Opozicijos veikla apsiriboja kalbomis

Prieš metus įsigaliojęs naujasis Vietos savivaldos įstatymas daugiau teisių suteikė valdančiajai daugumai nepriklausantiems savivaldybių tarybų nariams. Šilalės savivaldybės taryboje po rinkimų taip pat susiformavo opozicija, atsirado opozicijos lyderio pareigybė, jau įvyko ir dvi Mažumos valandos, per kurias tarybos nariai galėjo užduoti klausimus ne tik rajono, bet ir įvairių įstaigų bei organizacijų vadovams. Visgi įstatymo suteiktos teisės didesnės naudos nedavė – opozicijos veikla kol kas apsiriboja kalbomis.

Pritaria svarbiausiems sprendimams 

Kadencijos pradžioje, praėjusių metų gegužės mėnesį, opozicine frakcija Šila­lės savivaldybės taryboje pasiskelbė šešis narius turinti Tėvynės sąjungos-Lie­tu­vos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija. Opozicijos lyderio pareigybę kon­servatoriai patikėjo savo lyderei Rimai Norvilienei, kuri dar yra ir frakcijos seniūnė. Besidomintys savivaldybės tary­bos veikla gyventojai pastebėjo, kad opo­zicija kiekviename posėdyje pateikia dešimtis klausimų, tačiau, priimant sprendimus, dažniausiai balsuoja kartu su valdančiąja dauguma. 

Taip buvo ir tvirtinant šių metų biudžetą, kurį opozicija lyg ir kritikavo, bet vis tiek balsavo „už“. Dėl sprendimo priėmimo susilaikė tik tary­bos nariai Vitalija Jankauskaitė-Mil­čiuvienė, Vy­tautas Jucius ir Tadas Sadauskis. Kitas svarbus sprendimas – dėl Šilalės miesto bendrojo plano keitimo, taip pat sulaukė visų opozicijos atstovų pritarimo, nors kritikos šiam planui negailėjo gyvento­jai, o jis akivaizdžiai nepalankus priemiestinių kaimų gyventojams. Tačiau po šio posėdžio šilališkiai redakcijai sakė net nesistebintys tokiais politikų „bendradarbiavimais“: žinant kai kurių tarybos narių verslo planus, tai savaime suprantama. 

Tenkina savo ar gyventojų smalsumą?

Girdint opozicijai priklausančių tarybos narių užduodamus klausimus per vadinamas Mažumos valandas, kyla abejonių, ar opozicijos veikla iš viso yra gyva. Štai paskutinėje mažumos valandoje, vykusioje kovo 7 d., R. Norvilienė klausinėjo apie vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimuose atsira­dusią „korekcijų“ eilutę, lyg tarp kitko pastebėdama, kad ši problema jau buvo iškelta bei analizuota ir „Šila­lės artojo“ laikraštyje. „Šilalės artojas“ jau buvo rašęs ir apie nak­­vynės namų „svečių“ aplinkiniams gyventojams bei įstaigoms keliamus rūpesčius, todėl keistokai atrodė politikų reikalavimas, kad pasiaiškintų į posėdį iškviesta So­cia­li­nių paslaugų namų direktoriaus pavaduotoja Loreta Bujienė. 

Tą pačią dieną per Mažumos valandą socialdemokratė Lineta Dargienė domėjosi Sporto centro universalios salės atidarymo data, klausinėjo apie gatvių ir kelių remontą, pėsčiųjų takų bei šaligatvių įrengimą, nors apie tai buvo diskutuojama vos prieš valandą, svarstant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą bei sprendimą dėl prioritetinių valstybės kelių ruožų su žvyro danga asfaltavimo...

Mažumos valandoje problemų bu­vo keliama daug, tačiau opozici­ja neinicijavo nė vieno pasiūlymo, kuris būtų galėjęs tapti sprendimo projektu. Nors tokią galimybę jai suteikia Vietos savivaldos įstaty­mas, numatantis, kad kartą per pus­metį į tarybos posėdžio darbo­tvarkę privalomai įtraukiami ir svars­­tomi visi savivaldybės tarybos mažumos siūlomi klausimai.

„Pokalbių laida su kaklaraiščiais“

Opozicijos lyderė R. Norvilienė įsi­tikinusi, jog Mažumos valanda tu­rėtų duoti naudos gyventojams. 

„Nesinorėtų, jog tai būtų tik pokalbių laida su kaklaraiščiais – turi būti žmonių problemų sprendimų valanda. Žinoma, svarbiausia, kaip bus rea­guojama į bėdas, kas bus daroma, kokie konkretūs veiksmai bus atliekami. Svarbiausia – galutinis rezultatas“, – tvirtina R. Norvilienė. 

Opozicijos lyderė nėra tikra, kad tokia darbo forma, kokią Mažumos valandai padiktavo naujasis Vietos savivaldos įstatymas, pasiteisins. Kita vertus, nors vertinti bus galima tik pasibaigus kadencijai, R. Norvilienės manymu, iš esmės tokia klausimų-atsakymų sesija yra neblogas dalykas. 

„Gaila, kad ji vyksta tik kartą per pusę metų. Pusmetis yra gana ilgas laiko tarpas, tad kai kurie klausimai gali įsisenėti. Viskas būtų gerai, jei, tarkime, mūsų rajono meras leistų užduoti gaunamus gyventojų klausimus po kiekvieno tarybos posėdžio – tokia buvo ilgametė tradicija. O dabar šito nebeturime. Gal meras bijo nepatogių klausimų, gal nenori susigadinti savo įvaizdžio, nežinant atsakymo ar neturint sprendimo bū­do, gal bijo viešai prižadėti, nes tuos pažadus teks tesėti?“ – svarsto R. Norvilienė. 

Opozicijos lyderė įsitikinusi, jog valdančiajai daugumai nepriklausantiems tarybos nariams yra svarbu išgirsti ir apie vykstančių projektų eigą, ir apie pradėtus naujus darbus, kad galėtų stebėti bei vertinti procesus.

„Tačiau kol kas pastebiu, jog atsakymai yra labai riboti. Toks jausmas, kad kartais vadovams tiesiog neįdomu ar norima kažką nuslėpti“, – sako R. Norvilienė.

Energiją nukreipia į savireklamą?

Balandžio pabaigoje sueis metai nuo šios kadencijos tarybos veiklos pražios. Paprašyta įvertinti rajono vadovų ir savo pačios, kaip opozicijos lyderės, veiklą, R. Norvilienė pripažįsta, jog meras Tadas Bartkus trykšta energija, tačiau ji labiausiai nukreipta į savireklamą ir įvaizdžio formavimą.

„Natūralu, kad mažiau laiko lieka didelio masto ir ambicingesniems projektams. Tenka pastebėti, jog dar­bai vyksta iš inercijos arba tiesiog tęsiami nuo praėjusios kaden­cijos, pavyzdžiui, sporto salės statybos, Tūkstantmečio mokyklų programa“, – mano R. Norvilienė. 

Ji sako pasigendanti ir nuošir­desnio me­ro bendravimo su frakcijomis. Pavyzdžiui, nors opozicija ir buvo pakvies­ta susitikti svarstant biudžetą, frakcijos seniūnės nuomone, susitikimas buvo tik „dėl pliusiuko“. 

„Sėdėjome prie vieno stalo, deja, nebuvo jokio noro išgirsti ir įsiklausyti. Tuo tarpu mūsų frakcija, nors ir dirbdama opozicijoje, ne kartą įrodė, kad ne tik gebame oponuoti, pasakyti kritiškesnį žodį, bet ir susitelkti pritariant projektams bei kitiems svarbiems klausimams“, – tikina R. Norvilienė, žadanti ir toliau taryboje būti maksimaliai aktyvia gyventojų atstove.

Daiva BARTKIENĖ