Brokas išlindo, vos pasirašė renovacijos užbaigimo aktą
Mortos MIKUTYTĖS nuotr.
Prieš keletą metų prasidėjęs daugiabučių renovacijos procesas teikė vilties, kad netrukus miesto daugiabučiai atsinaujins ir džiugins ne tik akį, bet ir gyventi juose bus daug patogiau, o šiluma kainuos pigiau. Deja, pasirodė, kad ne viskas taip paprasta: šiandien jau akivaizdu, jog dalyje atnaujintų pastatų akis bado brokas, o užsitęsusi renovacija netgi atskleidė, kuriuose namuose gyvena sugebantys susitarti ir priimti bendrus sprendimus gyventojai. Dalis tokių namų jau sutvarkyti, o šildymo išlaidos, palyginus su tomis, kurios patiriamos niekaip nebaigiamuose remontuoti arba iš viso nerenovuotuose daugiabučiuose, gerokai sumažėjo.
Mūsų rajone daugiabučių renovacijos administravimas patikėtas UAB „Šilalės šilumos tinklai“. Įmonės direktorius Algirdas Šniepis sako, kad rajone per pirmuosius du etapus jau atnaujinta 18 namų (Žemaitės g. 6-asis namas kol kas neužbaigtas).
Ir nors gyventojai galėjo patys spręsti, kokią renovacijos darbų apimtį rinktis, kai kuriuose daugiabučiuose šis procesas vyko „automatiškai“, per daug neįsigilinus. Visi namai buvo nusprendę pasiekti renovacijos energetinio efektyvumo C klasę, tačiau po po modernizavimo, daugiabučiuose atlikus daugiau darbų, 8 namams suteikta B klasė.
Tenka pripažinti, kad dalį daugiabučių renovacija galbūt išgelbėjo nuo griūties, tačiau akivaizdu ir tai, jog kai kuriuose iš jų naudos iš statybininkų darbo mažoka. Be abejo, įtakos tam turi ir kvalifikuotų statybininkų trūkumas, ir atsakingų už šį procesą asmenų neprofesionalumas, ir, deja, pačių gyventojų abejingumas.
Jei statybos įmonėje vidutinis uždarbis vos siekia minimalų, tai, be abejo, atsiliepia ir darbų kokybei. Kaip tik tokiai įmonei galima priskirti UAB „Norvila“, kuri Šilalėje renovavo kelis namus bei kurios darbuotojų vidutinis atlyginimas tesudaro vos pusketvirto šimto eurų.
Šią savaitę gavome Dionizo Poškos g. 14 namo gyventojo (pavardė redakcijai žinoma) laišką su keliais klausimais dėl šio daugiabučio atnaujinimo. Žmogus teigia nusivylęs ir darbus atlikusia UAB „Norvila“, ir už renovaciją atsakingo Šilalės šilumos tinklų darbuotojo Viktoro Stancelio požiūriu į problemą: paaiškėjo, kad nors darbų užbaigimo aktas pasirašytas tik praėjusį gruodį, nuo daugiabučio sienų jau krenta tinko (dekoro) gabalai. Apie tai už renovaciją atsakingos įmonės atstovai kuo puikiausiai žino, tačiau, pasak šilališkio, iš jų gyventojai kol kas realios pagalbos nesulaukia, o pažadus sutvarkyti sieną arba bent jau pasirūpinti, jog tą padarytų namą remontavusi įmonė, girdi ilgiau nei pusmetį. Be to, žmones stebina ir tai, jog, priduodant darbus, kažkodėl nebuvo pakviesti namo atstovai.
UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius A. Šniepis teigia, jog su Dionizo Poškos g. 14 namo renovaciją atlikusia UAB „Norvila“ darbų sutartis buvo pasirašyta 2014 m. gegužės 14 d., o 2016 m. gruodžio 14 d. įformintas darbų priėmimo aktas.
„Pasirašant šį dokumentą, dalyvavo komisija, kurią sudarė Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Ruslanas Pačkovskis, savivaldybės architektas Stasys Kruša, Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus poskyrio vedėjas Gintautas Sabeckis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarienė. Namo įgaliotinis, pasirašant darbų priėmimo aktą, nedalyvavo. Buvo užfiksuoti defektai ir nurodyta pakeisti trejas tambūro dvivėres duris su platesne varčia dešinėje pusėje, suremontuoti dviejų laiptinių įėjimo laiptus, įrengti lauko durų atmušėjus. Visa tai turėjo būti atlikta iki šių metų gegužės 2 d. Po kurio laiko gyventojai informavo mus apie išryškėjusį broką. Kreipėmės į UAB „Norvila“ ir gavome pažadą, jog jis bus pašalintas iki šių metų gegužės 31 d. Kadangi įmonė to nepadarė, šiuo metu apie situaciją informuota techninę priežiūrą atlikusi UAB „Antikus“. Rangovo atstovas yra kviestas atvykti liepos 25 d. ir priimti konkrečius sprendimus dėl defektų pašalinimo“,- informuoja A. Šniepis.
UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriaus teigimu, labai nuvylė ne tik UAB „Norvila“ - sunkiai renovacijos administratoriui bendrą kalbą rasti sekasi ir su UAB „Pilkasis granitas“, kurios darbininkai šiuo metu tvarko Žemaitės g. 6 namą.
Renovuojamus daugiabučius, dalyvaujančius modernizavimo programoje, turi prižiūrėti ne tik renovacijos administratorius bei techninis prižiūrėtojas, bet ir valstybinės institucijos – Būsto energijos taupymo agentūra bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Taigi, atrodytų, kontroliuojančių institucijų lyg ir pakanka. Deja, nesusipratimų, kaip matome, nestinga. Todėl patiems gyventojams reikėtų žinoti, jog, baigus renovaciją, turi būti suteikta garantija, kad atlikti darbai bei panaudotos statybinės medžiagos atlaikys laiko išbandymą. Renovacijos ilgaamžiškumą garantuoja įstatymai. Jeigu paaiškėja, jog darbai atlikti nekokybiškai arba buvo padaryta klaidų, priklausomai nuo to, dėl kurio iš statybos dalyvių padarytų pažeidimų atsirado defektų, už tai atsakingas gali būti statinio projektuotojas, rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas. Garantiniai terminai yra reglamentuoti Statybos įstatymu. Statybos darbams šis terminas negali būti trumpesnis nei 5 metai, o paslėptų statinio elementų (vamzdynų, konstrukcijų ir kt.) garantija - 10 metų. Tais atvejais, kai renovuojant daugiabutį nustatoma, kad paslėptuose elementuose yra specialiai paslėptų defektų, garantinis laikotarpis pailgėja iki 20 metų. Garantiniai terminai skaičiuojami nuo visų renovacijos darbų užbaigimo bei perdavimo užsakovui dienos. Todėl net jei broką gyventojai pastebi ne iš karto po renovacijos, jie turi teisę kreiptis į rangovą dėl jo ištaisymo. Pavyzdžiui, po 3 metų paaiškėja namo apšildymo vamzdynų trūkumai. Kadangi šie tinklai priklauso paslėptiems statinio elementams, jų garantinis remontas rangovo sąskaita yra 10 metų. Už atsisakymą atlikti garantinį remontą arba nesilaikymą sutarto defektų šalinimo laiko yra taikomos sankcijos. Apie tokius faktus reikia pranešti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Tuomet dėl patirtų nuostolių išieškojimo užsakovas turės kreiptis į teismą, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apie tokius rangovus informuos Statybos produkcijos sertifikavimo centrą. Pastarasis gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti ar panaikinti dokumento, suteikiančio rangovui teisę vykdyti statybos darbus, galiojimą.
Nesinori būti blogu pranašu, tačiau kas gali paneigti, kad gražių pinigėlių už renovavimą prisisėmusios kai kurios statybos firmos (ypač įsisteigusios tik „renovacijos progai“) nebankrutuos, nesulaukusios garantinio laiko pabaigos. Kas tada taisys broką?
Kita vertus, aktyvesni turėtų būti ir patys gyventojai. Juk tuose namuose, kuriuose jie domėjosi visomis renovacijomis subtilybėmis, procesas praėjo sklandžiai, o praėjusią žiemą šildymas kainavo beveik 3 kartus pigiau. Vadinasi, dabar ir kitiems reikia atkakliai judinti administratorių bei rangovą ir visomis įstatymų numatytomis priemonėmis išsireikalauti, kad brokas būtų ištaisytas.
Aldona BIELICIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.