Kariai savanoriai pasiruošę atlikti savo pareigą

Pačiame Šilalės centre stovinčiame pastate, vieti­nių iš įpratimo dar vadinamame „kariniu“, šiuo metu šeimi­ninkauja Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai. Trumpiau - tiesiog sa­vanoriai. Su jais šįkart „Šilalės artojas“ ir praleido dieną. Teko ir uniformą pasimatuoti, ir šaudymą stebėti.

Pratybos: apginti savo rajoną

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308-osios pėstininkų kuopos vadas kapitonas Kęstutis Dembinskas pirmiausia išsamiai paaiški­na, ką savanoriai veikia ir kaip teks elgtis korespondentei.

„Daugelis baiminasi privalomosios karinės tarnybos, nerimauja, kas bus, kai net 9 mė­nesiams iškris iš darbo rinkos ar socialinio gyvenimo. O jei vyras yra sukūręs šeimą, nerimas - dar didesnis. Bet reikia žinoti, kad yra galimybė pri­valomąją karinę tarnybą atlikti savanorių pajėgose. Aš manau, jog apie tai reikia pradėti pasakoti nuo mokyklos suolo - kad jaunuoliai ži­notų apie mus ir nesibaimintų pasinaudoti šia privalomosios karinės tarnybos alternatyva. Paprastai praty­bos bei mokymai vyksta savaitgaliais. Todėl užsi­ėmimai netrukdo studijoms, darbui ar šeimyniniam gyvenimui, be to, yra puiki galimybė atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą savo mieste“, – sako K. Dembinskas.

Tad kokia gi ta savanorių pratybų diena? Paaiškėja, jog žurnalistė trumpam taps „žaliuoju žmo­geliuku“, o dalis savanorių - į civilių būrį įsiliejusiais šalies gynėjais. Uniformuoti kariai šįkart imitavo nepageidaujamus atėjūnus. Būtent įsimaišyti tarp pastarųjų su fotoaparatu pasi­rodė paprasčiausia – tarp civilių asmuo su fotoaparatu patrauktų dėmesį ir sugadintų priedangą. Tiesa, „užsimaskuoti“ vis tiek sunkiai sekasi: kad savanorių būryje yra visai su jais nesusijęs asmuo, išdavė ne tokie batai ir skarelė, kokių savanoriai neryši.

Beje, maloniai nustebino su­tiktos dvi merginos, kurios tądien buvo ryšininkės. Išgirdusios klausimą, ar ne per sunku tarnauti, jos tik nusijuokė.

Laukė sunki užduotis

Iš Šilalės į Pajūrį išvykome ankstų šeštadienio rytą. Kadangi pratybos prasidėjo vos išriedėjus už būstinės vartų ir taktiniais sumetimais reikėjo „mėtyti pėdas“, iškart nuspręsta vengti pagrindinio kelio. Ir tikrai - dar nebuvo tekę važiuoti iki Pajūrio taip ilgai. Be to, dardant žvyrkeliu, visu gražumu atsiskleidė ir karius gabenančio automobilio suolų kietumas... Tiesa, karių tai nejaudino – susidarė įspūdis, kad jie prie to pripratę ir kur kas mieliau aptarinėjo, kokius automobilius pastebėjo bei kas juos vairavo. Vaikinai svarstė, jog galbūt prasilenkėme su kitais pratybų dalyviais, kurie šįkart – iš priešininkų stovyklos, ir juos nustačius jau dabar, bus paprasta vėliau aptikti mieste. Vienas iš savanorių net tiesiai pasakė, kad jam automobilių numerius įsiminti – vienas juokas, nes nuo vaikystės tai daro intuityviai, užtenka du ar tris kartus žvilgtelti.

Pratybų metu laukė gana sudėtinga užduotis: sustabdę Pajūrio miestelyje įtartiną asmenį, kariai negalėjo jo iškart sulaikyti. Reikėjo jį nufotografuoti, o nuotrauką per ryšininkes nusiųsti į štabą. Iš ten gavus patvirtinimą, jog asmuo dalyvauja savotiškame žaidime, buvo galima jį sulaikyti. Painu, tačiau visi užduotį suprato.

Ieškant priešų, svarbus nestandartinis mąstymas

Atvykus į objektą (buvusios profesinės mokyklos bendrabučio valgyklą), visi greitai išlipo ir nulėkė užsiimti pozicijų, pasidalino, kas ir kur budės, stebės aplinką. Iš mus vežusio sunkvežimio teko iššokti – kopėčių skubantys kariai nekabina.

Pirmieji įtartini civiliai pastebėti prie netoliese esančio bendrabučio, krūmuose. Kariai sakė, jog įtarimas kilo dėl to, kad civiliai tupėjo krūmuose ir kartais iškišdavo galvas lyg skaičiuotų kareivius. Kiek vėliau savanoriai paaiškino, jog tokiose situacijose labai svarbus yra nestandartinis mąstymas ir gebėjimas pastebėti keistus dalykus.

„Matėme jauną vaikiną, vaikš­­tinėjantį su dviem mažais vaikais. Atrodo, per jaunas, kad turėtų savo vaikų, o su svetimais užsiimti paprastai tokio amžiaus jaunuoliai nenori. Tad gali būti, jog tai yra kaip priedanga: mūsų priešininkai tiesiog davė vaikams saldainių, kad šie su jais pasivaikščiotų aplink mūsų užimtą teritoriją“, – vienas per kitą aiškino savanoriai.

Pokalbį nutraukė susišaudymas. Žinoma, kulkos pratybų metu – tik garsinės. Panaudota dūmų uždanga, kuria prisidengęs priešas apžiūrėjo teritoriją ir paspruko. Vyrai nusprendė, jog tokiu būdu priešininkai bandė suskaičiuoti, kiek yra priešiš­kų pajėgų ir kaip jos išdėstytos.

Viskas – pagal scenarijų

Karių savanorių teigimu, Pa­jūrio miestelio gyven­tojai prie pratybų jau yra pripratę, mat čia esančiais apleistais pasta­tais mokymų me­tu dažnai pa­sinaudojama. Tiesa, stengia­masi apie būsimas pratybas gy­ventojus informuoti iš anks­to. Kita vertus, pastebėję dū­minę uždangą ar išgirdę šū­vius, žmonės neskuba kviesti specia­liųjų tarnybų, nors dūmus su gaisru supainioti gana lengva.

Galiausiai ramybę sudrums­tė prie karių būstinės prisiartinę moksleiviai, lydimi suaugusio vyriškio. Kariai iškart įtarė, jog tai – į pratybas įsitraukę jaunieji šauliai. Šie, sukurpę istoriją apie renginį, kurio dalyviams neva skirtas maitinimas tose pačiose patalpose, kaip ir karių būstinė, bandė patekti į valgyklą. Tik po kurį laiką trukusio aiškinimosi jaunuoliai patraukė savais keliais – gudrumu būstinės paimti nepavyko, o prieš ginklą (kad ir netikromis kulkomis) juk nepulsi.

Buvo ir dar vienas susišaudymas, kuriam pasibaigus, kariai išėjo į žvalgybą ieškoti užpuolikų. Grįždami, deja, nieko neradę, jie keistai mojavo rankomis. Paaiškėjo, kad tai sutartinis ženklas, jog grįžta savi žmonės, ne priešai. Galiausiai kariai ėmėsi tikrinti pravažiuojančius automobilius – taip esą galima padaryti įtartinų asmenų nuotraukas ir nusiųsti į štabą. Iškart buvo pastebėtas automobilis, kuris stovėjo kiek atokiau nuo patikrinimo posto ir netrukus apsisukęs nuvažiavo.

Kartą per mėnesį visą savaitgalį trunkančios pratybos savanorių yra labai mėgiamos ir laukiamos, taip pat labai naudingos. Per visą drauge praleistą laiką nė karto niekas nesiskundė ar išsakė kokį nepasitenkinimą – stebėtina jaunuolių ištvermė ir noras atlikti savo pa­reigą kuo geriau. Beje, šie mokymai buvo savotiška treniruotė prieš didžiąsias pratybas „Šilalė-2017“, kurios vy­ko kovo pabaigoje. Jų metu pagal KASP pratybų scenarijų Šilalės savanorių kuopos kariai tapo Šilalės miesto gynėjais, kurių tikslas buvo neleisti priešiškoms pajėgoms laisvai vykdyti okupacinės veik­los. Priešininkams atstovavo LDK Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Plika akimi žiūrint, jėgos atrodė nelygios – priešiškos pajėgos buvo tris kartus didesnės bei geriau aprūpintos. Šilalės miesto gatvėmis zujo šarvuočiai, patruliavo gerai ginkluoti kariai. Tačiau nepaisant akivaizdžios „priešų“ persvaros, Šilalės 308-osios lengvosios pėstininkų kuopos kariai sėkmingai priešinosi ir neleido LDK Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų batalio­no pajėgoms laisvai jaustis ,,laikinai okupuotoje Šilalėje“. Įsimaišę ir gerai užsimaskavę tarp civilių gyventojų, Šilalės savanoriai sėkmingai vykdė staigius antpuolius bei pasa­las, saugojo paskirtus objektus.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.