Prastiems rezultatams taisyti - trumpesnės atostogos?

Švietimo ir mokslo ministerija, nepaisydama mokinių protestų bei profesinių są­jungų prieštaravimo, nuo ateinančių metų žada ilginti mokslo metus ir liepia mokykloms pasirinkti, kada juos pradėti ir kada baigti. Taigi jau šiemet kai kuriose mokyklose Rugsėjo 1-osios šventė gali tapti tik formaliu renginiu. Beje, 2007-2008 m. pamokos vyko iki birželio vidurio, tačiau tie mokslo metai netapo nei lengvesniais, nei įdomesniais. Tuokart irgi aiškinta, jog pailgintais mokslo metais bandoma taisyti mokinių žinių spragas. Dabar gi, gavus rekomendacijas iš Ekonominio bendradarbia­vimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų, vėl buldozeriu stumiamas tas pats sprendimas. Jam priešinasi visi, išskyrus valdininkus.

Netenkina rezultatai – trumpins atostogas

EBPO Švietimo politikos komitetas praneša, jog Lietuvos moksleivių pasiekimai pagal lyginamąjį tarptautinį skaitymo, gamtos mokslų ir matematinio raštingumo tyrimą yra žemesni nei kitų šiai tarptautinei organizacijai priklausančių valstybių vidurkis. Todėl organizacijos ekspertai rekomenduoja Lietuvai skubiai spręsti mokslo metų truk­mės klausimą. Mat mūsų šalyje mokslo metai trunka 34 savaites, kai kitose valstybė­se - nuo 37 iki 40 savaičių.

Švietimo ministrė Jurgi­ta Pet­rauskienė teigia, kad, jos manymu, pridėjus papildomas dvi mokslo metų savaites, mokiniams būtų leng­viau įsisavinti visas mokymo programose numatytas žinias. Tokiu būdu jie neva pasivytų užsienio bend­raamžius. Tačiau ministrei prieštarauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, kuris sako, jog ugdymo trukmė kokybei jokios įtakos neturi ir tai esą įrodo tarptautinių tyrimų duomenys: šalių, kuriose mokoma ilgiausiai, vaikų rezultatai yra prasčiausi.

„Ministerija negeba spręsti seniai mus varginančių prob­lemų, todėl, užuot keitusi mokyklų finansavimo sistemą, mokytojų darbo užmokesčio skaičiavimo metodiką, mokyklų aprūpinimą, skatinusi moksleivių motyvaciją ir lankomumą, imasi visiškai jokios įtakos mokymo kokybei nedarančio sprendimo ilginti mokslo metus. Geriausios pasaulyje švietimo sistemos moko trumpiau nei mes“, - kalba A. Navickas.

Gimnazistai vasarą dirba

Ministerijos inicijuotose kon­­sul­tacijose rajono mokyk­lų vadovai neprieštara­vo spren­dimui ilginti mokslo me­tus. Abejonių kilo tik dėl to, kada papildomai dirbti - bir­želį ar rugpjūtį. Visgi ne visi mokyk­lų vadovai mano, kad toks sprendimas duos rea­lios naudos. Mokiniai, išsky­rus gal tik pradinukus, ge­ru lankomumu nepasižymi, o pavasarį tai tampa didžiule prob­lema.

„Nepasakyčiau, jog jie nenori lankyti dėl to, kad mokykloje neįdomu. Vyresniųjų klasių mokiniai pavasarį stengiasi įsidarbinti. Mažuose miesteliuose tėvai uždirba mažai, todėl jaunimas nori per vasarą užsidirbti ir gražesniam rūbui, ir vairuotojo pažymėjimui. Tik vienas kitas darbą gauna Laukuvoje, dauguma merginų išvažiuoja į pajūrio kavines, o vaikinai įsidarbina statybose. Kai kurie visą vasarą praleidžia užsienyje pas tėvus, brolius, seseris, būna, kad grįžta tik rugsėjo viduryje“, - neslepia Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda  Kauneckienė.

Jos nuomone, jei ilgesni mokslo metai būtų skirti ne sėdėti klasėse, o projektinei, tiriamajai veiklai, kuri padėtų įtvirtinti per mokslo metus gautas žinias, nauda būtų akivaizdi. Direktorė įsitikinusi, jog užtikrinti vaikų lankomumą turėtų tėvai, tačiau mokytojų prašymas neleisti vaikams pamokų metų mokytis vairuoti dažniausiai lieka neišgirstas.

„Mes galėsime per galvą vers­tis, bet jei, prailginus moks­lo metus, dirbti pradėję gimnazistai į mokyklą neis, jokių rezultatų nebus. O eiti mes jų nepriversime“, - mano Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos vadovė.

Jai pritaria bei mokslo metų ilginimo nauda abejoja ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas. Jo teigimu, gimnazijoje nestinga mokinių, kurių pamokų lankomumas yra prastas. Taip pat nemaža dalis jų vasaros atostogų laikotarpiui susiranda sezoninį darbą, todėl teikia prašymus anksčiau užbaigti mokslo metus.

„Nežinau, ar mokslo metų ilginimas duos tai, ko siekiama. Jau dabar gaunu tėvų prašymų atleisti nuo mokslų vyresnių klasių moksleivius, nes šie nori dirbti. Tam priežastys taip pat įvairios: nori sutaupyti pinigų tolesniems mokslams, vairavimo kursams ir pan. Be to, reikia gerai apsvarstyti, ar mokslus ilginti vasarą, ar rudenį. Gal protingiau būtų trumpinti atostogas mokslo metų eigoje – pavyzdžiui, ar tikrai reikia atostogų, kai laikomas anglų kalbos kalbėjimo egzaminas? Svarbu, jog sprendimai nebūtų padaryti vien tam, kad kažką darytų. Kuo užimsime moksleivius vasarą? Nerealu 400 vaikų vienu metu kur nors išvežti“, – dėsto savo požiūrį direktorius.

Kodėl jaunoji karta tapo neraštinga? Gimnazijos vadovo nuomone, tam didelės įtakos turėjo į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus persikėlęs bendravimas.

„Mokiniai rašo žinutes, elekt­roninius laiškus ir visur trumpina tekstą, nenaudoja lietuviškų rašmenų. Knygų skaitymas taip pat nebepopuliarus. O visa tai daro didelę įtaką mokymosi rezultatams. Pasiekimai nėra džiuginantys, bet yra vienas kitas talentingas ir motyvuotas mokinys. Svarbu, jog mokytojai sulauktų pagalbos ir galėtų pamokas organizuoti įdomiai, turiningai. Tad sprendimas ilginti mokslo metus turi būti pateiktas labai argumentuotai. Nes jei nebus motyvacijos, jis neturės jokios naudos“, – teigia Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius.

Į pušyną pasivaikščioti

Bene didžiausia problema pavasarį tampa abiturientų egzaminai. Jų metu nė vieno pašalinio žmogaus mokykloje negali būti, todėl ir mokiniai neįleidžiami. Vietoje pamokų jiems reikia sugalvoti kitokių užsiėmimų. Šilalėje vaikai dažniausiai išsiunčiami į pušyną pasivaikščioti. O kitur?

„Laukuvos gimnazija turi du geltonuosius autobusiukus, ta­čiau į ekskursiją jais gali išvežti tik vieną klasę. Kiti turi rasti ką veikti „kažkur kitur“. Kur? Yra biblioteka, parkas, muziejus. Bet per mokslo metus visi ten būna apsilankę ne vieną kartą. O išvežti vaikus kur nors toliau, kad ir į Klaipėdą, neturime lėšų. Ir tėvai tokių galimybių neturi, nes daugelio šeimų materialinė būklė yra sunki, reikia ir juos suprasti“, - sako R. Kauneckienė.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė įsitikinusi, jog mokslo metų prailginimas turi ir pliusų, ir minu­sų - viskas priklausys nuo to, kokia veikla per tas dvi papildomas savaites mokyklose vyks ir kaip mokytojai sugebės ją organizuoti.

Pedagogas įžvelgia nebaigtą darbą

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Petras Gedvilas įsitikinęs, kad švietimui reformos reikalingos, tačiau jos tapo tokios pat dažnos, kaip ir Seimo rinkimai.

„Abejoju mokslo metų ilginimo nauda. Pirmiausia reikėtų peržiūrėti ugdymo prog­ramas – jos grandiozinės ir perkrautos, bent lietuvių kalbos programos nuolat atnaujinamos. Nesakau, jog nereikia žinoti literatūros istorijos, tačiau galbūt didesnį dėmesį derėtų skirti jaunuolio pasauliui artimesniems kūriniams. Teigiama, kad būtina ieškoti įvairesnių metodų, organizuoti netradicines pamokas. Bet ar vienu metu mes, kaimo gimnazijos, gebėsime išvykti? Kaip suderinsime autobusus? Be to, dvi savaitės – vos kelios vieno dalyko pamokos papildomai. Juoką kelia manymas, jog per jas įmanoma pasiekti kokybiškesnių rezultatų.

Be to, kas ves egzaminų komisijose esančių mokytojų pa­mokas egzaminų sesijos me­tu? Kol kas tie dalykai neapsvarstyti. Tiesa, yra nuogirdų, kad egzaminų sesija gali būti organizuojama mokslo metų viduryje, o po to vėl vyktų pamokos. Bet irgi kažkoks chaosas. Manau, reikia kuo skubiau peržiūrėti ugdymo prog­ramų turinį, nusileisti ant žemės, sugrįžti į realybę“, – aiškina Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narys P. Gedvilas.

Pedagogo teigimu, moksleivių raštingumą kur kas labiau pagerintų mažesnis mokinių skaičius klasėse. Anot P. Ged­vilo, mokytojai turi idėjų ir noro, jiems tik trūksta daugiau laisvės, kad dėstomą dalyką galėtų atskleisti kūrybiškiau.

„Siūlyčiau valdininkams pabandyti vesti keliolika pamo­kų šiuolaikiniams paaug­liams. Ne į svečius atvykti, o rimtai padirbėti. Tada visi trūkumai bus matyti. Kaltinti pedagogus nenoru dirbti yra lengviausia.

Švietimo reformos tapo kone nuolatinės, praktiškai sutampa su Seimo kadencijomis. Kiek galima bandyti taikytis prie kiekvienos valdančiosios daugumos? Taip, reformos būtinos, bet jas turi siūlyti mokytojai praktikai. Ir ne tik dirbantys licėjuose ar išgrynintose gimnazijose. Kaimo mokyklose yra visai kitos problemos, taip pat - ir finansinės“, – sako pedagogas.

P. Gedvilo nuomonė apie siūlomą projektinę veiklą per papildomas mokslo metų savaites irgi skeptiška: o kas ją finansuos?

„Kodėl projektus turėčiau vykdyti vasarą, o ne tada, kada matau, jog mokiniams įdomu? Vėl atsiremiame į mokytojo laisvės bei kūrybiškumo žlugdymą. Projektine veik­la naudinga ugdyti kritinį moksleivių mąstymą, kultūrinį išprusimą, kūrybiškumą, yra galimybė organizuoti integruotas pamokas. Bet ar dėl to būtina ilginti mokslo metus? Juk tai yra mūsų kasdienybė, taip dirbti galime nuolat. Labiausiai imponuoja netradicinės pamokos, išėjimas iš klasės erdvės. Labai mėgstame teat­rus, išvykas, tačiau iškyla ir daugy­bė problemų: finansinių, tvar­karaščių sude­rinamumo bei kt. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio neryški problemė­lė – geltonajame autobusiuke telpa tik 19 žmonių, o klasėje yra 25 ir daugiau mokinių. Samdyti autobusą? Bet juk Lietuvoje mokslas yra nemoka­mas“, – konstatuoja faktus P. Gedvilas.

Mokiniams mažės motyvacija

Šiuo klausimu savo nuomonę turi ir tie, į kurių požiūrį buvo mažiausiai atsižvelgta, – moksleiviai. „Šilalės artojo“ pakalbinta Simono Gaudėšiaus gimnazijos abiturientė Giedrė Gedeikytė nepritaria sprendimui trumpinti atostogas.

„Mokslo metus ilgintų dviem ar trim savaitėmis ir neva dėl to moksleiviai jaustų mažesnę įtampą. Tačiau jei vietoje septynių pamokų per dieną turėsime šešias, tos įtampos tikrai nesumažės. Tik prarasime apie mėnesį atostogų. Dėl to kils nepasitenkinimas, sumažės motyvacija mokytis. Kas stropiai mokosi, tie ir taip spėja. Labai daug kas priklauso ir nuo mokytojų – kaip jie sudėlioja planus. Be to, atsiranda daug norinčiųjų vasaros metu įsidarbinti. Tad protestų bei nepasitenkinimo, pa­ilginus mokslo metus, tik­rai bus“, – atskleidžia moksleivių požiūrį G. Gedeikytė.

Kiek šie pokyčiai duos naudos, paaiškės kitų mokslo metų eigoje. Tačiau Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė sako, jog mokymo programų peržiūrą Švietimo ir mokslo ministerija yra numačiusi tik 2017 m.

pa­baigoje – vadinasi, nereikia tikėtis mažiau pamokų ar namų darbų. Vis dar lieka ir numatyti 3 eurai moksleiviui papildomoms veikloms – taigi, vargu ar projektinių veiklų padaugės. Valdininkų sprendimo pokyčių nepaskatino ir atlikta apklausa, kurioje dalyvavo per 15 tūkst. švietimo darbuotojų, moksleivių bei jų tėvų. Jos rezultatai rodo, kad ministerija visuomenės dar neįtikino mokslo metų ilginimo nauda.

Morta MIKUTYTĖ

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.