Policija privalo žengti bent žingsniu greičiau nei nusikaltėliai

Šiemet Lietuvos policija, kaip ir valstybė, mini 100-ąsias metines. Mat policijai pradžią davė 1918 m. įkurta mili­cijos organizacija, kuri policijos vardą įgavo tik 1924 m. Spalio 2-oji kaip Policijos die­na atkurta 1990-ųjų pabaigoje. Ši teisėsaugos insti­tucija turi savo istoriją, kaip ir ją kūrę žmonės. Mūsų rajone vienas tokių pa­reigūnų, grei­tai pradėsiantis skaičiuoti jau 25-uosius tarnybos metus, yra Alvydas Balandis. Šių metų vasarį pareigūnas grį­žo dirbti į Šilalės policijos komisariatą Veiklos sky­riaus vyriausiuoju tyrėju.

Kiekvienam – savas likimas

Daugumai šilališkių A. Ba­landis žinomas kaip buvęs kelių po­licijos viršininkas. Vė­liau jis išvyko dirbti į Ši­lutės rajoną, o dabar – ir vėl Šilalėje. 

„Daž­nai sulaukiu klausimo, ar nemanau, kad aukštesnes pa­reigas iškeičiau į žemesnes. Tai nėra visiška tiesa. Mat iki šiol dirbau Reagavimo skyriaus viršininku, o dabar – Veik­los sky­riuje vyriausiuoju tyrėju“, – sa­ko pareigūnas.

A. Balandis patikslina, jog nuo 2016-ųjų, kai prasidėjo policijos reforma, ne­beliko Vie­­šosios ir Kri­minalinės policijos skyrių, jų vietoje atsirado Reagavimo ir Veiklos skyriai. Pareigūno šiuo metu eina­mos pareigos nuo reformos pradžios Šilalės policijos komisariate buvo laisvos, o A. Ba­landis teigia jautęs, jog laikas ieškoti darbo arčiau namų. 

Šį mėnesį A. Balandis švenčia net dvi šventes: be profesinės, spalio 8-ąją pasitiks 46-ąjį gimtadienį. O per didžiąsias žiemos šventes sukaks 24 metai, kai dirba policijoje. Tad pareigūnas išties gali daug papasakoti apie policijos darbą, jo skirtumus, kintant šios teisėsaugos institucijos struktū­rai.

Bet pirmiausia įdomu, kas paskatino rinktis policininko duoną? Atsakymas paprastas: „Gy­venimas. Dirbau meliora­cijos įmonėje Šilutės rajone, nes buvau įgijęs tokį išsilavinimą. Atėjo šaukimas tarnau­ti sovietinėje armijoje, buvau kviečiamas trims metams į jūros dalinį. Buvo tas lai­kas, kai Lietuva žengė į ne­pri­klausomybę. Tad buvau pa­šauk­tas į Lietuvos ka­riuo­menę – tarnavau Pra­vie­niš­kė­se, 1-aja­me VRM pulke. Būtent tai ir nulėmė, kad, grįžęs iš kariuomenės, nuvy­kau į Ši­lu­tės komisariatą. Tuo­me­ti­nis virši­ninkas Vla­di­miras Ku­­di­­­ja­no­vas paskyrė dirbti po­li­ci­­ninku stažuotoju patru­lių būryje, po kelių die­nų – Že­­mai­čių Nau­­miesčio nuovados prevencijos tarnyboje. Po mėnesio pradėjau mokytis Klai­pėdos policijos mokykloje“.

Iš Šilutės į Šilalę ir atvirkščiai

Gyvenimo aplinkybių veda­mas jaunuolis suprato, jog no­ri gyventi ir dirbti Šilalėje. Tad po mokslų buvo paskirtas kelių policijoje pat­ruliu. 

„Šiame policijos sektoriuje dirbau nuo 1996-ųjų sausio iki 2003-iųjų gruodžio, kai tapau Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros pos­kyrio viršininku. Iš viso kelių policijai atidaviau beveik 12 metų. Vėliau pra­sidėjo reforma, kelių poli­cijos padaliniai rajonuose bu­vo naikinami, viskas persikėlė į vyriausiuosius apskričių komisariatus“, – pasakoja A. Ba­lan­dis.

Tai jį ir paskatino dalyvauti konkurse Šilutės policijos komisariato viešosios po­licijos skyriaus viršininko pa­reigoms už­imti. Jį laimėjus, prasidėjo ke­lionės po 56 kilomet­rus pirmyn-atgal. Kasryt prieš 7 valandą išvykdavo, o grįždavo beveik po dvylikos valandų.

„Taip kone šešerius metus. Beje, kiekvienąsyk važiuodavau pro savo tėviš­kę – Gorainius. O šilutiškiai nežinojo, kad esu kilęs iš to rajono, ir pasisiūlė man aprodyti Ši­lutę, kurioje mokiausi ketverius metus ir pa­žįstu kaip savo penkis pirštus. Dirbant Šilutėje, Re­a­gavimo skyriuje, teko gilintis į pačias įvairiausias si­tuacijas, tad dabar, grįžus į Ši­lalę, darbo profilio pakeitimas nebuvo kuo nors ypatingas“, – pasakoja A. Ba­landis. 

Visuomenės atspindys

Paklaustas, kaip keitėsi policijos darbas per visus jo tarnybos VRM sistemoje metus, pareigūnas atsako, jog pokyčiai – didžiuliai.

„To reikalavo pats laik­metis. Jeigu Lietuvos po­li­cija būtų dirbusi tokiais metodais, kaip dabar, anuomet, kai šalyje vy­ko perversmas, nežinia, kuo viskas būtų pasibai­gę. 1991–1994 m. policija privalėjo būti jėgos struktūra, jai buvo kelia­mi visai kiti reikalavimai. Pri­siminkime, koks buvo nusikalstamumas. Vėliau, kai šalis atgavo nepriklausomybę, žmonės galėjo išvykti į Vakarų šalis, jų sąmoningumas ėmė kisti. Pamažu vis labiau supratome, kad nebūtinai prie kiek­vieno turi stovėti policininkas, gatvėje, viešose erdvėse ar renginiuose įmanoma elgtis kultūringai, net jei niekas nestebi“, – vardina permainų žingsnius A. Balandis.

Jis prisimena, jog, pavyzdžiui, Joninės Šilalės pušyne niekada nepraeidavo be muštynių, būdavo ir rimtai sužalotų žmonių. Tad nenuostabu, kad tvarką tokiose šventėse nuolat sergėdavo kelios dešimtys pareigūnų, būdavo iš anksto parūpinta pakankamai transporto priemonių nepaklusniesiems išgabenti. Po savaitgalio policija sulaukdavo miesto seniūno pranešimų apie nulaužtus, nusukinėtus ke­lio ženk­lus, sudegintas šiukš­liadėžes, išvar­tytas smėlio dėžes bei pan. Da­bar masiniuose renginiuose budi po kelis policininkus, o kai kada neprireikia nė vieno – bend­ruomenės tvarką prižiūri pačios.  

Keičiantis visuomenei, keitėsi ir policija

Pokyčiai, pareigūno teigimu, akivaizdūs ir keliuose bei gat­vėse.

„Chuliganiškas vairavimas anuomet buvo įprastas reiškinys. Tiesa, ir dabar situacija keliuose dar nėra pakankamai gera, bet tikrai nepalyginamai geresnė. Keitėsi ir patys pareigūnai. Jeigu anksčiau kelių policininkai buvo atsakingi tik už pažeidimus kelyje ir visiškai nereaguodavo į „panosėje“ vykdomus kitus pažeidimus, tai dabar situacija yra visai kita“, – akcentuoja pareigūnas. 

A. Balandis primena, jog dabar bet kuriuo paros metu gyventojai gali pranešti apie įvykį, į kurį bus reaguojama nedelsiant. Bet apie tai, pasirodo, ne visi žino.

„Atbėga žmonės pirmadieniui vos prasidėjus ir pasakoja, kas nutiko per savaitgalį. Kai paklausiu, kodėl neskambino iškart bendruoju pagalbos telefonu 112, jie nustemba: argi policija dirba ir savaitgaliais? Mat kai kurie yra įsitikinę, kad jeigu kaime nebeliko įgaliotinių arba apylinkės inspektorių, vadinasi, policija nebedirba. Policijos reforma tam ir buvo skirta, jog gyventojai pagalbos sulauktų kuo greičiau. Todėl nesvarbu, kad komisariate nakties metu nedega šviesos, mūsų pareigūnai visada yra pasirengę padėti“, – užtikrina A. Balandis. 

Tikisi aktyvaus bendradarbiavimo

Pareigūnas primena, jog policija aktyviai bendrauja tiek su eiliniais gyventojais, tiek su bendruomenėmis, seniūnijomis, tiek su įvairiomis institucijomis.

„Noriu paraginti šilališkius būti aktyvesnius, kreiptis į pareigūnus, informuoti apie visas pasitaikančias negeroves: ak­cizines prekes, neteisėtai ga­minamus, pardavinėjamus na­mų gamybos alkoholinius gėrimus, smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant ir atvejus, kai nederamą tėvų elgesį mato vaikai, narkotines medžiagas. Apie visa tai galima pranešti ir tiesiogiai man telefonu (8-700) 6-41-20. 

Anot A. Balandžio, pareigūnai bendrauja ir su seniūnais, kurie turi nemažai galių, tačiau ne visada jomis pasinaudoja. Kodėl?

„Seniūnas – arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Jis gali iš­spręsti labai daug klausimų, problemų ir be teisėsaugos įsikišimo. Suprantama, surinkti numerį 112 yra kur kas paprasčiau, bet tokiu atveju reikia žinoti, jog, įsikišus teisėsaugai, pasekmės bus kitos: pareigū­nai privalo laikytis įstatymo, taikyti drausmines, administ­racines priemones. O seniūno galioje yra išspręsti tokias situacijas, kai kažkas netinka­mai prižiūri savo augintinius ar gyvulius, kaimynai kon­fliktuoja dėl žemės lopinėlio ir pan.“, – pataria pareigūnas.

Prieš skundžiantis – pagalvoti

Vyriausiasis Veiklos skyriaus tyrėjas sako, kad šiuo me­tu policija dirba ženkliai ope­ratyviau. Visi įvy­kiai skirstomi į tam tikras ka­tegorijas ir kiek­vienai yra duotas laiko limitas reaguoti.

„Pavyzdžiui, yra A, B ir C kategorijų įvykiai. Jeigu situacija labai rimta, įvykis priskiriamas A kategorijai ir pareigūnai į įvykio vietą privalo atvykti per 12 minučių (B – 20 min., C – iki valandos). Tačiau daug kas priklauso ir nuo pranešėjo. Yra pasitaikę, kai moteris informavo apie grasinimą ją nužudyti. Įvykis buvo priskirtas A kategorijai, mestos gausios policijos pajėgos. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad pranešėja tiesiog savaip interpretavo: į jos buto duris pasibeldė buvęs gyvenimo draugas“, – pasakoja policininkas ir akcentuoja, jog, prašant pagalbos, būtina adekvačiai ver­tinti situaciją. Juk gali būti, kad tuo pačiu metu kitame rajono gale kažkam policijos pagalba yra kur kas būtinesnė. 

A.Balandis neslepia, jog pastaruoju metu daug rūpesčių kelia neblaivūs vairuotojai. Ru­denį suintensyvėja vagystės kaimo vietovėse – vagiami laukuose, ganyklose palikti akumuliatoriai.

„Reikia pastebėti, kad žmonės nelabai saugo savo turtą. Kaime įprasta visai nerakinti namų, jeigu šeima darbuojasi netoli esančiuose daržuose, ūkiniuose pastatuose. O kad ilgapirščiai jau apšvarino, dažnai supranta tik pamatę, kaip nepažįstamieji sėda į automobilį ir nuvažiuoja. Noriu paprašyti, jog žmonės įsidėmėtų nepažįstamus asmenis, nematytas transporto priemones, jų valstybinius numerius. Ši informacija, atsitikus nelaimei, yra labai vertinga. Kita nukentėjusiųjų grupė – sukčių aukos. Nereikia pamiršti, kad linkusieji nusikalsti akylai stebi naujoves, paklausias prekes ar paslaugas ir tuo netrunka pasinaudoti. Tad gyventojams patariu nebūti tokiems patik­liems – negalima nematant prekės už ją mokėti, susigundyti proga pigiai įsigyti pat­rauklų automobilį, išsinuomoti pusvelčiui butą ir t.t. Nepatingėkite pasidomėti, kokia tai įmonė, ar tikrai egzistuoja toks žmogus“, – akcentuoja pareigūnas.

Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas viliasi, jog policija visada žengs bent vienu žingsniu priekyje ir iš anksto galės užkirsti kelią nusikaltimams. Taip pat A. Balandis tiki, kad policijoje permainų neišvengiamai dar bus ir jos bus į naudą tiek visuomenei, tiek pareigūnams. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.