Autobusų parke - bankroto nuojauta

Balandžio pabaigoje Šilalės rajono tarybai atsiskaitė jai pavaldžios bendrovės. Nors praėjusių metų nega­lima vadinti kriziniais, savivaldybės ūkyje problemų susikaupė tiek, jog net kelių įmonių vadovai buvo pri­versti prabilti apie gresiantį bankrotą. Šią nuojautą savo ataskaitoje jau nebe pirmi metai paryškino ir Šilalės autobusų parko direktorius Vytautas Norkus. Deja, rajono valdžios susirūpinimo nesulaukė ir šiemet. 

Skolos beveik nemažėja

Jungtiniame Finansų ir biudžeto bei Kontrolės komitetų posėdyje V. Norkus savo įžvalgų nesureikšmino: kalbėjo apie tai, kad įmonė turi 94 vietinius maršrutus, iš kurių per 60 yra priderinti prie rajono bendrojo lavinimo mokyklų pamokų laiko. Dviem tolimojo susisiekimo maršrutais šilališkiams siūloma važiuoti į Vilnių bei Klaipėdą.

Ypač viltingai atrodo direk­toriaus paskelbta žinia, jog vien pernai įmonė už 200 tūkst. eurų įsigijo penkis autobusus - kad ir ne naujus, bet nepalyginamai geresnius už tuos, kuriais iki šiol ve­žiojo keleivius. O per dvejus pastaruosius metus, V. Nor­­kaus teigimu, atnaujinta pu­sė Autobuso parko turimo transporto priemonių.

Bet tai, regis, ir viskas, ką gero galima buvo pasakyti apie įmonę. Kaip ir laidojimo paslaugas teikianti UAB „Gedmina“, Šilalės autobusų parkas skęsta senose skolo­se. Bendrovėms „Milda“ ir „Kvė­darsta“ jis yra skolingas net 143 tūkst. Eur - per metus sko­los sumažėjo vos 7 tūkst. Eur.

Jei skolas už kurą grąžinti pavyktų bent tokiais tempais, išsikapstyti iš bankrotu grasinančios duobės reikėtų daugiau nei 20 metų. Ir tik su sąlyga, kad tiekėjams neatsibos laukti ir jie neskaičiuos bend­rovei palūkanų.

Tačiau yra aplinkybių, kurios slopina ir tokią trapią viltį. V. Norkus pripažįsta, jog įmonės pajamos kasmet mažėja. Pernai apyvarta smuko 34,6 tūkst. Eur, arba maždaug 6 proc. Pasak V. Norkaus, įtakos turėjo ir Bijotų pagrindinės mokyklos uždarymas bei vieno maršruto panaikinimas.

Keleivių mažėjimas nėra praėjusių metų naujiena. Ra­jone mažėja gyventojų, o labiausiai - bendrojo lavinimo mokyklas lankančių vaikų, to­­-

dėl įmonė ir ateityje už suteiktas paslaugas gaus vis ma­žiau pajamų. Todėl jei labai taupydama kasdienes są­skai­tas bendrovė ir sugeba ap­mokėti, tai skolos lieka pas­kutinėje vietoje.

Kalti nelegalūs vežėjai?

Dalindamasis su politikais savo planais, V. Norkus ti­kino šiemet nupirksiąs dar bent 3-4 autobusus. Dauguma jų bus skirti mokykloms, bet vieno labai reikėtų tolimajam susisiekimui, be kurio, ypač vasarą, kai savivaldybė nemoka už moksleivių pavėžėjimą, Autobusų parkas niekaip neišsiverstų. Tarp­miestinio susisiekimo auto­busui bendrovė planuoja skir­ti maždaug 30 tūkst. Eur, o už vietiniam susisiekimui skirtus autobusus ketinama sumokėti vidutiniškai po 5 tūkst. Eur.

Komitetų posėdyje Kont­ro­­lės komiteto pirmininkas Al­girdas Meiženis pastebė­jo, kad labai jau negražiai atas­kai­­toje skamba įspėjimas apie galimą  bankrotą. Tačiau V. Nor­kus nebandė švelninti situacijos: „Čia yra realybė. Esame skolingi, mokame, kiek pajėgiame, esame susi­ta­rę atidėti skolų grąžinimą, bet... Kuro kaina per pastaruosius metus padidėjo 30 proc., labai tą jaučiame, nes per mėnesį vien „Mildai“ sumokame 15 tūkst. Eur.“

Dėl blogos finansinės padėties Autobusų parko direktorius kaltina nelegalius vežėjus. Šie, jo teigimu, keleivių į Klaipėdą nuveža gerokai daugiau nei įmonės autobusai, nes bendrovė turi vienintelį rytinį maršrutą. Paklaustas, ar tokių atvejų buvo užfiksuota, V. Norkus tvirtino, kad su „nelegalais“ kovoja visi šalies vežėjai, tačiau jiems įveikti nėra jokių priemonių.

Investicijoms reikėtų 215 tūkst. Eur

Tačiau net jei dalį važiuojančiųjų į Klaipėdą ar į Vilnių ir paima pakeleivingi automobiliai, kažin, ar keli tūkstančiai papildomų eurų išgelbėtų įmonę nuo nuostolių. Per metus bendrovė iš visų keleivių bei užsakymų surinko vos 152 tūkst. Eur. Tris kartus daugiau - net 453 tūkst. Eur - už moksleivių pavėžėjimą, socialiai pažeidžiamiems gyventojams suteiktas lengvatas bei nuostoliams maršrutuose padengti bendrovei iš rajono biudžeto sumokėjo savivaldybė. 

Bet ir dirbdama tokiomis išskirtinai geromis sąlygomis, įmonė pernai dar paty­rė 6 tūkst. Eur nuostolio. 2015 m. nuostolis buvo 11,4 tūkst. Eur. Pernai Autobusų parko auditą atlikusi įmonė rekomendavo Šilalės savivaldybei, kaip bendrovės savininkei, atstatyti Autobusų parko įstatinį kapitalą, tačiau savivaldybės administracija nusprendė nepaskirstytą nuostolį perkelti į kitus finansinius metus. Bendra nuostolių suma, su patirtais 2016-aisiais, dabar jau siekia 330 tūkst. Eur. Lyginant su bend­rovės turimo ilgalaikio turto likutine verte (212,6 tūkst. Eur) bei 414,5 tūkst. Eur įstatiniu kapitalu, nuostoliai atrodo grėsmingai.

Dar grėsmingesnėmis galima laikyti įmonės problemas. Savivaldybei pateiktoje ataskaitoje V. Norkus rašo, jog UAB „Šilalės autobusų parkas“ jau treji metai dirba neturėdamas transporto įmonėms būtinų nuotekų valymo įrenginių. Projektui parengti reikia 15 tūkst. Eur, valymo įrenginių statyba kainuotų apie 150 tūkst. Eur.

Be to, darbo sąlygų neatitinka remonto dirbtuvės: būtina jas apšiltinti, suremontuoti duobes bei uždengti jas dangčiais. Dalis autobusų yra kritinės būklės, todėl gali atsitikti taip, kad vieną dieną nebeliks kuo važiuoti į maršrutus.

V. Norkus suskaičiavo, jog Šilalės autobusų parkui iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti maždaug 215 tūkst. Eur. Įmonės vadovas savo ataskaitoje įspėjo, kad, negavusi tokios paramos, bendrovė negalėtų įvykdyti užsibrėžtų planų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.