Rusų kareivio išprievartautos ukrainietės motina pražilo per naktį

„Iš karto supratau, kad geruoju tai nesibaigs – mačiau, kaip jis, vos įėjęs į rūsį, ėmė spoksoti į mano dukrą. Buvo jame gal keturiasdešimt žmo­nių, dauguma pensininkai, o jai – 30 metų. Tas vy­ras gerokai jaunesnis, gal kokių 20–25. Iš pradžių veidą buvo užsidengęs kauke, paskui ją nusiėmė. Kai liepė jai keltis ir eiti su juo, niekas neišdrįso užstoti, visi bijojo būti nušauti“, – tyliai, iš lėto pasakojo išniekintos jaunos moters motina.

Šį, vieną iš daugelio, okupantų nusikaltimą tiria Ukrainos prokuratūra. Jis buvo įvykdytas nedideliame kaimelyje Charkivo regione, baigiantis antrai karo savaitei. Apie tai, kas nutiko mokyklos rūsyje, žino visi suaugę kaimelio gyventojai, tačiau liudininkų nėra daug. Kaimelyje daug namų buvo sugriauta, apie pusę žmonių yra negrįžę, o tos nakties tragediją matę pensininkai bijo okupantų ir su žurnalistais nebend­rauja. Po nusikaltimo į kaimelį nebegrįžo nei aukos motina su jaunesniais vaikais, nei auka tapusi vyresnioji jos duk­ra, kuri dabar su savo dukrele gyvena užsienyje.

Šeimos kaimynė Liuba pasakojo, jog rusų kareivio išniekinta moteris buvo tvarkinga, rimta, išsiskyrusi su vyru viena auginanti septynmetę dukrelę. Po tos siaubingos nakties ji išvyko į užsienį, o jos mama su dviem jaunesnėmis dukromis ir sūnumi apsigyveno Charkive.

Į kaimą grįžti šeima nenori – per daug baisių prisiminimų ir okupantams simpatizuojančių žmonių skleidžiamų gandų, esą rusų kareivis auka pasirinko merginą, kuri jam šypsojosi ir taip išprovokavo smurtą...

Šalia mokyklos gyvenantis fizinio lavinimo mokytojas Aleksandras prisiminė, jog okupantai į kaimą įžengė antrą karo dieną, nors ukrainiečių kariai, įsitvirtinę už kilometro, ir gynė kelią į Charkivą. Kaimą drebi­no užvirusių mūšių sprogimai, žmonės slėpėsi rūsiuose. Kas neturėjo savo, ėjo pas kaimynus arba į mokyklą, kurioje vienu metu buvo susispaudę beveik šimtas žmonių.

„Priešai iš kaimo buvo išvyti po mėnesio, bet per tą laiką išgyvenom tikrą pragarą, meldėmės ir baiminomės, kad žūsime“, – sakė Aleksandras.

Mums besikalbant, pedagogas pro šalį ėjusio vyriškio užklausė, gal šis žino, kaip rasti aukos gimines, nes žurnalistas iš Lietuvos domisi.

„O ko ten apie jas rašyti? motina susilaukė vaikų nuo skirtingų vyrų, dukra visada išsidažiusi, trumpu sijonu, tai ir pritraukė alkano rusų kareivio dėmesį“, – kreivai vyptelėjo vyras...

„Dabar suprantat, kodėl šeima išvyko? Bet taip susiklostė motinos gyvenimas, duk­ros jokiu būdu negalima vadinti nerimta, aš ją mokiau. Taip, ji iš neturtingos šeimos, mokėsi prastai, tačiau baigusi mokyklą dirbo, ištekėjo, vėliau išsiskyrė, viena augino dukrą ir nesivėlė į jokias negražias istorijas“, – tvirtino Aleksandras. 

„Aš, paprastas mokyklos ūk­vedys, pensininkas, tą šeimą pa­žinojau tik iš matymo, bet po baisiosios nakties niekada nepamiršiu, kaip plaukus iš nevilties rovėsi jos motina, manydama, kad prievartautojas duk­rą po visko nušaus“, – pasakojo 66-erių Sergejus.

Ir prisiminė tos nakties siaubą. Pasak jo, viskas nutiko vidurnaktį, visi jau miegojo, kai pasigirdo beldimas į duris.

„Priėjęs prie jų, pamačiau šautuvą pasikabinusį rusų kareivį, kuris pistoletu kelis kartus šovė į duris, šaukdamas kuo greičiau jas atidaryti. Įsiveržėlis paklausė, kiek mokyk­loje slepiasi žmonių, ir pareikalavo nuvesti prie jų, laikydamas atstatytą pistoletą. Pasakiau, kad apačioje guli pensininkai ir maži vaikai, bet jis, nusileidęs į rūsį, iš karto kelis kartus iššovė į lubas, parodė prie diržo prikabintas granatas ir įspėjo, kad jei kas nors nevykdys jo nurodymų, bus nušautas“, – prisiminė Sergejus.

Įsiveržėlis liepė visiems klauptis ant kelių, pats atsisėdo ant kėdės ir susileido sau į ranką kažkokio skysčio, spėjamai narkotikų. Po to ėmė vaikščioti po patalpą ir blausioje šviesoje įdėmiai apžiūrinėjo žmones. Sustojęs prie būsimos prievartos aukos, įsiveržėlis paklausė šalia stovėjusio vaikino, gal šis yra sutuoktinis ar giminaitis. Sužinojęs, jog tai jaunesnis merginos brolis, įsakė šiam eiti su juo, pareiškęs, kad eina parnešti visiems maisto.

Ūkvedžio pareikalavęs atneš­ti laužtuvą, jį įdavė vaikinui ir gatvėje liepė išlaužti prekybinio kiosko bei vienos nedidelės parduotuvės duris. Į mokyk­lą rusas grįžo piktas ir pareiškė, kad maisto nerado. Ūkvedys įsiveržėliui pasakė, kad jie valgio turi, ir liepė moterims užkaisti arbatos, padaryti sumuštinių. Šio nuotaika pagerėjo, jis leido žmonėms atsigulti.

Ruso prašymu, ūkvedys atne­šė jam vyno butelį, atidavė cigaretes. Pasistiprinęs kareivis atsigulė ir tarsi bandė užmigti, bet netrukus persigalvojo ir griežtai įsakė merginai keltis ir eiti kartu. Sadistas nusivedė ją į aštuonioliktą kabinetą trečiame aukšte ir išlaikė ten iki šeštos valandos ryto...

„Visi buvo pervargę, persigandę ir miegojo, tik merginos mama verkdama ir aimanuodama, rankoje laikydama šventojo paveikslėlį, visas tas valandas koridoriumi vaikščiojo pirmyn atgal. Vienu metu viršuje pasigirdo du šūviai, moteris apmirė, o aš nusprendžiau nusėlinti iki kabineto. Prisiartinęs išgirdau juos kalbant, tad skubėjau jai pasakyti, jog duktė gyva“, – pasakojo Sergejus.

Rytą po klaikios nakties jos šeima nusprendė bėgti į kaimą nepaisydami vykusio mūšio. 

„Anūkėlę tempėme rogutėmis, aplink sproginėjo bombos: tą dieną vyko bene pats didžiausias apšaudymas. Mus pamatę ka­riai liepė kristi ant kelio į sniegą, o po to bėgti į slėptuvę. Vos spėjome – bombos sprogo ten, kur gulėjome“, – pasakojo aukos motina.

Vos daugiau nei 50-ies moteris yra nedarbinga dėl įgimtos ligos, prieš dešimtmetį patyrė infarktą, o po sukrečiančios nakties rūsyje tris kartus gulėjo ligoninėje.

„Sveikata dar labiau suprastėjo, dėl to, kas atsitiko, kaltinu save, nes dukra tris dienas iki to įvykio prašė leisti bėgti iš kaimo, bet bijojau, kad žus“, – raudojo motina.

Tą naktį ji manė, kad išprotės arba patirs antrą infarktą, o sadistas, išprievartavęs duk­rą, ją nušaus. Mergina grįžo į rūsį rankoje laikydama plaukus, kuriuos sadistas peiliu jai nurėžė, sakydamas, jog taip yra panaši į buvusią jo meilę. Jos veidas buvo pasruvęs krauju, nes prievartautojas ne tik mušė, bet ir peiliu perpjovė skruostą ir kak­lą, grasindamas, jog už nepaklusnumą bus papjauta...

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.