Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

Iš kairės: Juozas Stirbys-Vienuolis, Bronė Gruodytė-Savastienė, Kazimieras Burba, Alfonsas Baltrimas Iš kairės: Juozas Stirbys-Vienuolis, Bronė Gruodytė-Savastienė, Kazimieras Burba, Alfonsas Baltrimas

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54)

Aleksandras MILAŠEVIČIUS-RUONIS (1906–1949)

Gimė 1906 m. Seinuose. Ma­joras. 1948 m. – Jūros (Vakarų) srities, tuo pačiu ir Kęstučio apygardos vadas. Žuvo 1949-ųjų rugsėjo 9 d. Karob­lių k., Kaltinėnų vlsč. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Aleksas MILIULIS (MIELIULIS, MILIŪNAS)-ALGIMANTAS, NEPTŪNAS, UOSIS (1923–1949)

Gimė 1923 m. Batakiuose. Mokytojas. Nuo 1946 m. – partizanas. Suorganizavo partizanų būrį, kuris veikė ir Šilalės valsčiuje. Vėliau – 3-iosios kuopos vadas, Lydžio štabo vadas. Nuo 1949-ųjų balandžio – Kęstučio apygardos vadas. Žuvo 1949 m. gegužės 8 d. Tauragės vlsč. Kaziškės miške, verždamasis iš sovietų kareivių apsupties. (Pasakojo Leonas Laurinskas-Liūtas, užr. 2000 m.)

Gimė 1923 m. Tauragėje. Mokytojas. Buvo ramaus būdo, nuoširdus ir mandagus žmogus. Laisvai kalbėjo ang­liškai. Nuo 1947-ųjų – partizanas Vytenis. Jo būrys veikė Šilalės, Žygaičių, Tauragės ir Batakių valsčiuose. Vėliau buvo Lydžio kuopos štabo 4-ojo būrio vadas slapyvardžiu Al­gimantas (kai kur minimas slapyvardžiu Neptūnas). 1949 m. vadovavo Kęstučio apygardai. Žuvo 1949-ųjų birželio 8 d. Tauragės vlsč. Kaziškės miške, verždamasis iš KGB kariuomenės apsupties. 

Aleksandras Mieliulis-Neptūnas – LLA karys, kapitonas, anglų kalbos mokytojas. Kartu su Mieliuliene, Didavičiumi (Dichavičiumi?) ir Kučinsku suorganizavo pirmąjį partizanų būrį Žygaičių miške. Tauragės r. 3-iosios kuopos vadas. Vadovavo Dariaus rinktinei. Kurį laiką pavadavo Kęstučio apygardos vadą. Su didele štabo dalimi žuvo 1949 m. birželio 8 d. Kaziškės miške, Tauragės r. Kartu žuvo A. Norkus, S.Venskaitis. Jų palaikai gulėjo išniekinti Tauragės Šubartinės kieme. Manoma, kad ten ir palaidoti. (Pasakojo Kazimieras Šetkus)

Vladas MONTVYDAS-ŽE­MAI­TIS, ŽEMAIČIŲ DĖDĖ (1910–1953)

Gimė 1910 m. Palūkščiuose-Gatautiškėse, Varnių vlsč., pasiturinčio ūkininko šeimoje. Garsėjo kaip geras kalvis. Buvo Lietuvos armijos viršila.  Šaulių būrio vadas. Vokiečių okupacijos metais – pasipriešinimo būrio vadas, vėliau vadovavo LLA „Vanagų“ organizacijai. Partizanas nuo 1944 m. Gavo leitenanto laipsnį, vadovavo Šatrijos kuopos partizanų būriui, kuris veikė Kaltinėnų, Skaudvilės ir Kražių valsčiuose. Nuo 1949 m. sausio paskirtas Žemaičių apygardos vadu. Kartą apsuptas savo namuose, pro langą išmetė granatų ryšulį. Sprogimo metu sugebėjo prasiveržti ir pabėgti. Žuvo 1953 m. rugpjūčio 23 d. Požerėje, perėjoje tarp Paršežerio ir Lūksto ežerų. („Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje“, 1996 m.)

Antanas NARKEVIČIUS (1919–1946)

Gimė 1919 m. Kaušų k., Kaltinėnų vlsč. 1942-aisiais dirbo Kaltinėnų policijoje. 1945 m. 

įstojo į partizanų būrį, 1946 m. buvo 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vadas. KGB, gavusi iš agento Požiloj informacijos, 1946 m. balandžio 14 d. apsupo namą Pykaičių k., kuriame buvo partizanai. Pasipriešinimo metu A. Narkevi­čius buvo sužeistas ir suimtas. 1946 m. vasario 13 d. Laukuvoje karinio tribunolo nuteistas sušaudyti. (Pasakojo K. Šet­kus)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS

(1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)