Atsargiai – erkės labai aktyvios

Per tris šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruotI 3 erkinio encefalito  ir 137 Laimo ligos atvejai, sirgo 56 vyrai ir 81 moteris. Tai yra 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šilalės rajone šiemet jau diagnozuoti 2 susirgimai Laimo liga, erkinio encefalito atvejų kol kas neužregistruota.

Didžiausias erkių aktyvumas yra nuo gegužės iki bir­želio, antras aktyvumo pakilimas - rugpjūčio-rugsėjo mėnesiai.

Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti galvos ir nugaros smegenis. Ja susergama, įsisiurbus virusą turinčiai erkei, taip pat pavartojus nepasterizuoto ar kitaip termiškai neapdoroto karvės ar ožkos pieno. Po 2-3 savaičių nuo erkės įsisiurbimo pasireiškia pirmieji simptomai, panašūs į gripą: karščiuojama, skauda galvą, raumenis. Po savaitės jie praeina, ir žmogus pasijaučia geriau. Dar po 2-4 savaičių vėl pakyla temperatūra, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, pusiausvy­ros sutrikimai. Apie 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu, net praėjus metams po gydymo, skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis jų lieka neįgalūs.

Persirgus šia liga, imunitetas susidaro visam gyvenimui. Specialaus erkinio encefalito gydymo nėra, todėl vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė yra skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama tą padaryti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės nėra aktyvios.

Skiepijama išlaikant 1-3 mėn. intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai ap­saugantis žmogų nuo erkinio encefalito išsivystymo viene­rius metus. Trečia do­zė ski­riama maždaug po 9-12 mėn. Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas 3-5 metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę.

Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia per mėnesį. Erkės įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė ryškiais kraštais. Sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, patinimas aplink akis bei karščiavimas yra dažniausi šios ligos požymiai. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos pasveikstama visiškai. Diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai, o jos gydymui skiriami antibiotikai. Persirgus imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali susirgti pakartotinai.

Sergamumui erkių platinamomis ligomis įtakos turi ne tik erkių gausa, bet ir žmonių elgsena bei įpročiai. Vieni vis dažniau renkasi poilsį bei pramogas gamtoje, kitiems grybų, uogų rinkimas tapo pragyvenimo šaltiniu. Tačiau mažai kas kreipia dėmesio į erkių platinamų ligų prevencijos priemones.

Visiškai išvengti erkių įkandimo sunku, tačiau būtina laikytis kai kurių atsargumo priemonių. Vykstant į gamtą, reikėtų vilkėti šviesius, ryškius drabužius (ant jų geriau matosi ropojantys vabzdžiai) ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgas kelnes, sukištas į kojines ar batus, galvą apsirišti skarele arba užsidėti kepurę, naudoti specialias priemones (repelentus), kurių sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos atbaido vabzdžius. Grįžus namo, reikia atidžiai apžiūrėti kūną, ypač kojas, pažastis, juosmens sritį, kaklą, ausis, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais. Aptikus įsisiurbusią erkę, būtina ją kuo greičiau ištraukti: pincetu suimti jos kūną kiek galima arčiau galvutės ir truktelėti. Labai svarbu erkės nespausti ir netraiškyti, nes užkratas gali patekti į žaizdą. Negalima tepti jos riebalais, aliejumi, spiritu ar kitomis priemonėmis, kadangi jos skatina parazitą gaminti daugiau seilių, jos patenka į žaizdą. Ištraukus įkandimo vietą reikia nuplauti vandeniu su muilu ar patepti dezinfekuojančia medžiaga. Nepavykus ištraukti erkės ar odoje likus jos daliai, pažeistos vietos draskyti negalima - organizmas pats pašalins svetimkūnį. Jei po 1-2 savaičių įkandimo vietoje atsiranda paraudimas ir jis plečiasi, pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Virginija KRUŠIENĖ

NVSC Tauragės departamento Šilalės skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė