Žemės mokesčio kitąmet mokėsime daugiau
Žemės mokestis - vienas iš nedaugelio, kurio dydį nustato savivaldybės politikai. Nors jų pasirinkimo laisvę riboja įstatyme nurodyti dydžiai, akivaizdu, kad dažniausiai rajono valdžiai labiau nei gyventojų gerovė rūpi biudžeto pajamos.
Nuomos mokesčio nekeitė
Kasmet savivaldybių tarybos priima tris sprendimus: nustato dabartinio laikotarpio valstybinės žemės mokesčio tarifą, ateinančių metų žemės mokesčio tarifą ir lengvatas žemės mokestį mokantiems gyventojams.
Valstybinės žemės mokestis, išskyrus sklypams, išnuomotiems aukciono būdu, nesi-
keičia jau daug metų. Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, jog valstybinės žemės mokestis negali būti mažesnis nei 0,1 proc. ir didesnis nei 4 proc. mokestinės žemės vertės.
Taigi, kaip ir pernai, nuomojantieji valstybinę žemę už geros agrarinės būklės žemės ūkio paskirties žemę mokės 1,6 proc. jos vertės mokestį, už namų valdų, kolektyvinių sodų bei garažų bendrijų žemę - 0,9 proc. žemės vertės mokestį, visai kitai žemei nustatytas 2 proc. tarifas.
Maksimaliu 4 proc. tarifu rajono savivaldybės taryba nusprendė apmokestinti apleistus valstybinės žemės sklypus.
Gyventojams mokestį apskaičiuos ir pranešimus iki lapkričio 1 d. išsiųs Šilalės savivaldybės administracija, o mokestį reikės sumokėti iki šių metų lapkričio 15 d. Pranešimų negaus tik tie gyventojai, kuriems bus apskaičiuotas ne didesnis kaip 2 eurų valstybinės žemės nuomos mokestis - taryba nusprendė nuo šitokios sumos žmones atleisti.
Šių metų rajono biudžete suplanuota surinkti 50 tūkst. Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Pernai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriaus bei Registrų centro savivaldybė gavo pranešimą, kad 1678 fiziniai asmenys nuomoja 3411 valstybinių žemės sklypų, buvo apmokestinti 3509,11 ha.
Praėjusiais metais savivaldybė planavo į biudžetą gauti 58 tūkst. Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, tačiau realybė pranoko lūkesčius: gyventojams bei įmonėms pernai
priskaičiuota beveik 63 tūkst. Eur valstybinės žemės mokesčio, o surinkta kone 77,9 tūkst. Eur.
Realybė nuo planų gerokai skyrėsi ir 2015 m.: savivaldybės specialistai tuomet buvo priskaičiavę 62,3 tūkst. Eur, tačiau biudžetas pasipildė beveik 73 tūkst. Eur.
Dovana - tik stambiesiems ūkiams?
Visgi daugiausiai mokesčių į rajono biudžetą savivaldybė surenka iš žemės savininkų.
Šių metų žemės mokestį savivaldybės politikai nustatė prieš metus. Tarybos narys Vytautas Jucius tuomet siūlė sumažinti žemės mokestį iki 0,6 proc. mokestinės žemės vertės. Prieš šį pasiūlymą nedrįso balsuoti net kai kurie konservatoriai, todėl šiemet žemės mokestis gyventojams bus gerokai mažesnis.
Savivaldybės tarybos posėdyje Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibelienė atkreipė dėmesį, jog dėl to rajono biudžetas negaus apie 170 tūkst. Eur. Bet tai reiškia, kad tiek pinigų liks rajono žmonių kišenėse.
Šilalės meras Jonas Gudauskas mano, jog lengvata apčiuopiamai pasitarnaus tik stambiesiems rajono ūkininkams.
„Mažam ūkininkui, kuris sumoka 100 Eur žemės mokesčio, liks 10 Eur, o tam, kuris moka tūkstančius - didelės sumos. Jie turėtų mums sakyti ačiū, nors įplaukų į rajono biudžetą gausime mažiau“, - aiškino J. Gudauskas.
Pasak mero, remti stambiųjų ūkių nereikia, nes jie jau ir taip superka mažus ūkelius, už 1 ha žemės siūlydami sumokėti net 10 tūkst. Eur. J. Gudausko duomenimis, žemės jau seniai už 3 tūkst. Eur nenusipirksi - nebent kokią pelkę ar krūmyną.
„Seniūnijose žmonės kalba, jog dabar vidutinė žemės kaina yra 7 tūkst. Eur už hektarą“, - teigė meras.
Jo nuomone, negerai, kai žemės mokesčio tarifai kasmet keičiasi: buvo 0,5 proc., paskui - 1,5 proc., pernai - tik 0,6 proc. Todėl reikėtų grįžti prie 1,6 proc. tarifo, kad žmonėms būtų viskas aišku.
Mokesčių sulyginti nesutiko
Diskusija apie žemės mokestį suformavo politikams nuomonę, jog kaimo žmonėms pagalbos tarsi ir nereikia. Todėl administracijos pasiūlymas grąžinti žemės ūkio paskirties žemei 2016 m. galiojusį 1,6 proc. mokestinės žemės vertės tarifą prieštaravimų praktiškai nesulaukė.
Tarybos nariai net neatkreipė dėmesio, kad ateinančiais metais didesnius žemės mokesčius mokės ne tik valdantieji žemės ūkio paskirties žemę, bet ir turintieji kolektyvinius sodus bei vandens telkinius. Mėgėjų sodų žemei administracija pasiūlė padidinti mokesčio tarifą nuo 0,9 iki 1,2 proc., o vandens ūkio paskirties žemei - nuo 0,5 iki 1,5 proc.
Vieninteliam V. Juciui nebuvo aišku, kaip nustatomas mokesčio tarifas, todėl jis klausė, ar yra kokia metodika. Supratęs, kad tai tik „valdžios išmislas“, tarybos narys siūlė visų paskirčių žemę, išskyrus apleistą, apmokestinti vienodu 0,9 proc. tarifu, koks, pavyzdžiui, yra Tauragės rajone.
„Nesuprantu, kodėl reikia nustatyti skirtingus tarifus, jei iš kai kurios paskirties žemės savininkai net negauna pajamų?“- stebėjosi V. Jucius.
Nors pasiūlymas atrodė logiškas ir praktiškai palengvinantis savivaldybės administracijos specialistų darbą, jam pritarė tik penki kolegos.
Tokio pat likimo sulaukė ir „tvarkiečių“ frakcijos vadovo pasiūlymas kaime žemės mokesčiu neapmokestinti mažesnių nei 3 ha sklypų, nes juose dažniausiai ūkininkauja pensininkai.
Lengvatos atsieina brangiai
Žemės mokesčio įstatyme numatyta, kad savivaldybės turi teisę savo biudžetų sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti. Šilalės savivaldybės taryba jau daug metų nekeičia lengvatas suteikiančio sprendimo: šeimoms, kuriose nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis arba kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus, taip pat nepilnamečiams kaimo vietovėse nereikia mokėti mokesčio už 1 ha, mieste - už 15 arų žemės sklypą.
Tokia lengvata galios ir šiemet, tačiau R. Kibelienė atkreipė dėmesį, jog visos lengvatos turi savo kainą. Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja suskaičiavo, kad dėl lengvatų rajono biudžetas negaus 12 proc. žemės mokesčio. Vedėjos duomenimis, 2016 m. dėl lengvatų savivaldybės biudžetas neteko 34,3 tūkst. Eur. Pernai į rajono biudžetą buvo surinkta 235,5 tūkst. Eur.
Šiemet, kai galioja 0,6 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas, planuojama gauti tik 75 tūkst. Eur žemės mokesčio. Akivaizdu, jog padidinusi 2018 m. žemės mokesčio tarifus, savivaldybė ateinančiais metais ketina susižerti gerokai didesnę mokesčių sumą.
Skubėjo be reikalo
Praėję metai buvo paskutinieji, kai dar taikyta 20 proc. žemės vertės padidėjimo lengvata. Apskaičiuojant šių metų žemės mokestį, vertės mažinimo koeficientai nebebus taikomi, todėl žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo visos sklypui nustatytos mokestinės vertės.
Šiemet paskutinį kartą bus taikoma ir kita pereinamojo laikotarpio nuostata, garantuojanti, jog už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodų bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) mokesčio suma visais atvejais neturi viršyti 0,29 Eur už vieną arą.
Atlikus naują masinį žemės vertinimą, 2018 m. žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal nustatytas naujas žemės mokestines vertes. Gali būti, jog, didėjant žemės kainai, kils ir jos mokestinė vertė. O tai reiškia, kad smarkiai išaugs ir žemės mokesčiai.
Kad žemės mokestis neperaugtų sveiko proto ribų, tais atvejais, kai žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atliktus masinio žemės vertinimo rezultatus, įstatymas leidžia savivaldybių taryboms kito mokestinio laikotarpio tarifą nustatyti iki gruodžio 1 d.
Tokį pranešimą šią savaitę ir išplatino Valstybinė mokesčių inspekcija. Deja, Šilalės savivaldybės taryba pasiskubino ir 2018 m. žemės mokesčio tarifus nustatė „iš akies“.
Daiva BARTKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.