Lėšų į biudžetą surenkama trečdaliu daugiau

Savivaldybei vadovaujantys politikai turėtų kuo grei­­čiau keisti užstrigusią plokštelę: nuolatiniai pa­dū­sa­vimai, kad biudžete trūksta lėšų, tampa akivaizdžiu žmonių mulkinimu. Birželio pabaigoje penkių mėnesių biudžeto surinkimo rezultatus apibūdinusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Ši­lalės pos­kyrio vedėja Valė Dargienė informavo, jog šiemet biudžetas gavo 1,8 mln. eurų pajamų daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį.

Iššoko aukščiau bambos

Klaipėdos apskrities VMI Ši­lalės poskyrio vedėja V. Dar­­gienė sako, kad 90 proc. biudžeto pajamų sudaro mokesčiai ir tik dešimtadalį – baudos bei kitos įplaukos. Lyg bi­tės medų pajamas savivaldybės biudžetui suneša 783 ra­jone veikiančios įmonės ir per 20,7 tūkst. gyventojų.

Per penkis šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą sumokėjome 7,8 mln. Eur. Nacionalinį biudžetą sudaro savivaldybių ir valstybės biudžetai. Nors atrodo, jog tie 7,8 mln. Eur yra nemaži pinigai, tai sudaro mažiau nei ket­virtadalį visų Tauragės apskrityje sumokamų mokesčių, mažiau nei 2 proc. Klaipėdos regione surenkamų mokesčių ir tik 0,25 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Didžiausia dalis į nacionalinį biudžetą sumokamų pinigų atitenka savivaldybės biudžetui – nuo šių metų pradžios kiekvieną mėnesį jis pasipildo maždaug milijonu eurų. Pernai per pirmuosius penkis mėnesius į rajono biudžetą buvo surinkta 83 proc. mažiau – tik 2 mln. 763 tūkst. Eur.

Praturtėjimas – ne dėl pagerėjusio gyvenimo, didesnių atlyginimų ir įsteigtų naujų darbo vietų, o dėl to, kad nuo šių metų Biudžeto sandaros įstatyme numatyta savivaldybėms palikti didesnę gyventojų pajamų mokesčio dalį. Pagal tai VMI sudarė savivaldybių biudžetų surinkimo planus. Nors šiemet jis buvo nustatytas didesnis, Šilalė sugebėjo iššokti aukščiau bambos – biudžeto pajamų surinkimas net 587 tūkst. Eur viršijo lūkesčius.

Gerokai mažesnė Šilalėje surenkamų mokesčių dalis patenka į valstybės biudžetą – per penkis mėnesius ten nukeliavo 2,7 mln. Eur. Iš jų 2 mln. 257 tūkst. Eur yra pridėtinės vertės mokestis (PVM), likę 163 tūkst. Eur – pelno mokestis.

V. Dargienės duomenimis, šiemet į valstybės biudžetą šilališkiai sumokėjo 503 tūkst. Eur pelno ir PVM mokesčių mažiau nei pernai. Priežastis – smukusi įmonių apyvarta, kuri akivaizdžiai liudija apie prastėjančią provincijos ekonomiką. 

Daugiausiai sumoka ne žemdirbiai 

Klaipėdos AVMI duomenimis, Šilalėje yra tik vienas didelis ir 15 vidutinių mokesčių mokėtojų. Didžiaisiais vadinamos įmonės, kurių įmokos į nacionalinį biudžetą per einamųjų metų ketvirtąjį ir tris praėjusių metų ketvirčius siekia 4 mln. Eur arba apyvarta yra didesnė nei 30 mln. Eur. Šiuos kriterijus Šilalės rajone atitinka tik UAB „Jozita“, pernai sumokėjusi 1 mln. 51 tūkst. Eur mokesčių. Tai sudaro 6,6 proc. visų Šilalėje į nacionalinį biudžetą sumokamų mokesčių.

Vidutinių mokesčių mokė­tojų, per metus sumokančių 150 tūkst. Eur mokesčių arba viršijančių 5 mln. Eur apyvartą, rajone yra 15. Prie tokių priskiriama UAB „Eurobiuras“, pernai sumokėjusi 583 tūkst. Eur, žemės ūkio bendrovė „Kontautėliai, sumokėjusi 361 tūkst. Eur, UAB „Lankmelita“, sumokė­ju­si 347 tūkst. Eur, UAB „Ma­rijonas“, pervedusi į biudžetą 339 tūkst. Eur, UAB „Kvė­darsta“, biudžetui atseikė­jusi 317 tūkst. Eur, ir kitos didesnės įmo­nės.

Taigi 16 Šilalės rajone veikiančių įmonių atseikėja trečdalį visų rajone nacionaliniam biudžetui sumokamų mokesčių. Pasak V. Dargienės, tai patvirtina, jog ne žemdirbiai išlaiko rajono biudžetą, nors Šilalė ir vadinama žemdirbišku kraštu.

Tačiau pačią didžiausią mokesčių dalį – daugiau kaip 54 proc. pajamų - į biudžetą suneša 767 mažos įmonės: 314 „uabų“, 195 individualios įmo­nės, 185 ne pelno siekiančios ir 86 kitos organizacijos.

Per penkis šių metų mėnesius verslo liudijimus išsipirko 286, individualia veikla vertėsi 492 rajono gyventojai. V. Dargienė tikina, kad jų indėlis į biudžetą yra labai skirtingas.

„Pastebime tendenciją registruoti individualią veiklą pagal pažymą, nes tokie asmenys patys tvarko buhalteriją ir turi daugiau galimybių nuslėpti mokesčius. Tie žmonėse, kurie įsigyja verslo liudijimus bei sumoka vienkartinį mokestį, deklaruoja pajamas, kurios mums atrodo realios, o lygiai tokią pat veiklą pagal pažymą vykdantys deklaruoja keliolika kartų mažesnes pajamas. Visų atvejų vertinti vienodai negalime, bet tokių abejotinų pasitai­ko“, - sako Klaipėdos AVMI Ši­lalės poskyrio vedėja.

Gyventojai, mokantys žemės, nekilnojamojo turto, paveldėjimo bei kitus vienkartinius mokesčius, į biudžetą sudeda tik 12,7 proc. pajamų.

Kasmet Mokesčių inspek­cija stebi, kurie mokesčių mo­kėtojai daro didžiausią teigiamą ir neigiamą įtaką biudžeto pajamų surinkimui. V. Dargienė šiemet išskyrė UAB „Kvėdarsta“, per penkis mėnesius sumokėjusią beveik 100 tūkst. Eur daugiau nei pernai, ir gyvulius superkančią bendrovę „Marijonas“, per šį laikotarpį sumokėjusią net 228 tūkst. Eur – pernai per tą patį laiką ji buvo sumokėjusi tik 68 tūkst. Eur.

Didžiausią neigiamą poveikį biudžeto surinkimui šiemet padarė UAB „Jozita“, sumokėjusi 210 tūkst. Eur mažiau nei pernai, ir UAB „Viktomas“, sumažinęs įmokas į biudžetą maždaug  20 tūkst. Eur.

Mažinti šešėlį turės ir valdininkai

V. Dargienė į tarybos posėdį susirinkusiems politikams ir valdininkams priminė, kad Mokesčių administravimo įs­tatymas įpareigoja savivaldy­bės institucijas ir įstaigas teikti mokesčių administratoriui visapusišką pagalbą: tai yra pranešti apie mokesčių įstatymo pažeidimo požymių turinčias veikas, kai tik jos tampa žinomos, įstaigoms bei organizacijoms atliekant savo funkcijas.

„Iš eilinių gyventojų pasitikėjimo telefonu 1882 VMI gauna nemažai skambučių. Atlikę stebėsenos ir  kontrolės veiksmus, nustatome, jog maždaug pusė pranešimų būna teisingi. Savivaldybės jokių pranešimų mums nepateikia, nors manome, kad, tikrindami pašalpų prašančių gyventojų buities sąlygas, mato, jog kažkas gal dirba užsienyje, turi prabangių automobilių. Nežinau, kokiais kriterijais jūs tokius atvejus vertinate, bet jei pateiktumėte mums tokius sąrašus, ir mes vieną kitą atvejį gal nusižiūrėtume“, - prašė pagalbos V. Dargienė.

Nesąžiningo praturtėjimo atvejus, V. Dargienės manymu, turėtų pastebėti ir statybos leidimus išduodantys valdininkai. Tarkime, jei tokio leidimo prašo niekur nedirbantis arba užsienyje dirbantis asmuo, kyla klausimas, iš kokių pajamų jis vykdys statybas.

Mokesčių inspekcijos Šilalės poskyrio vedėja tikisi ir seniūnų pagalbos. Geriausiai savo gyventojus pažįstantys valdininkai, pasak V. Dargienės, galėtų pranešti mokesčių administratoriui, kas jų seniūnijose nuomoja sodybas, pirtis, kubilus ir pan. Pasirodo, nemažai tokia veikla užsiimančių gyventojų nemoka jokių mokesčių.

„Mes jau kelinti metai rengiame akciją „Vasaros sezonas“, kuri skirta nustatyti neregistruotai veiklai. Taikome įvairius metodus, nemažai padeda kai kurie mokesčių mokėtojai, bet labai sunku išsiaiškinti, kas yra sodybų ar pirčių savininkai. O neturėdami pavardžių, negalime atlikti patikrinimų. Gal seniūnai galėtų mums pateikti gyventojų, turinčių tokius objektus, sąrašą? Nežinau, kaip jūs į tai pažiūrėsite, bet informacija labai reikalinga. Tik bend­romis jėgomis galime panaikinti šešėlį, viena Mokesčių inspekcija to padaryti nepajėgi“, - pripažino V. Dargienė.

„Pirčių dabar yra daug, štai ir Algirdas pirtį turi“, - mostelėjo į tarybos narius meras Jonas Gudauskas.

Ne itin palankiai mintį apie bendradarbiavimą su mokesčių administratoriais sutiko ir kiti politikai. Vieni siūlė inspektoriams skaityti laikraštį, kuriame yra daugybė skelbimų, kiti patarė važiuoti užsisakyti paslaugų – dabar visi stengiasi sudaryti su klientais rašytinę sutartį, kad nesupleškintų sodybų ir jose esančio turto.

Po tokių diskusijų tampa akivaizdu, jog vis dar gaji nuostata, kad būti pilietiškiems ir sąžiningiems prilygsta skundimui, o to visi kaip įmanydami stengiasi išvengti. Net politikai, kurie turėtų būti patys sąmoningiausi valstybės šalininkai.

Daiva BARTKIENĖ