Rūteliai laukia savo lemties

Rūtelių kaime kol kas nė vienos tuščios trobos užkaltais langais. Bet ar ilgai? Niekas nedrįsta spėlioti Rūtelių kaime kol kas nė vienos tuščios trobos užkaltais langais. Bet ar ilgai? Niekas nedrįsta spėlioti

„Tiek tų Rūtelių tebuvo. Vienoje kelio pusėje sto­vėjo Ulmerio dvaras, priešais jį – senoji mūsų troba“, – sako Stefanija Martinkienė, seniausia šio kai­mo gyventoja.

To dvaro dabar – tik pamatų likučiai, bet vyresnieji rūteliškiai jį mena puikiausiai. Jie čia baigė pradinę mokyklą. O kol dvaras sunyko visai, šalia išaugo gyvenvietė. Aldona Servienė, S. Martinkienės duktė, dar prisimena planus, jog čia turėjo atsirasti vaikų darželis ir netgi kultūros namai.

„Kas eitų į tą darželį dabar?“ – klausia ji.

Petras DARGIS

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.21