Įstatymai galioja ir privačioms įmonėms

Trečią kadenciją Seime Šilalės rajonui atstovaujantis Remigijus Žemaitaitis kiekvieną mėnesį organizuoja pri­ėmimus, kurių metu mėgina spręsti į jį besikreipiančių rinkėjų problemas. Regis, po aštuonerius metus kas mėnesį, o kartais ir dažniau rengiamų intensyvių ju­ri­dinių konsultacijų klausimų Seimo nariui jau turėtų mažėti, tačiau kažkodėl yra atvirkščiai: kuo toliau, tuo daugiau žmonės turi problemų. Kartais jos tokios senos ir sudėtingos, kad stebina net visko mačiusius.

Laukė du dešimtmečius

Pas Seimo narį su dukra ir glėbiu dokumentų atvyku­si moteris nežino, verkti ar juoktis: 21 metus gyve­na na­me, kuris vis dar jai nepri­klau­so, nors pinigus už jį bu­­vusiems šeimininkams ati­­da­vė iš karto. Kadangi nebu­vo baigti tvarkyti prie na­mų esančio že­mės sklypo nuosavybės dokumentai, pirkėjas bei pardavėja nutarė pa­laukti. Vėliau sklypas buvo „padengtas“ mo­teriai pri­klausančiu tri­hek­tariu, bet irgi ne­ta­po nuosavu. Nors ne­įteisin­ta že­mė vis dar yra vals­ty­binė, bu­vę savininkai už ją rei­ka­lauja su­mokėti.

„Jie mano, jog ta žemė buvo jų, todėl, kol nesumokėsime, nesutinka perrašyti sodybos nuosavybės. Per du dešimt­mečius joje viskas pasikeitė: suremontavome namą, pastatėme tvartą - negi dabar visko turėsime netekti?“- klausė Kaltinėnų seniūnijoje gyvenanti moteris.

Jos padėtį apsunkina dar ir tai, kad buvę savininkai išvyko į užsienį, tačiau jų vaikai neturi įgaliojimo. O gal ir nenori spręsti įsisenėjusių bė­dų.

Seimo narys nuramino moterį, jog be pastogės ji tikrai neliks. Juridinį faktą, kad namas, kuriame jau gyvena du dešimtmečius, priklauso jos šeimai, gali nustatyti teismas. Teismas taip pat gali skirti įpareigojimą sutvarkyti sodybos pardavimo dokumentus.

„Reikia gerai pagalvoti ir pasirinkti geriausią problemos sprendimo variantą. Tik kodėl jūs taip ilgai laukėte? Tokio atvejo, kad žmogus savo nuosavybe nesirūpintų 20 metų, man dar nepasitaikė“, - stebėjosi politikas.

Senelių žemę atsiminė per vėlai

O štai Upynos seniūnijoje gyvenanti moteris per vėlai susirūpino žeme prie namų. Visai greta tėviškės iš valstybės ji nuomoja tris mažus sklypelius. Jau ne kartą rašė prašymą juos pirkti, bet atsakymas - tas pats: „Neturite pirmumo teisės“. Moteris atėjo paklausti R. Žemaitaičio, ar nenumatoma keisti įstatymų, kad būtų galima tuos kampukus išsipirkti.

„Seserys išsikėlė tėvų žemę ten, kur gyvena, liko trys maži gabaliukai, bet po mūsų langais. Kai matavo pasodybinį sklypą, žemėtvarkininkas atsistojo visai prie namo, tačiau 84 metų mama nesuprato, jog čia bus žemės riba“, - pasakojo moteris.

Ji tikino nesirūpinusi žeme prie tėvų sodybos, nes namas griuvo, nesitikėjo, kad kada nors galės jį atstatyti. Tačiau ko neįstengė padaryti ji, padarė jos dukra. Dabar sodyba gyvenama, į ją yra kelias, bet jei žemę nupirks kažkas kitas, dukrai po langais ganysis svetimi gyvuliai. Moteris piktinosi, jog matininkas galėjo pamatuoti sklypą kitaip, nors pripažino, kad ir pati nesirūpino atgauti senelių žemę.

„Kad būčiau žinojusi, jog reikės, nebūčiau tvarkiusi nuo­savybės dokumentų į že­mę Vytogaloje“, - atgailavo ji.

„Man nesuprantama, kaip galima šitaip elgtis: tiek me­tų Šilalėje rengiu gyventojų priėmimus, informuoju apie žemės grąžinimą ir nuosavybės įteisinimą spaudoje, bet, matyt, neskaitote ir negalvojate, kad tokių problemų ateičiai atidėti negalima. Nežinau, ar įstatymai kada keisis, šiuo metu tokių pasiūlymų nėra“, - neslėpė R. Žemaitaitis.

Išeitinė kompensacija priklauso ir pensininkams

Keistą klausimą Seimo nariui pateikė senjoro amžiaus, tačiau dar dirbantis rajono gyventojas. Vienoje iš įmonių, priklausančių savivaldy­bės ta­ryboje dirbantiems „Ši­la­liš­­kių“ visuomeninio komiteto atstovams, jam buvo paaiškinta, jog, naikinant etatus, jokių išeitinių kompensacijų esą nebus, kadangi jau gauna pensiją.

„Pažiūrėjau internete, kad man turėtų priklausyti dviejų mėnesių išeitinė kompensacija, tačiau įmonės vadovai įrodinėja, jog nieko neduos, nes esu pensininkas ir atseit turiu džiaugtis, kad dirbau. Sako, mums įstatymai negalioja, kadangi nesame valdiška įstaiga. Ar taip gali būti?“ - klausė žmogus.

Kad taip nėra, jam aišku ir be Seimo nario atsakymo, tačiau visada geriau žinoti savo teises ir jas ginti.

„Niekas neturi teisės ignoruoti įstatymų, nes visi žmonės ir įmonės prieš juos yra lygūs. Svarbu, jog žmonės netylėtų ir neleistų savivaliauti. Ne­su­pran­tu, kodėl šios įmonės vadovai galimai nenori laikytis valstybėje galiojančių įstatymų“, - stebėjosi R. Že­maitaitis.

Ryžtingai nusiteikęs statybos įmonės darbuotojas tikisi, kad dar bent keletą mėnesių bus paliktas dirbti, ta­čiau tvirtino būtinai reikalausiąs ir išeitinės kompensacijos.

Problemų kelia nesąžiningi verslininkai

Beveik kiekviename Seimo nario priėmime žmonės skundžiasi nesąžiningais paslaugų teikėjais. Štai šįkart vyriškis iš Balsių tikino nukentėjęs nuo žvyro vežimo ir kasimo darbus atliekančio verslininko. Esą sutarę, jog prie namų 5 arų tvenkinį jis iškas už 350 eurų, bet šis paėmęs 2 tūkst. Eur ir dar palikęs nebaigtus darbus.

Tačiau tokiu balsiškio pasitikėjimu galima tik stebė­tis: jei matė, kad tvenkinį ka­sa nepatyrę, savo darbo tin­kamai nesugebantys atlik­ti ekskavatoriaus mašinistai, kodėl tikėjosi, kad jiems pavyks deramai viską padaryti? Be to, kodėl sumokėjo keliskart daugiau, nei buvo sutarta, nors paslaugos teikėjai išvažiavo, nebaigę dirbti? Neprieštaravo, kad išveža smėlį, nors žinojo, kad to daryti negali. Ir tik tuomet, kai susivokė, jog reikia ieškoti kito ekskavatoriaus, iš­siaiškino, kad 5 arų tvenki­nio iškasimas nekainuoja dau­giau kaip 500 Eur.

Įsitikinęs, jog buvo apgautas, žmogus teigia pareikalavęs atiduoti už neatliktą darbą paimtus pinigus. Dalį jų jau ir atgavęs, bet likę dar 600 Eur...

Seimo narys šioje istorijoje įžvelgė sukčiavimo požymių ir patarė kreiptis į teismą.

„Su nesąžiningais paslaugų teikėjais reikia kovoti juridinėmis priemonėmis. Tačiau labai svarbu, jog žmonės tokių atvejų nenutylėtų - tik viešumas gali priversti juos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus“, - įsitikinęs parlamentaras.

Panašią problemą teisme jau sprendžia Seimo nario konsultacijos prašę Pajūrio gyventojai. Viena tauragiškių įmonė nekokybiškai apšiltino jų gyvenamąjį namą, tai patvirtino ir atlikta ekspertizė. Tačiau žmonės nerimauja, kad kol vyks bylinėjimasis, darbų apimtis mažinanti bei dukterines įmones steigianti bendrovė gali bankrutuoti.

„Ar mes galėtume prisiteisti moralinę žalą?“- klausė Seimo nario pajūriškiai.

Pasak R. Žemaitaičio, tokia galimybė yra, bet reikėtų palaukti, kol teismas priims sprendimą dėl  namo renovacijos sukelto ginčo. Kita išeitis - rasti kompromisą, pagal kurį įmonė užbaigtų neatliktus darbus bei ištaisytų broką. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.