Kultūra pabrango dvigubai
Naujoji šalies valdžia nedvejodama atsisuko kultūros pusėn: Seimo rinkimų favoritas Ramūnas Karbauskis, tapęs Kultūros komiteto pirmininku, pareiškė, kad visi muziejai, parodų salės ir net teatrai turi būti atviri moksleiviams. Tačiau Šilalėje, atrodo, daroma atvirkščiai. Nuo sausio 1 d. dvigubai išaugo muziejaus bilietų kainos, pabrango ir Kultūros centro, Viešosios bibliotekos teikiamos paslaugos.
Renginių organizavimas - apmokestinta funkcija?
Kultūros įstaigų prašymus suapvalinti bei peržiūrėti teikiamų paslaugų kainas savivaldybės taryba svarstė gruodžio viduryje. Biudžetinių įstaigų vadovės visos kaip viena tvirtino, jog kainas peržiūrėti būtina dėl kelių priežasčių. Nuo 2013-ųjų ar net nuo 2011 metų, kai paskutinį kartą jos buvo keičiamos, praėjo daug laiko ir iš esmės pakito sąnaudos medžiagoms, išaugo darbuotojų atlyginimai. Be to, perskaičiuojant iš litų į eurus, kainos nebuvo apvalinamos, todėl dabar labai nepatogu skaičiuoti centus - pavyzdžiui, bilietas vaikams į muziejų kainuoja 14 euro centų.
Visi šie motyvai yra teisingi, tik Lietuvoje jau įprasta, jog kiekvienas kainų peržiūrėjimas jas padidina labiau nei kyla gyventojų pajamos.
Įsigilinus į priimtus sprendimus, akivaizdu, kad tik Viešosios bibliotekos administracija nesiekė atsikratyti savo lankytojų. Skaitytojo pažymėjimo išdavimas vaikams dabar kainuos 90 ct - tik 3 ct brangiau nei pernai. Vos 6 ct pabrango ir skaitytojo bilieto arba jo dublikato išdavimas suaugusiesiems - pametus teks susimokėti 1,8 Eur. Pensininkams skaitytojo bilietas kainuoja 1,2 Eur, o neįgalieji, kaip ir anksčiau, jį gaus nemokamai.
Keista tik tai, jog mokami yra Šilalės viešosios bibliotekos renginiai. Einant į meno mėgėjų renginį, teks susimokėti 0,3 Eur, bilietas į profesionalių atlikėjų ar autorių pasirodymą atsieina 0,6 Eur. Nuo 11,58 Eur net iki 30 Eur pabrango renginių, atitinkančių įstaigos tikslą, uždavinius ir funkcijas, organizavimas užsakovo pageidaujama tema. O juk logiškai mąstant, atrodo, kad bibliotekininkų darbas ir yra „renginių, atitinkančių įstaigos tikslą, uždavinius bei funkcijas“, organizavimas. Už jį sumokame, nuo savo uždarbio atseikėdami savivaldybei gyventojų pajamų mokestį.
Tikisi surinkti daugiau pinigų
Patikslinti atlygintinų paslaugų kainas prašė ir Šilalės kultūros centro direktorė Irmina Kėblienė. Komitetų posėdžiuose savivaldybės tarybos nariams ji aiškino, jog turi didėti garso aparatūros, patalpų nuomos, šokių vakarų bilietų kainos. Tačiau į klausimą, kiek papildomų pajamų planuojama surinkti, atsakyti negalėjo. Pasak direktorės, yra numatyta naujų paslaugų, bet neaišku, kiek naudos jos duos.
Taigi diskotekos brangsta bene dvigubai - dabar bilietas kainuos 1 Eur. Nuo 1 iki 3 Eur teks mokėti už įėjimą į šventines bei temines diskotekas. Bilietai į respublikinius, rajoninius renginius, konkursus ir spektaklius kainuos iki 10 Eur - irgi beveik dvigubai brangiau. Tarybos sprendimas suteikia direktorei teisę konkretaus renginio bilietų kainas nustatyti, atsižvelgiant į jo trukmę, kolektyvų meninį lygį bei kitas sąnaudas.
Nedaug, tačiau brangsta ir kino filmų bilietai. Ikimokyklinio amžiaus vaikams animaciniai filmukai bus rodomi už 0,50 ct, bilietas į kino filmą, kurio trukmė - iki 2 val., kainuos 1 Eur, o ilgesnės trukmės - 2 Eur.
Labiausiai - net 3 kartus - pabrango koncertinės bei karnavalinės aprangos nuoma, beveik dvigubai - tautinių drabužių ir Kalėdų Senelio aprangos bei garso aparatūros nuoma. Vienos valandos kaina lyg ir nedidelė - tik 1 Eur. Tačiau Kultūros centro administracijos nustatyta sąlyga ją iškelia į kosmines aukštumas, mat pageidaujantieji išsinuomoti aprangą bei instrumentus turi sumokėti už visą parą. Tokia sąlyga gali būti palanki tik tiems nuomotojams, kurie patys teikia komercines paslaugas.
Bet kai kas ir atpigo. Naujoji Šilalės kultūros centro direktorė I. Kėblienė pastebėjo, kad patalpų nuoma naudos įstaigai neduoda. Pavyzdžiui, didžioji salė pernai buvo išnuomota vos valandai, už tai Kultūros centras gavo 34,75 Eur. Taip pat ir fojė - už vieną nuomos valandą užsakovai sumokėjo 17,38 Eur. Direktorė pasiūlė sumažinti pastarosios patalpos nuomos kainą iki 15 Eur, o mažosios salės - iki 10 Eur už valandą bei leisti nuomoti choreografijos salę, už 1 val. prašant 8 Eur.
Kultūros centro vadovė paaiškino tarybos nariams, jog ankstesnės kainos pavertė Kultūros centro patalpų nuomą nekonkurencinga, o ji už šią paslaugą norėtų surinkti kur kas daugiau lėšų nei būdavo anksčiau.
Pabrango daugiau nei dvigubai
Tačiau bene daugiausiai politikų diskusijų sukėlė Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorės Sonetos Būdvytienės prašymas didinti muziejaus bilietų kainas. Įdomiausia, kad labiausiai jos pakilo vaikams. Jei anksčiau bilietas į muziejų suaugusiesiems kainavo 0,29 Eur, o vaikams - 0,14 Eur, tai dabar vaikai turės mokėti 30 ct, o suaugusieji - 50 ct.
Tiek pat kainuos bilietai ir norint aplankyti Kazimiero Jauniaus klėtelę. O štai Dionizo Poškos Baubliai jau greitai taps prieinami ne kiekvieno kišenei: vaikiškas bilietas pabrangintas nuo 0,43 iki 1 Eur, o suaugusieji mokės 2 Eur. Šeimai su trimis vaikais įėjimas į muziejų atsieis 7 Eur. O jei norėtųsi ne tik pamatyti, bet ir daugiau sužinoti, dar 3-10 Eur kainuos gido paslauga.
S. Būdvytienė pripažino, jog kainos šoko drastiškai, net iki 133 proc., bet teigė nemananti, kad jos yra per didelės.
„Kitų rajonų muziejuose bilietai kainuoja iki 3 Eur. Pas mus jos yra normalios, svarbiausia, jog būtų daugiau lankytojų“, - sakė muziejaus direktorė.
Tačiau net ir nedidelės kainos lankytojų į muziejų, atrodo, nepritraukia. Tarybos nariams panorus sužinoti, kiek lėšų pernai surinkta už įėjimą į Kazimiero Jauniaus klėtelę-muziejų, S. Būdvytienė nustebo: „Na, ką po tą 14 ct surinksi? Gal 76 ar 77 Eur“.
Tokias pajamas galima vadinti nebent simbolinėmis. O jei taip, tai gal geriau būtų įėjimo į istorines vietas visiškai neapmokestinti? Dabar gi atrodo, kad klėtelė pamiršta, o muziejaus darbuotojai pernelyg ir nesistengia jos populiarinti.
Biudžetininkams - lengvatos
Lengvatų visuomenei daro vienintelis Vlado Statkevičiaus muziejus, trečiadieniais nemokamai kviečiantis ekspozicijas aplankyti vaikus, studentus, pensininkus bei savanorius. Daugiau nė viena kita kultūros įstaiga savo durų dykai neatveria.
Privilegijuotos, atrodo, yra tik biudžetinės organizacijos. Išsigandęs, jog didėjančios kultūros įstaigų teikiamų paslaugų kainos gali atsisukti antruoju lazdos galu ir patuštinti rajono biudžetą, savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus paprašė tarybos sprendime įrašyti pastabą, kad už patalpų bei aparatūros nuomą nereikėtų mokėti, organizuojant savivaldybės bei jai pavaldžių biudžetinių įstaigų renginius. Tokia išimtis buvo numatyta ir anksčiau priimtuose savivaldybės tarybos sprendimuose.
Gal ir logiška nedėlioti pinigų iš vienos biudžeto kišenės į kitą.
Daiva BARTKIENĖ