„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 4 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (8-449) 74195, (8-699) 67384

Žaidžiame politiką? N–16

Pilietiškas jaunimas lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią į politiką. Šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose aktyviai vykdoma kampanija „Vote16“, kurios tikslas – įteisinti balsavimo teisę nuo 16 metų. Ši idėja vis iškeliama ir Lietuvoje. Tačiau kiekvieną kartą pradėjus apie tai garsiau kalbėti, nuvilnija diskusijos, ar tikrai to reikia. Ar 16-metis yra pakankamai subrendęs priimti svarbius spren­dimus? 

Yra spragų pilietiškumo ugdyme

Vienas dažniausių argumentų prieš rinkėjų amžiaus kartelės mažinimą yra nepakankamos mokinių žinios politiniais klausimais. Tačiau iniciatyvos „Šiemet mokiniai renka“ iniciatorius, Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos, pilietiškumo pagrindų ir ekonomikos mokytojas Antanas Jonušas tokiems skeptikams atkerta, jog lygiai taip pat galima abejoti ir suaugusiųjų kompetencijomis: „Argumentą, kad mokiniai nėra informuoti, galima taikyti ir suaugusiems. Ar renkamės argumentuotai, ar vedami jausmo?“ 

Dabartinėje ugdymo programoje yra integruotas pilietiškumo ugdymas, kurio vienas iš uždavinių – siekti, kad mokiniai aktyviai ir atsakingai dalyvautų mokyklos, vietos bend­ruomenės bei visuomenės gy­venime. Dalyvavimas rinkimuose yra itin svarbi pilietinio gyvenimo atsakomybė, taigi iš idėjos susieti pilietiškumo ugdymo pamokas su rinkimais buvo sukurta iniciatyva „Šie­met mokiniai renka“. Du mėnesius per pilietiškumo pamokas buvo kalbama apie rinkimų procesus, politines partijas ir apie tai, kas jaunajam rinkėjui turėtų būti svarbu. Kaip teigia mokytojas A. Jonušas, mokiniai po tokių pamokų ciklo jautėsi geriau išmanantys demokratiją bei žinantys, už ką balsuotų rinkimuose, jei tik galėtų. Deja, ne visi jie džiaugiasi pilietiškumo ugdymu mokyk­lose. Štai Pajūrio Stanislovo Bir­žiškio gimnazijos dešimto­kė Li­­veta Capaitė teigia, kad apie po­litinius procesus žino tik tiek, kiek išgirsta sau artimoje ap­linkoje.

„Balsuoti eičiau su dideliu jauduliu ir baime“, – prisipažįsta Liveta. 

Ji galvoja, jog taip pat pasielgtų ir jos bendraamžiai, nes dalyvavimas rinkimuose yra pilietinė pareiga, kurią kiekvienas privalo atlikti, taip prisidedant prie demokratijos kūrimo valstybėje.

Mokiniams sukuriama politinė „žaidimų aikštelė“ 

Nors apie balsavimo teisės nuo 16 m. idėją Lietuvoje vis dar kalbama pašnibždomis, jau­nimui yra suteikiama ga­li­my­bių išbandyti balsavimo proce­sus ar iš arčiau susipažinti su politikos subtilybėmis. Šilalėje kasmet vykstantis renginys „Jau­nimas savivaldybėje“ mokiniams leidžia susipažinti su savivaldybės darbuotojų pareigomis, jų darbu. Nors teigiamas tokio ren­ginio poveikis jaučiamas, buvęs savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Bartkus pastebi, kad vienos tokios akcijos yra maža, ir sako manantis, jog reikėtų jaunus žmones labiau įtraukti į darbo grupių, komisijų veiklą.

Šilalės jaunimo reikalų ko­ordinatorė Lina Mas­laus­kie­nė įsitikinusi, kad tokios iniciatyvos turėtų vykti kiek­vienoje savivaldybėje, nes jos padeda suprasti, kas priima sprendimus ir juos vykdo. 

Akcija „Šiemet mokiniai renka“ taip pat kuria sąlygas jaunimui „prisiliesti“ prie politikos. Praėjusiais metais prieš Seimo rinkimus vykusi balsavimo simuliacija pritraukė daugiau nei 300 Lie­tuvos moksleivių. Kaip teigia renginio iniciatorius, buvo tikimasi didesnio aktyvumo, tačiau ne visi norintys ga­lėjo dalyvauti dėl moky­to­jų ar mokyklų abejingumo. Ne­paisant to, šio simuliacinio balsavimo rezultatai beveik nesiskyrė nuo po savaitės vykusių tikrųjų rinkimų rezultatų. 

Kas būtų, jeigu būtų..?

T. Bartkus, paklaustas, kokie pokyčiai galėtų būti pastebimi regioninėje politikoje, sumažinus rinkėjų amžiaus kartelę, įžvelgia galimybę į savivaldybės tarybą patekti jaunesniems žmonėms. Visgi jis siūlo ties savivalda ir apsistoti: „16-mečiams dar nereikėtų leisti rinkti Seimo, europarlamentarų ar Prezidento, bet nieko blogo pradėti nuo artimiausio lygmens – mero ar savivaldybės tarybos rinkimų“.

Tačiau savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė L. Mas­laus­kienė galvoja priešingai.

„Būtų didelė klaida išskirti tik savivaldos rinkimus, nes savivalda yra sudėtinė visos šalies politikos dalis, ir supratimą reikia lavinti apie visos šalies politiką“, – įsitikinusi ji. 

Vilniaus Valdorfo gimnazijos istorijos ir pilietiškumo ugdymo mokytojas A. Jonušas į galimybę balsuoti nuo 16 m. žvelgia plačiau.

„Neabejoju, jog tai turėtų įtakos Parlamento sudėčiai ir taptų dideliu pokyčiu Lietuvos demokratijai“, – teigia pedagogas.

Mokytojas pastebi, kad tokiu būdu išsiplėstų rinkėjų elektoratas, politikai būtų priversti atkreipti dėmesį į jaunesnius Lietuvos žmones. 

Danijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio duomenys leidžia daryti išvadą, kad jaunimui ypač svarbu kaip įmanoma anksčiau išsiugdyti įprotį balsuoti. Tyrimo rezultatai parodė, kad jei jaunas žmogus nebalsuoja pirmuose rinkimuose, kai gauna tokią teisę, didelė tikimybė, jog jis niekada ir nebalsuos. Todėl reikia ieškoti būdų, kaip aktyvinti jaunų žmonių įsitraukimą į politiką ir ugdyti pilietiškos visuomenės kartą.

Emilija POCIŪTĖ

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos I kurso studentė

Atnaujinta Penktadienis, 25 birželio 2021 08:11