Žydai – mūsų krašto istorijos dalis

Sausio pabaigoje pasaulyje minima tarptautinė Holo­kausto aukų atminimo diena. Prieš 73-ejus metus, 1945-ųjų sausio 27 d., buvo išlaisvinta Aušvico (Os­ven­ci­mo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. 2005 m. Jung­ti­nės Tautos išleido rezoliuciją, kuria paskelbė sausio 27-ąją tarptautine Holokausto aukų atminimo die­na. 

Lietuva turi ir kitą datą, kai pagerbia žuvusius žydus – rugsėjo 23-iąją minime Lie­tuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, taip prisimindami Vilniaus geto likvidavimo 1943 m. aukas.

Skaičiuojama, kad per Holo­kaustą žuvo apie 95 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų. Pasaulyje antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta apie 6 mln. žydų tautybės asmenų. 

Šilalės krašte iki antrojo pasaulinio karo taip pat gyveno gausi žydų bendruomenė. Tačiau jos šimtmečių plėt­ra irgi buvo dramatiškai nutraukta. Ir nors tai yra neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis, šiandieninei visuomenei ji mažai pažįstama. Todėl, siekiant atskleisti pagrindinius įvykius, prikelti iš užmaršties žydų kultūros paveldo lobius, vakar Šilalės viešojoje bibliotekoje buvo ne tik prisimintos Ho­lokausto aukos, bet ir pristatyta nauja knyga „Šilalės krašto žydai: istorija, atmintis, paveldas“. Jos sudarytojai Jurgita Viršilienė ir Hektoras Vitkus tikisi, jog leidinys pasitarnaus ne tik rengiant žy­dų kultūros objektų išsaugojimo projektus bei ugdant atminimo tradicijas, bet ir prisidės prie mūsų krašto istorijos, kraštotyros tyrimų plėt­ros.

Knygoje pateikiamos Šilalės krašte gyvenusių žydų istorijos, juos ir jų gyvenimą atsimenančių žmonių pasakojimai, įvardijami materialieji žydų kultūros palikimo ženk­lai.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ