Politikų dosnumas - beribis

Kiekvieną pavasarį savivaldybės tarybai ataskaitas pa­teikiančių viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai jau daug metų politikų nuožiūra būdavo „premijuojami“ kasmėnesiniu, siekiančiu iki 40 proc. atlyginimo dydžio priedu. Šiemet jis pavadintas kintančia atlyginimo dalimi ir skiriamas tik už konkrečius darbo rezultatus. Visgi tenka pripažinti, kad ir naujas darbo apmokėjimo są­lygas diktuojančiame sveikatos apsaugos ministro įsa­kyme dar liko sunkiai suprantamų spragų. O Šilalės sa­vivaldybės tarybos posėdyje kilusios diskusijos pa­rodė, jog kone pusės pastovaus atlyginimo dydžio priedą gali gauti net ir nesąžiningai savo darbą atliekantys įstaigų vadovai.

Veiklą įvertino balais

Kam ir kokio dydžio kintamąją atlyginimo dalį skirti, svarsto bei tarybos nariams siūlo rajono mero sudaryta komisija. Jai vadovaujantis vicemeras Valdemaras Jasevičius Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto narius informavo, kad viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų veikla šiemet pirmą kartą buvo vertinama balais. Nuspręsta atsižvelgti į finansinės veiklos rezultatus, darbo užmokesčiui skiriamą įstaigos pajamų dalį, papildomai pritrauktas pajamas, pacientų pateiktų skundų skaičių, darbuotojų kaitos, paslaugų kitimo rodiklius, informacinių technologijų panaudojimą įstaigoje, kovai su korupcija naudojamas priemones. Ministro įsakyme numatyta, jog įstaigų, kurių veik­la įvertinta daugiau kaip 90 balų, vadovams skiriama 40 proc., surinkusių daugiau kaip 80 balų - 30 proc., daugiau kaip 70 balų - 20 proc. kintamoji atlyginimo dalis. Netgi tų įstaigų, kurios surenka minimalų 60-69 balų skaičių, vadovams leidžiama skirti 9 proc. atlyginimo dydžio priedą. Iki šiol priedas prie atlyginimo būdavo mokamas, atsižvelgiant tik į finansinį įstaigos veiklos rezultatą, tačiau net ir dirbantys „į minusą“, jeigu jis atsiranda ne dėl įstaigos vadovo kaltės, nebūdavo skriaudžiami - taryba jiems leisdavo mokėtis jei ne 40 proc., tai bent 30 proc. priedą prie algos. Tokią galimybę jiems suteikė dar 2011 m. išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Pasikeitus biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkai, jis buvo papildytas naujomis nuostatomis.

Finansinis rezultatas - nesvarbus?

Praėjusius metus neigiamu finansiniu rezultatu baigė Kal­tinėnų ir Laukuvos ambulatorijos.

Kaltinėnų pirminės sveika­tos priežiūros centras „uždir­bo“ 15 tūkst. eurų nuostolio. Jo vadovas Kornelijus And­rijauskas sakė, kad tai yra buhalteriniai dalykai, ir tikino, jog iš tikrųjų sąskaitoje pinigų susikaupė dvigubai daugiau nei buvo prieš metus. V. Ja­sevičiaus vadovaujama darbo grupė nusprendė, kad tai yra svarbios priežastys nuostolingai veik­lai pateisinti. 

Laukuvos ambulatorijos vyriausioji gydytoja Ieva Deme­reckienė politikams aiškino, jog pinigų pritrūko dėl išmokėtos didelės išeitinės kompensacijos ir kitų nenumatytų išlaidų, tačiau raštu jos paaiškinimo negavusi darbo grupė ambulatorijai sukrapštė vos minimalų 60 balų skaičių.
Ta­­čiau ir tos ambulatorijos, ku­rių ataskaitoje nurodytas tei­giamas finansinis rezultatas, pernai turėjo tik simbolinį pel­ną. Pa­vyz­džiui, Šilalės ligoni­nė uždirbo vos 228 Eur, Kvėdarnos ambulatorija - 340 Eur, Pajūrio - 106 Eur.

Bet tik vienintelei Laukuvos ambulatorijos vyriausiajai gydytojai I. Demereckienei paskirta 9 proc. kintamoji mėnesinė darbo užmokesčio da­­lis. Visų kitų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ga­lės mokėti sau 40 proc. papildomą kintamąją darbo užmokesčio dalį, nes jų darbo rezultatai buvo įvertinti daugiau nei 90 balų.

Siūlė dosniau mokėti gydytojams

Tarybos nariams tokie įvertinimai buvo sunkiai suprantami. Dėl I. Demereckienės atlyginimo labiausiai nerimavo Loreta Kalnikaitė. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje ji siūlė šiai medikei skirti didesnį priedą. Nors ir darbo grupei vadovavęs V. Jasevičius, ir rajono meras Jonas Gudauskas aiškino, kad to daryti neleidžia sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatyta vertinimo tvarka, L. Kalnikaitė tą patį pasiūlymą pakartojo ir savivaldybės tarybos posėdyje.

Dar dosnesnis, atrodo, yra Vir­ginijus Noreika. Jis pasiūlė padidinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kintamąją darbo užmokesčio dalį net iki 60 proc.

„Mes, taryba, galime duoti ir daugiau - juk žmonės dirba. Tik ar užteks įstaigoms darbo užmokesčio fondo lėšų?“- svarstė V. Noreika.

J. Gudauskas sutiko, kad didinti būtų galima, tačiau tokį sprendimą turėtų užprotestuoti Tauragės apskrityje dirbanti Vyriausybės atstovė.

Daugiausiai abejonių politikams sukėlė pasiūly­mas 40 proc. priedu apdo­vanoti Kvė­darnos ambulatorijos vyriau­siąją gydytoją Ireną Ber­žans­kie­nę. Nors praėjusius metus ambulatorija baigė su 340 Eur teigiamu finansiniu rezultatu, politikų rankose atsidūrė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patikrinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog įstaiga neteisėtai gavo apmokėjimą už 2016 m. suteiktas skatinamąsias paslaugas. Ligonių kasų auditoriai nustatė, kad Kvėdarnos ambulatorija pernai Privalomojo sveikatos drau­dimo fondui padarė 3530 Eur žalą. Šiuos pinigus įstaiga turės grąžinti Ligonių kasoms.

Tarybos narys Tadas Bart­kus reikalavo, jog mero sudaryta darbo grupė peržiūrėtų Kvėdarnos ambulatorijos vertinimą, nes dirbantys nesąžiningai negalėtų būti skatinami.

„Mes nagrinėjome tuos duomenis, kuriuos pateikė įstaiga. Už jų tikrumą yra atsakingas vadovas. Apie jokią pažymą nieko nežinojome“, - gynėsi V. Ja­sevičius.

Ligonių kasų pažymą „tik vakar“ teisinosi gavusi ir pati I. Beržanskienė, pripažinusi, kad tokiai auditorių išvadai ambulatorija neprieštaraus, nes, suvesdama paslaugų kodus į ataskaitą, esą „suklydo slaugytoja“...

Alga prilygs mero atlyginimui?

Nors mėnesinė kintamoji atlyginimo dalis paskirta visų viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, dar prieš tarybos posėdį vykusiame Svei­katos apsaugos ir socialinių reikalų komitete paaiškėjo, jog ne visų įstaigų vadovai galės juos mokėtis.

„Skirkite man kad ir 50 proc. priedą, vis tiek aš jo negausiu. Jei norėčiau mokėtis sau didesnį atlyginimą, turėčiau jį sumažinti kitiems darbuotojams“, - aiškino I. De­me­reckienė.

Kintamoji mėnesinio atlyginimo dalis mokama prie pag­rindinio atlyginimo. Rajono lygmens įstaigų vadovams yra nustatytas koeficientas 12, įstaigų, kuriose dirba nuo 11 iki 100 darbuotojų, vadovų atlyginimai sudaro 7,4 valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų bei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio. Pareiginės bazinės algos dydis šiuo metu sudaro 130,5 Eur.

Taigi Šilalės ligoninės direk­toriaus Antano Damulio pag­rindinis atlyginimas yra 1566 Eur, o su 40 proc. kintamąja atlyginimo dalimi turėtų susidaryti beveik 2,2 tūkst. Eur.

Suskaičiavę šituos pinigus, nustebo net savivaldybės tarybos nariai.

„Uždirba daugiau negu meras“, - nuvilnijo per salę šnabždesys.

Ir išties - trūksta nedaug. Šių metų pirmąjį ketvirtį Šilalės mero J. Gudausko vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2,7 tūkst. Eur.

Beje, skųstis savo atlyginimu Šilalės ligoninės direktorius negalėjo ir pernai. Įstaigos ataskaitoje nurodoma, kad jam buvo priskaityta beveik 21,7 tūkst. Eur, išmokėta - 16 tūkst. 471 Eur. Taigi vidutiniškai per mėnesį direktorius gaudavo 1372 Eur atlyginimą. Tačiau kiek uždirba šios gydymo įstaigos vadovas ir koks yra kitų ligoninės administ­racijos darbuotojų vidutinis mėnesinis atlyginimas, viešai nebeskelbiama nuo 2014 m. Nors įstatymai to reikalauja, ligoninės interneto puslapyje viešinama tik gydytojų, slaugytojų, kito personalo vidutinė alga.

Šilalės pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovams mokama 7,4 bazinės pareiginės algos - finansine išraiška tai sudaro 965,7 Eur. Nors realiai už vadovavimą ambulatorijoms ir pirminės sveikatos priežiūros centrams gydytojai gauna mažiau. Ataskaitų duomenimis, pernai Kvėdarnos ambulatorijos vadovės atlyginimas vidutiniškai per mėnesį sudarė 670 Eur, Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui vadovaujantis gydytojas gavo 676 Eur, Laukuvos ambulatorijos vyriausioji gydytoja - 483 Eur. Tiesa, visi jie, išskyrus jau dveji metai laikinai Pajūrio ambulatorijai vadovaujantį Juozą Vydmantą, dar dirba ir gydytojais, todėl uždirba gerokai daugiau.

Šilalės ligoninė

2016 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis:

53 gydytojai – 759,64 Eur;

20 kitų specialistų su aukštuoju išsilavinimu – 753,65 Eur;

63 slaugytojos – 601,79 Eur;

4 kiti specialistai su spec. viduriniu išsilavinimu - 397,17 Eur;

31 kitas personalas ir darbuotojai – 438,02 Eur.

2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis:

50 gydytojų – 832,32 Eur;

18 kitų specialistų su aukštuoju išsilavinimu – 810,06 Eur;

64 slaugytojos – 602,92 Eur;

4 kiti specialistai su spec. viduriniu išsilavinimu - 418,45 Eur;

33 kitas personalas ir darbuotojai – 437,01 Eur.

Duomenys paskelbti Šilalės ligoninės interneto puslapyje

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.