Reikalavimas nurodyti pieno žaliavos kilmę gali patuštinti kišenes

Žemės ūkio ministerija praneša, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galėsime sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus valgome. Europos Komisija (EK) leido šalims narėms papildyti pieno gaminių ženklinimo nuostatas. Prancūzija, Italija ir Lietuva pasirinko dvejus metus informuoti vartotojus apie pieno produktų žaliavos kilmę.

Privalomasis pieno kilmės šalies ženklinimas, kaip teigiama ŽŪM pranešime, atsirado pačių vartotojų pageidavimu.

„Šalyje buvo atlikta reprezentatyvi 1000 suaugusių var­totojų apklausa, kurios rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones ir pasiskirstymą pagal lytį, amžių, išsimokslinimą bei pajamas vienam šeimos nariui per mėnesį. Tyrimo duomenys rodo, jog net 67 proc. respondentų svarbu, kad pienas ir jo gaminiai būtų paženklinti, nurodant pieno kilmę“, - skelbia ŽŪM.

Ministerijos nuomone, toks ženklinimas leistų ne tik pateisinti vartotojų lūkesčius, bet ir paskatintų vietinių pie­no ūkių, šeimos ūkių bei trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą. O tai galėtų duoti teigiamą postūmį regio­nų plėt­rai, taip pat prisidėtų, sprendžiant Rusijos embargo sukeltus neigiamus padarinius pieno sektoriuje.

Lietuvoje veikiančios pieno perdirbimo įmonės, ženklindamos pieną bei kasdienio vartojimo pieno gaminius – kefyrą ar rūgpienį be priedų, grietinėlę, grietinę, varškės sūrį, varškę be priedų, privalės nurodyti šalį, kurioje pienas yra primelžtas. Įmonė galės pasirinkti, kaip pateikti pieno kilmės šalies nuorodą – nurodyti pilną pavadinimą ar trumpinį, pavyzdžiui, „Pieno kilmės šalis – Lietuva“ ar „Pieno kilmės šalis – LT“. Jeigu pienas bus primelžtas ne vienoje šalyje, pateikiant minėtąją nuorodą, po brūkšnio turės būti išvardijami tų valstybių narių bei trečiųjų šalių pavadinimai arba tų šalių pavadinimų trumpiniai („ES“, „ES ir ne ES“ ar „ne ES“).

Kitų valstybių ūkio subjektai, kurie tiekia ar ketina tiekti į Lietuvos rinką pieną ar jo gaminius, galės šį reikalavimą taikyti sa­vanoriškai.

Ženklinimas įsiga­lios nuo 2017 m. sau­sio 1 d. ir bus taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pieno perdirbimo įmonės, kurios veikia Lie­tuvoje ir gamina pieną bei jo produktus iš pieno, primelžto kitose šalyse, turės vieną papildomą mėnesį prisitaikyti prie papildomo ženklinimo reikalavimo.

Tačiau pieno perdirbėjai ir ekspertai į šį įpareigojimą žiūri neigiamai. Gali būti, jog dėl to brangs pieno produk­tai. 

„Tai labai nepalankus sprendimas Lietuvos pieno pramonei. Kai EK įveda pakeitimus pakuotėms, pereinamasis laikotarpis būna skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais. Mes pakuočių turime labai daug, kiekvienas pakeitimas kainuoja tūkstančius eurų“, – sako vienos didžiausių pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Dominyko Šumskio teigimu, privalomas pieno produktų ženklinimas sukurs papildomas išlaidas gamintojams bei prekybininkams, nes reikės perspausdinti visas etiketes.

„Lietuviška produkcija pabrangs, o tai pasunkins ūkininkų bei perdirbėjų galimybes konkuruoti su užsienio gamintojais, kuriems toks reikalavimas nebus taikomas“, – tvirtina D. Šumskis.

Jo nuomone, privalomas ženk­linimas sukurs palankesnes sąlygas importui, o lietuviškų gaminių dalis vidaus rinkoje gali dar labiau susitraukti.

„Privalomo ženklinimo nėra nei Latvijoje, nei Estijoje, nei Lenkijoje. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkams situacija ga­li tik pablogėti“, – sako D. Šumskis.

EK yra įspėjusi, jog privalomas pieno kilmės ženklinimas didina pakuotės bei gamybos sąnaudas, kurios gali būti didesnės už tokio sprendimo naudą. Todėl buvo pasiūlyta šalims pačioms apsispręsti šiuo klausimu. Lie­tuvos val­dininkai ženklinti pie­no produktus pasiūlė pernai, priimant daug ginčų sukėlusį vadinamąjį Pieno įstatymą. Juo reguliuojami pieno gamintojų bei perdir­bėjų santykiai, siekiant, kaip deklaruojama, apsaugoti smulkiųjų ūkininkų interesus.

Nurodymą ženklinti pieno produktus ŽŪM paskelbė prieš rinkimus. Gali būti, kad nauja valdžia susi­zgribs jį panaikinti. Priešingu at­veju už sūrį ir grietinę gali tekti mokėti brangiau nei dabar.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.