Pavojingi griuvėsiai rajonui daro gėdą

Pastaruosius septynis dešimtmečius karo Lietuvoje nebuvo, tačiau griuvėsių galima rasti kiekviename kai­me. Kolūkių turtą išsidalinę žmonės nežinojo, ką su juo daryti, todėl ardė stogus, rinko sveikas plytas, plėšė langus ir viską, ką galėjo, tempė namo. Stūkso sovietmetį ir kolūkius primenantys buvusių fermų pastoliai, sandėlių, kuro bazių, administracinių pastatų likučiai, teršiantys aplinką, gadinantys kraštovaizdį, rėžiantys akį kiekvie­nam bent kiek sąmoningesniam piliečiui. Daugelis dėl to kaltina valdžią, netvarkančią šiukšlynų. Tačiau šie pavojingais tapę griuvėsiai turi savo šeimininkus.

Tikisi ministro pagalbos

Naujasis žemės ūkio minist­ras Bronius Markauskas iš Šilalės išsivežė aplanką dokumentų. Griuvėsius iliustruojančios nuotraukos ministrui turėtų priminti, jog kaimas - ne vien gyvuliai bei pasėliai, dar yra žmonės, kurie nori gyventi civilizuotoje šalyje. Ši­lalės savivaldybės sudarytuose dokumentuose yra surašyta daugiau kaip pusšimtis apleistų, neprižiūrimų bei nenaudojamų objektų, kurių negalima vadinti pastatais ir su kuriais nei valdžia, nei jų savininkai nebežino ką daryti.

„Šilalės rajono savivaldybė neturi teisinio pagrindo šiuos pastatus perimti bei atiduoti verslininkams ar ūkininkams vykdyti ūkinę veiklą. VĮ „Registrų centras“ atsisako registruoti savivaldybės su­darytas inventorines bylas, motyvuodamas, kad per ma­ža pastato likutinė vertė“, - teigiama mero Jono Gu­daus­ko rašte ministrui.

Prie jo pridėtas prieš metus priimtas sprendimas apmokestinti apleistus pastatus 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifu bei sąrašas su vienuolika pastatų. Priešingai nei teigia savivaldybės vadovas, visi jie yra įregistruoti Nekilnojamojo tur­to registre ir turi savininkus. Tiesa, kai kurie jau mirę, kai kurie neaišku, kur gyvena, to­dėl ir nekilnojamojo turto mokesčių, ko gero, nemoka. 

Nemoka šių mokesčių ir žemės ūkio bei gyvenamosios paskirties pastatų savininkai, tad prie ministrui pateiktų dokumentų pridėtas dar ir kitas visų 56 avarinės būklės, griūvančių, grėsmę žmonių sau­gumui keliančių bei aplinką dar­kančių pastatų liekanų sąra­šas.

Yra numatyta politikų planuose

Žinia, ministras neatvažiuos ir nesutvarkys kolūkinio palikimo, tačiau rajono vadovai tikisi, kad jis inicijuos įstatymų pakeitimus, leidžiančius savivaldybei perimti griuvėsius iš šeimininkų. Manoma, jog atsirastų norinčiųjų ant likusių pamatų statyti ūkinės paskirties pastatus. Vienas ki­­tas ūkininkas, kuriam pavy­ko perpirkti griuvėsius iš savininkų, tą jau ir daro. Bet mažai kam pasiseka nupirkti griūvančius statinius iš dešimties ar dvidešimties pajininkų, kurių dalis jau yra mirę, kiti išvykę į užsienį, o likusieji savo turto nėra įregistravę Ne­kil­nojamojo tur­to registre. Todėl jau daug me­tų politikai kalba, kad reikia įstatymo, kuris kelis dešimt­mečius neįregistruotą nuosa­vybę pripa­žintų niekine ir leis­tų savivaldybėms ją nugriau­ti arba atiduoti norintiesiems tvar­kyti.

Seimo narys Andriejus Stan­čikas tikina, jog Seimo Kai­mo reikalų komiteto planuose yra numatyta inicijuoti tokį įstatymą.

„Tai ne šiandien atsiradusi problema - jau 27 metai, kaip tas turtas išdalytas, o normalaus teisinio reglamentavimo neturime. Kolūkio pajininkai palieka šį pasaulį, turtą išsidalina paveldėtojai, taigi savininkų kasdien daugėja. Už pastatų techninę priežiūrą yra atsakingos savivaldybės, bet jei pastatas neįregistruotas, nė­ra iš ko pareikalauti atsakomybės. Reikia paprastesnio teisinio pagrindo, gal kokį dokumentą galėtų priimti dar-

bo grupės, kuriose pirmu smuiku grotų seniūnai? Da­bar žmonės, kurie nori ką nors daryti, turi praeiti kryžiaus kelius. Lie­tuvoje daugybė draudimų, teismų procedūros trunka me­­tų metus, o mes stebimės, kad nėra iniciatyvos“, - sako A. Stan­­čikas.

Savivaldybė savininkus pamiršo?

Tačiau yra ir antroji medalio pusė. Tai savininkai, įteisinę,  bet  pamiršę  jiems priklausančius statinius. Pamiršę taip seniai, kad jie jau tapo griuvėsiais. Žinia, tvarkyti jų neapsimoka, nes brangiai kainuoja, o naudos neduoda jokios.

Savivaldybės sudarytame griauti tinkamų objektų sąraše tokių savininkų yra daugybė. Pavyzdžiui, Iždonų kaime mūrinis pastatas, kuriame kažkada buvo valgykla, priklauso Vytautui ir Teresei Jankauskams bei UAB „Hortenzija“. V. Jankausko vardu registruotos ir Mišučių kaime likusios šiltnamio metalinės konstrukcijos, vaikų darželio Naujajame Obelyne griuvėsiai.

Kalvė Stungaičiuose, iš kurios likęs tik šiukšlynas, yra Daivos ir Arūno Sriebalių nuosavybė, dar vienas apgailėtinos būk­lės statinys tame pačiame kaime priklauso Aldonai Bacienei ir Rimui Baciui. Apleis­tą mūrinio pas­tato dalį išdaužytais langais virš Pajūralio bendruomenės centro patalpų valdo Virginijus Dvilys, o ferma Pūtvės kaime priklauso Rimantui Padgureckui. Visi jie yra pasiturintys verslininkai, ūkininkai, valstybės tarnautojai, kurie tikrai negali skųstis skurdu ir yra pajėgūs pasirūpinti savo nuosavybe.

Kiekvienų metų pradžioje Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai savivaldybės turi pateikti statistiką apie statinių naudojimo priežiūros rezultatus. Tačiau nė viename Šilalės savivaldybės tarybos posėdyje nebuvo paviešinta informacijos apie tai, ką savivaldybė daro, kad griuvėsių rajone mažėtų.

Iniciatyvos imasi žmonės

Jau ne pirmi metai Tarvydų parko savininkas jomantiškis Kęstutis Tarvydas ragina savivaldybę pareikalauti atsakomybės iš tarybos nario, Ūkininkų sąjungos Šilalės skyriaus pirmininko Algirdo Tarozos, Jomantų centre laikančio šiukšlynu tapusius buvusios kolūkio kontoros griuvėsius. Nors A. Taroza tikina, jog be jo šiuos statinius valdo dar trys savininkai, Nekilnojamojo turto registre pastatas yra įregistruotas jo vieno vardu.

„Dešimt metų užsiimu kaimo turizmu, šalia Jomantų yra mano sodyba ir parkas. Kovoju jau 24 metus, bet vis tiek esu vienas. Sakiau rajono valdžiai, tačiau sulaukiau tik pašaipų. Kai pradėjau šitą problemą kelti, padaugėjo įvairiausių tikrintojų, komisijų. Patikrina, neturi prie ko prikibti.

Žmonės bijo kovoti, baiminasi gra­sinimų, tikrinimų. Aš neturiu ko bijoti, nes jokiai partijai nepriklausau“, - sako K. Tar­vydas.

Prieš metus apie griuvėsius Jomantuose rašė ir „Šilalės artojas“. Kas per tą laiką pasikeitė, gal savivaldybės vadovai pareikalavo, jog valdančiajai koalicijai priklausantis griūvančių pastatų savininkas nedarytų gėdos rajono valdžiai ir visam Šilalės krašto įvaizdžiui?

„Ką jūs, jokios reakcijos nesulaukėme. Suprantu, kad tai A. Tarozos principo reikalas. Jau žadėjau prašytis į tarybos posėdį, bet, pasikalbėjęs su politikais, supratau, jog niekas man ten neduos žodžio. Kiek sykių jau rinkau gyventojų parašus, nieko nepadėjo. Šilalėje A. Taroza ir tie, kuriuos jis įvardina griuvėsių savininkais, stato didžiulį prekybos centrą, todėl netikiu, kad stambiausi rajono ūkininkai neturi pinigų šiukšlynui sutvarkyti. Pats padėčiau, jeigu matyčiau, jog žmonės skursta. Negi Lietuvoje jau nėra jokių institucijų, kurios gali tvarkos pareikalauti - juk pačiame Jomantų centre antisanitarinės sąlygos...

Jei tik tokią valdžią rajone teturime, tai gal geriau iš medžio išdrožus pasodinti - atlyginimo mokėti nereikėtų “, - piktinasi K. Tarvydas.

Nesaugo savo autoriteto

„Ko jis iš manęs nori? Reikės pasišnekėti su Tarvydu, ko gero, tai politikų užsakomasis klausimas. Yra tragiškesnių vietų, čia tik jo užsi­spyrimas“, -  K. Tarvydo iniciatyva akivaizdžiai erzina griuvėsių savininką A. Tarozą, žadantį šią vasarą užkalti buvusios kontoros langus.

Jo nuomone, dėl to kalti patys gyventojai. Plėšė, draskė, ką galėjo - sudegino. Vertės pastatui esą nepridėjo ir ne kartą jame rengtos Krašto apsaugos savanorių pratybos.

„Kol buvo gerai, visiems buvo gerai: ir žmonėms, ir seniūnijai. Daug metų jis ant mano pečių užkrautas. Kai pirkome, apie verslą galvojome, o paskui kiekvienas į savo ūkius pasukome“, - teigia A. Taroza, daug metų renkamas Šilalės ūkininkų sąjungos pirmininku.

Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė Kristina Dambrauskienė tvirtina neįsivaizduojanti, kodėl stambiausi rajono ūkininkai nesaugo savo autoriteto.

„Nesuprantu, kodėl jie to pastato nenugriauna. Laukuvoje savivaldybė nupirko buvusius kultūros namus ir nugriovė - atsirado žmogus, kuris tą padarė už medžiagas. O juk irgi buvo didžiausia prob­lema“, - prisimena K. Damb­rauskienė.

Pasak A. Tarozos partijos kolegės, aktyviau turėtų dirbti seniūnai, turintys visus įgaliojimus bausti netvarkomų pastatų savininkus administ­racinėmis baudomis.

Žmogus geras, baudos nepadės?

„Nemanau, jog bauda padėtų, nes A. Tarozai ji nebūtų didelis sukrėtimas - sumokėtų ir pamirštų. Žmogus jis geras, visada gali pagalbos paprašyti, todėl pyktis nesinori. O įspėjusi esu ne kartą. Ir prašiau labai gražiai. Sakė, kad jau rengiama sąmata pastatui nugriauti“, - aiškina Pajūrio se­niūnė Roma Veščiūnienė.

Ji pripažįsta, jog griuvėsiai Jomantų centre visiems atsibodo, bendruomenė pyksta. Žmonės nori gražiai gyventi, reikalauja, kad seniūnija imtųsi priemonių. Bet seniūnė, kaip ir už statinių priežiūrą atsakingi savivaldybės administracijos valdininkai, su „gerais“ ir turtingais žmonėmis pyktis, atrodo, nenori.

Savivaldybės garbės reikalas yra rūpintis Šilalės įvaizdžiu. Juk jį kuria ne tik sportininkai, su kuriais rajono meras J. Gudauskas taip mėgsta fotografuotis.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.