Valdininkai neskuba ieškoti poilsiavietės šeimininko

Šilalės rajono taryba leido savivaldybės administra­cijai antrą kartą pratęsti sutartį su verslininke Diana Pet­rauskiene, prieš trejus metus laimėjusia Paršežerio stovyklavietės ilgalaikio turto nuomos konkursą. Sutartis pratęsta dar vieneriems metams, bet ne ilgiau nei bus sudaryta Paršežerio ežero rekreacinės zonos poilsiavietės operatoriaus koncesijos sutartis.

Lauks projekto pabaigos?

Paršežerio rekreacinės zonos ilgalaikio materialiojo tur­to sutartis su D. Petrauskiene, laimėjusia savivaldybės paskelbtą konkursą, buvo pasirašyta 2014-ųjų vasarį ir galiojo dvejus metus. Pernai ji jau buvo pratęsta - tomis pačiomis sąlygomis ir ne ilgiau nei iki koncesijos sutarties sudarymo.

Tačiau praėjo metai, o koncesijos konkursas dar net nepaskelbtas. Pasinaudodama palankia situacija, sausio 20 d. verslininkė paprašė dar kartą tomis pačiomis sąlygomis pratęsti ilgalaikio turto nuomos  sutartį.

Kodėl visus metus savivaldybė neskelbė suplanuoto koncesijos konkurso, tarybos posėdyje teiravosi Tadas Bartkus. Jam buvo paaiškinta, jog dar neparengtos koncesijos sąlygos bei sutarties projektas. 

Pasak Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėjos Reimundos Kibelienės, kon­kursas koncesijos sąlygoms bei sutarties projektui pa­rengti 2015-2016 m. buvo skelbiamas net penkis kartus. Sutartis sudaryta tiktai praėjusių metų lapkričio 24 d., todėl po kelių savaičių dokumentai pagaliau turėtų būti pateikti savivaldybei. Tačiau skelbti koncesijos konkursą galima bus tik tuomet, kai pritars Finansų ministerija ir išvadą pateiks savivaldybės kontrolierė. Taigi geriausiu atveju tikrasis poilsiavietės šeimininkas gali atsirasti ne anksčiau nei vasaros pabaigoje.

Tarybos narys Algirdas Mei­ženis kritikavo rajono vadovus, kad jie nemąsto apie tai, jog ir paskelbus konkursą, norinčiųjų tvarkytis poilsiavietėje iš karto gali neatsirasti. Tačiau valdžia akivaizdžiai neskuba.

„Penkeri metai po projekto pabaigos sueis tik 2018 m. gegužę - iki to laiko tikrai suspėsime jį rasti“, - garantavo meras.

Tokia Jono Gudausko pozicija leidžia įtarti, kad savivaldybė neskuba sąmoningai, suteikdama D. Petrauskienei galimybę ilgiau tvarkytis už valdiškus pinigus įrengtoje stovyklavietėje.

Gyventojų skundų negirdi

Šilališkiai jau ne kartą reiškė nepasitenkinimą dėl D. Pet­rauskienės individualios įmonės veiklos. Žmonėms atrodo neteisinga, jog iš Europos Sąjungos paramos ir savivaldybės biudžeto lėšų sutvarkytoje rekreacinėje teritorijoje be apmokestinimo negalima įvažiuoti net į aikštelę. Todėl gyventojai mano, kad verslininkė piktnaudžiauja savivaldybės jai suteiktais įgaliojimais.

Tarybos nariams pateiktoje ilgalaikio turto nuomos sutartyje numatyta, jog nuomininkas turi užtikrinti laisvą priėjimą prie Paršežerio ežero ir nemokamą naudojimąsi paplūdimiais bei įrengtomis tinklinio ir vaikų žaidimo aikštelėmis.

Tik kaip į jas patekti nemokamai žaisti, jei įvažiavimas į Paršežerio poilsiavietę yra apmokestinamas?

Savivaldybės tarybos narys T. Bartkus įsitikinęs, kad apmokestinimo už įvažiavimą neturi būti, todėl siūlė, atnaujinant sutartį, numatyti tokią sąlygą. Bet savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus politikui paaiškino, jog sutartį su verslininke galima atnaujinti tik tokiomis pačiomis sąlygomis, o naujas sąlygas bus galima nustatyti, skelbiant koncesijos konkursą.  

J. Gudauskas teigė nerimaujantis, kad Paršežerio poilsiavietės nereikėtų perimti seniū­nijai, neturinčiai galimybių jos tvar­kyti, prižiūrėti ten esantį turtą bei naudingai eksploatuoti.

Investicijos niekada neatsipirks

Pagal sutartį, D. Petrauskie­nė savivaldybei per mėnesį sumoka 434,43 eurus nuomos mokesčių. Per trejus metus nuomos mokesčiai rajono biu­džetą papildė 15,6 tūkst. Eur.

Tuo tarpu savivaldybei šios rekreacinės zonos sukūrimas kainavo daugiau nei 100 tūkst. Eur, o ES projektui įgyvendinti skyrė kone 400 tūkst. Eur paramą. Mokant dabar nustatytą poilsiavietės nuomos mokestį, investicijos atsipirktų tik maždaug po 100 metų. Tačiau visiems aišku, kad  Paršežeryje esantys pastatai, o juo labiau inventorius, tiek laiko tikrai neišbus.

Gal to ir nereikia - juk ES parama skirta ne investicijoms į verslą, ji neturi atsipirkti. Būtent dėl to gyventojams ir neaišku, kodėl savivaldybė leidžia verslininkei apmokestinti įvažiavimą į valdiškais pinigais įrengtą rek­reacinę teritoriją ir nebando šios klaidos ištaisyti.

Koncesija - sutartis, kuria privatiems asmenims ar bendrovėms išnuomojamos valstybei ar vietinės valdžios organams priklausančios įmonės, žemė su jos turtais ir pan. T.y., vadovaujantis koncesijos sutartimi bei joje nustatytomis sąlygomis, privačiam subjektui suteikiama teisė vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, perduodant jam viešųjų paslaugų teikimą ar kitų valstybės ar savivaldybių funkcijų atlikimą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, priežiūra, taip pat teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turtą, eksploatuoti gamtos išteklius. Koncesininkas pagal sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ir atitinkamas teises bei pareigas.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.