiems metams valdžia nesikuklindama planuoja prašyti milijono, o darbo užmokesčiui reikalingą sumą padidinti iki 600 tūkst. Eur. Jei gerai seksis, 2019 m. administracijos valdininkų poreikiai išaugs dar 30 tūkst. Eur, o atlyginimų fondas padidės 20 tūkst. Eur. Dar po 50 tūkst. Eur kasmet suplanuota turtui įsigyti.

Kad savivaldybės kontrolierė teisingai kontroliuotų, finansavimą jai numatyta padidinti nuo 24,6 iki 30 tūkst. Eur, kasmet po tūkstantuką primetant atlyginimams.

Tačiau seniūnijoms finansavimo didinti neplanuojama. Šiais metais numatyta skirti 752,6 tūkst. Eur, ateinančiais – net 15 tūkst. Eur mažiau. Tiesa, paskui vėl šiek tiek žadama padidinti, o 2019 m. dar kartą sumažinti.

Negali per daug išsiplėsti - juk dar reikės ir paskolas bei palūkanas mokėti, kasmet maždaug po 1 mln. Eur.

Be to, ir meras, ir administ­racijos direktorius, regis, norėtų gyventi neskaičiuodami centų. Ar 2,5 tūkst. Eur gali vadinti mero fondu? Todėl kad būtų solidžiau, reikia jame turėti bent 10 tūkst. Eur – tiek ir suplanuota  ateinančiais metais. Neturėtų jaustis smarkiai nuskriaustas ir administracijos direktorius, šiemet valdęs tik 1 tūkst. Eur rezervą. Jei pasiseks, kitais metais gaus 5 tūkst. Eur. Ir kova su korupcija nebus tokia beprasmė, jeigu valdžios piniginėje šiam tikslui ateinančiais metais atsiras 3 tūkst. Eur, o paskui kasmet prisidės dar po tūkstantį.

Tokie savivaldybės valdininkų planai kartais atrodo panašūs į baltos kumelės sap­ną. Baisu tik, kad gali imti ir išsipildyti...

Daiva BARTKIENĖ