Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17)

Jonas GEČAS (1908–1946)

Gimė 1908 m. Deblių k., mažažemio ūkininko šeimoje. 

Abiem tėvams išvažiavus į JAV, Jo­nuką užaugino giminaičiai Auš­rai. Gyveno Šilalėje, dirbo samdomu darbininku, priklausė gaisrininkų draugijai. Vo­kiečių okupacijos metais tar­navo Plechavičiaus formuotė­se Tauragėje. Po karo kurį laiką slapstėsi svainio Norvilo ūkyje, o nuo 1944 m. gruodžio išėjo į mišką. Kovojo Petro Dil­bos-Dobilo būryje (drauge su Broniumi Karbauskiu). Žuvo 1946 m. gruodžio 26 d. Vaičių k., besitraukdamas iš apsupimo. (B. Karbauskiui tuomet pavyko pasiekti Šiū­ri­nės mišką ir pabėg­ti). J. Ge­čas ir B. Kar­baus­­kis vakarykščiai buvo ištrūkę iš enka­vedistų apsupties Kreivių k. pas Jan­ce­vi­čių, kur žuvo Alek­sand­ras Liočas ir Zo­fija Jancevičiutė-Rūta.

Juozas GRA­BAUS­KAS-PERKŪNAS (1929–1952)

Gimė 1929 m. Ku­me­čių k. Nuo 1951 m. – Aušrelės būrio Si­mo Jur­­gai­čio grupės par­­tiza­nas. Į laisvės kovo­tojų gre­tas stojo, ne­norėda­mas tarnau­ti sovietų armijo­je. 

B. Jur­­gai­čio prašymu, par­tizanai J. Gra­bauskas ir J. Lan­­kaus­kas ėjo į Košių k. pas seseris Brač­kaites jų sudrausminti, nes, kaip sa­kė B. Jurgaitis, jos esančios šnipės. Pas B. Jur­­gaitį buvo surengta pasa­la. Par­tizanams pasislėpus tvar­te, rusai jį pa­de­gė. J. Gra­baus­­kas apdegęs šoko į prūdą ir nuskendo. Su­žeis­tą J. Lan­kaus­­ką rusai pa­ėmė gyvą. Žu­vo jis 1952 m. gegužės 13 d. Ko­šių k., kareiviams apsu­pus B. Jurgaičio sodybą. J. Gra­baus­­kas buvo užkastas Skaud­vilėje. Na­miškių prašymu, jo kū­ną iškasė skaud­viliškis Alek­­sas Kasakauskas ir palaidojo Girdiškės kapinėse.

B. Jurgaitis gavo 8 tūkstančius rublių ir pasistatė naują tvartą. Visos trys Bračkaitės iš Košių išsikėlė. (Pasakojo Elena Grabauskaitė-Žymantienė, g. 1939 m., iš Girdiškės, užr. 1998 m.)

Jonas GRYBAS (1920–1953)

Gimė 1920 m. Raudgiryje, Kražių vlsč. Nuo 1944 m. slapstėsi, nenorėdamas tarnauti sovietų kariuomenėje. 1945-aisiais įstojo į Audros partizanų būrį. J. Grybas dažniausiai laikydavosi pas našlę Alz­bergienę, jos vaikui liepdavo eiti per žmones ir parinkti maisto. Vaikas, nenorėdamas maisto rinkti, nuėjo pas saugumiečius, kurie buvo Kal­tinėnuose, ir pasakė apie Jo­ną. Žuvo J. Grybas 1953 m. ko­vo 2 d. Mankiškės k., Poškos apyl., vadinamose Lygiosiose. (Pasakojo Benediktas Mažutis, 91 m., iš Bijotų, užr. 1997 m.)

Juozas GRUŽINSKAS-GA­LIŪ­NAS, KĘSTUTIS (1921–1951)

Gimė 1921 m. Ivoniškiuose, Laukuvos vlsč. 1941 m., vengdamas tarnybos sovietų armijoje, pasitraukė į Vokieti­ją. Po karo irgi atsisakė tarnauti, todėl išėjo į mišką ir subūrė partizanų grupę, kuri įėjo į 3-iosios kuopos 2-ąjį būrį. Nuo 1949 m. kovojo Aušrelės būryje, vadovavo skyriui, nuo 1950 m. – būrio vadas. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sut­kų miške prie Tauragės kartu su 13 partizanų. Užkastas Tauragėje. (Pa­sakojo Leonas Lau­rins­kas-Liū­tas, užr. 2000 m.)

Aleksandras IRTMONAS-GENYS (1918–1947)

Gimė 1918 m. Jucaičių k., pasiturinčių ūkinin­kų šeimoje. Dirbo po­li­ci­joje. 1945 m. su­­bū­rė Vai­ti­mėnų par­ti­za­nų grupę. Vė­liau bu­­vo 3-iosios kuopos 1-ojo būrio 3-iojo sky­­­riaus partizanas. Žu­­­vo 1947 m. spalio 26 d. Kiaukų k. su seserimi Stase. Už­kas­tas Skaudvilėje. (Pa­sa­kojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vy­to­galos, užr. 1995 m.)

Mėčius IRT­MO­NAS-ŽIOGAS (1925–1951)

Gimė 1925 m. Ju­cai­čiuose (Alek­sand­ro ir Stasės brolis). Nuo 1944-ųjų – Vai­ti­mė­nų partizanų grupės narys. Vėliau kovojo 3-iosios kuopos 1-ojo būrio 2-ajame skyriuje, nuo 1948 m. – Jū­ros būryje. Žuvo 1951 m. gruo­džio 6 d. miškuose prie Lylavėnų, Tau­ra­gės r. (Pa­sa­kojo K. Šetkus, užr. 1995 m.)

Bronius JOGĖLA-MĖNULIS (1920–1982)

Gimė 1920 m. Kliūkių k., pa­siturinčių ūkininkų šeimo­je. Nuo 1948 m. vasario – Kęs­tu­čio būrio partizanų ryšininkas. 1949-aisiais saugumo už­ver­buojamas MGB agentu. No­rė­damas išvengti bendradarbiavimo su MGB, įstojo į Kęstučio partizanų būrį. 1950 m. rugsėjo 25 d. vėl buvo saugumo suimtas, panaudotas operatyviniams tikslams. Bandė pabėgti, bet buvo sunkiai sužeistas ir nuvežtas į ligoninę. Nuteistas ir išsiųstas į lagerį. Grį­žęs gyveno Kliūkiuose. Mirė 1982 m. (Pasakojo L. Laurins­kas–Liū­tas, užr. 2000 m.)

Kazimieras JUCIUS (1929–?)

Gimė 1929 m. Paežerio k. Ku­rį laiką buvo su Juozu Bag­donu-Akim. Vėliau išėjo į Tel­šių r., Žarėnų apyl. Ten ir žuvo. (Pasakojo Irena Miltakienė, g. 1931 m., iš Kliūkių k., užr. 2003 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)