Policija privalo žengti bent žingsniu greičiau nei nusikaltėliai
Šiemet Lietuvos policija, kaip ir valstybė, mini 100-ąsias metines. Mat policijai pradžią davė 1918 m. įkurta milicijos organizacija, kuri policijos vardą įgavo tik 1924 m. Spalio 2-oji kaip Policijos diena atkurta 1990-ųjų pabaigoje. Ši teisėsaugos institucija turi savo istoriją, kaip ir ją kūrę žmonės. Mūsų rajone vienas tokių pareigūnų, greitai pradėsiantis skaičiuoti jau 25-uosius tarnybos metus, yra Alvydas Balandis. Šių metų vasarį pareigūnas grįžo dirbti į Šilalės policijos komisariatą Veiklos skyriaus vyriausiuoju tyrėju.
Kiekvienam – savas likimas
Daugumai šilališkių A. Balandis žinomas kaip buvęs kelių policijos viršininkas. Vėliau jis išvyko dirbti į Šilutės rajoną, o dabar – ir vėl Šilalėje.
„Dažnai sulaukiu klausimo, ar nemanau, kad aukštesnes pareigas iškeičiau į žemesnes. Tai nėra visiška tiesa. Mat iki šiol dirbau Reagavimo skyriaus viršininku, o dabar – Veiklos skyriuje vyriausiuoju tyrėju“, – sako pareigūnas.
A. Balandis patikslina, jog nuo 2016-ųjų, kai prasidėjo policijos reforma, nebeliko Viešosios ir Kriminalinės policijos skyrių, jų vietoje atsirado Reagavimo ir Veiklos skyriai. Pareigūno šiuo metu einamos pareigos nuo reformos pradžios Šilalės policijos komisariate buvo laisvos, o A. Balandis teigia jautęs, jog laikas ieškoti darbo arčiau namų.
Šį mėnesį A. Balandis švenčia net dvi šventes: be profesinės, spalio 8-ąją pasitiks 46-ąjį gimtadienį. O per didžiąsias žiemos šventes sukaks 24 metai, kai dirba policijoje. Tad pareigūnas išties gali daug papasakoti apie policijos darbą, jo skirtumus, kintant šios teisėsaugos institucijos struktūrai.
Bet pirmiausia įdomu, kas paskatino rinktis policininko duoną? Atsakymas paprastas: „Gyvenimas. Dirbau melioracijos įmonėje Šilutės rajone, nes buvau įgijęs tokį išsilavinimą. Atėjo šaukimas tarnauti sovietinėje armijoje, buvau kviečiamas trims metams į jūros dalinį. Buvo tas laikas, kai Lietuva žengė į nepriklausomybę. Tad buvau pašauktas į Lietuvos kariuomenę – tarnavau Pravieniškėse, 1-ajame VRM pulke. Būtent tai ir nulėmė, kad, grįžęs iš kariuomenės, nuvykau į Šilutės komisariatą. Tuometinis viršininkas Vladimiras Kudijanovas paskyrė dirbti policininku stažuotoju patrulių būryje, po kelių dienų – Žemaičių Naumiesčio nuovados prevencijos tarnyboje. Po mėnesio pradėjau mokytis Klaipėdos policijos mokykloje“.
Iš Šilutės į Šilalę ir atvirkščiai
Gyvenimo aplinkybių vedamas jaunuolis suprato, jog nori gyventi ir dirbti Šilalėje. Tad po mokslų buvo paskirtas kelių policijoje patruliu.
„Šiame policijos sektoriuje dirbau nuo 1996-ųjų sausio iki 2003-iųjų gruodžio, kai tapau Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininku. Iš viso kelių policijai atidaviau beveik 12 metų. Vėliau prasidėjo reforma, kelių policijos padaliniai rajonuose buvo naikinami, viskas persikėlė į vyriausiuosius apskričių komisariatus“, – pasakoja A. Balandis.
Tai jį ir paskatino dalyvauti konkurse Šilutės policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininko pareigoms užimti. Jį laimėjus, prasidėjo kelionės po 56 kilometrus pirmyn-atgal. Kasryt prieš 7 valandą išvykdavo, o grįždavo beveik po dvylikos valandų.
„Taip kone šešerius metus. Beje, kiekvienąsyk važiuodavau pro savo tėviškę – Gorainius. O šilutiškiai nežinojo, kad esu kilęs iš to rajono, ir pasisiūlė man aprodyti Šilutę, kurioje mokiausi ketverius metus ir pažįstu kaip savo penkis pirštus. Dirbant Šilutėje, Reagavimo skyriuje, teko gilintis į pačias įvairiausias situacijas, tad dabar, grįžus į Šilalę, darbo profilio pakeitimas nebuvo kuo nors ypatingas“, – pasakoja A. Balandis.
Visuomenės atspindys
Paklaustas, kaip keitėsi policijos darbas per visus jo tarnybos VRM sistemoje metus, pareigūnas atsako, jog pokyčiai – didžiuliai.
„To reikalavo pats laikmetis. Jeigu Lietuvos policija būtų dirbusi tokiais metodais, kaip dabar, anuomet, kai šalyje vyko perversmas, nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę. 1991–1994 m. policija privalėjo būti jėgos struktūra, jai buvo keliami visai kiti reikalavimai. Prisiminkime, koks buvo nusikalstamumas. Vėliau, kai šalis atgavo nepriklausomybę, žmonės galėjo išvykti į Vakarų šalis, jų sąmoningumas ėmė kisti. Pamažu vis labiau supratome, kad nebūtinai prie kiekvieno turi stovėti policininkas, gatvėje, viešose erdvėse ar renginiuose įmanoma elgtis kultūringai, net jei niekas nestebi“, – vardina permainų žingsnius A. Balandis.
Jis prisimena, jog, pavyzdžiui, Joninės Šilalės pušyne niekada nepraeidavo be muštynių, būdavo ir rimtai sužalotų žmonių. Tad nenuostabu, kad tvarką tokiose šventėse nuolat sergėdavo kelios dešimtys pareigūnų, būdavo iš anksto parūpinta pakankamai transporto priemonių nepaklusniesiems išgabenti. Po savaitgalio policija sulaukdavo miesto seniūno pranešimų apie nulaužtus, nusukinėtus kelio ženklus, sudegintas šiukšliadėžes, išvartytas smėlio dėžes bei pan. Dabar masiniuose renginiuose budi po kelis policininkus, o kai kada neprireikia nė vieno – bendruomenės tvarką prižiūri pačios.
Keičiantis visuomenei, keitėsi ir policija
Pokyčiai, pareigūno teigimu, akivaizdūs ir keliuose bei gatvėse.
„Chuliganiškas vairavimas anuomet buvo įprastas reiškinys. Tiesa, ir dabar situacija keliuose dar nėra pakankamai gera, bet tikrai nepalyginamai geresnė. Keitėsi ir patys pareigūnai. Jeigu anksčiau kelių policininkai buvo atsakingi tik už pažeidimus kelyje ir visiškai nereaguodavo į „panosėje“ vykdomus kitus pažeidimus, tai dabar situacija yra visai kita“, – akcentuoja pareigūnas.
A. Balandis primena, jog dabar bet kuriuo paros metu gyventojai gali pranešti apie įvykį, į kurį bus reaguojama nedelsiant. Bet apie tai, pasirodo, ne visi žino.
„Atbėga žmonės pirmadieniui vos prasidėjus ir pasakoja, kas nutiko per savaitgalį. Kai paklausiu, kodėl neskambino iškart bendruoju pagalbos telefonu 112, jie nustemba: argi policija dirba ir savaitgaliais? Mat kai kurie yra įsitikinę, kad jeigu kaime nebeliko įgaliotinių arba apylinkės inspektorių, vadinasi, policija nebedirba. Policijos reforma tam ir buvo skirta, jog gyventojai pagalbos sulauktų kuo greičiau. Todėl nesvarbu, kad komisariate nakties metu nedega šviesos, mūsų pareigūnai visada yra pasirengę padėti“, – užtikrina A. Balandis.
Tikisi aktyvaus bendradarbiavimo
Pareigūnas primena, jog policija aktyviai bendrauja tiek su eiliniais gyventojais, tiek su bendruomenėmis, seniūnijomis, tiek su įvairiomis institucijomis.
„Noriu paraginti šilališkius būti aktyvesnius, kreiptis į pareigūnus, informuoti apie visas pasitaikančias negeroves: akcizines prekes, neteisėtai gaminamus, pardavinėjamus namų gamybos alkoholinius gėrimus, smurtą artimoje aplinkoje, įskaitant ir atvejus, kai nederamą tėvų elgesį mato vaikai, narkotines medžiagas. Apie visa tai galima pranešti ir tiesiogiai man telefonu (8-700) 6-41-20.
Anot A. Balandžio, pareigūnai bendrauja ir su seniūnais, kurie turi nemažai galių, tačiau ne visada jomis pasinaudoja. Kodėl?
„Seniūnas – arčiausiai žmonių esantis valdžios atstovas. Jis gali išspręsti labai daug klausimų, problemų ir be teisėsaugos įsikišimo. Suprantama, surinkti numerį 112 yra kur kas paprasčiau, bet tokiu atveju reikia žinoti, jog, įsikišus teisėsaugai, pasekmės bus kitos: pareigūnai privalo laikytis įstatymo, taikyti drausmines, administracines priemones. O seniūno galioje yra išspręsti tokias situacijas, kai kažkas netinkamai prižiūri savo augintinius ar gyvulius, kaimynai konfliktuoja dėl žemės lopinėlio ir pan.“, – pataria pareigūnas.
Prieš skundžiantis – pagalvoti
Vyriausiasis Veiklos skyriaus tyrėjas sako, kad šiuo metu policija dirba ženkliai operatyviau. Visi įvykiai skirstomi į tam tikras kategorijas ir kiekvienai yra duotas laiko limitas reaguoti.
„Pavyzdžiui, yra A, B ir C kategorijų įvykiai. Jeigu situacija labai rimta, įvykis priskiriamas A kategorijai ir pareigūnai į įvykio vietą privalo atvykti per 12 minučių (B – 20 min., C – iki valandos). Tačiau daug kas priklauso ir nuo pranešėjo. Yra pasitaikę, kai moteris informavo apie grasinimą ją nužudyti. Įvykis buvo priskirtas A kategorijai, mestos gausios policijos pajėgos. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad pranešėja tiesiog savaip interpretavo: į jos buto duris pasibeldė buvęs gyvenimo draugas“, – pasakoja policininkas ir akcentuoja, jog, prašant pagalbos, būtina adekvačiai vertinti situaciją. Juk gali būti, kad tuo pačiu metu kitame rajono gale kažkam policijos pagalba yra kur kas būtinesnė.
A.Balandis neslepia, jog pastaruoju metu daug rūpesčių kelia neblaivūs vairuotojai. Rudenį suintensyvėja vagystės kaimo vietovėse – vagiami laukuose, ganyklose palikti akumuliatoriai.
„Reikia pastebėti, kad žmonės nelabai saugo savo turtą. Kaime įprasta visai nerakinti namų, jeigu šeima darbuojasi netoli esančiuose daržuose, ūkiniuose pastatuose. O kad ilgapirščiai jau apšvarino, dažnai supranta tik pamatę, kaip nepažįstamieji sėda į automobilį ir nuvažiuoja. Noriu paprašyti, jog žmonės įsidėmėtų nepažįstamus asmenis, nematytas transporto priemones, jų valstybinius numerius. Ši informacija, atsitikus nelaimei, yra labai vertinga. Kita nukentėjusiųjų grupė – sukčių aukos. Nereikia pamiršti, kad linkusieji nusikalsti akylai stebi naujoves, paklausias prekes ar paslaugas ir tuo netrunka pasinaudoti. Tad gyventojams patariu nebūti tokiems patikliems – negalima nematant prekės už ją mokėti, susigundyti proga pigiai įsigyti patrauklų automobilį, išsinuomoti pusvelčiui butą ir t.t. Nepatingėkite pasidomėti, kokia tai įmonė, ar tikrai egzistuoja toks žmogus“, – akcentuoja pareigūnas.
Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas viliasi, jog policija visada žengs bent vienu žingsniu priekyje ir iš anksto galės užkirsti kelią nusikaltimams. Taip pat A. Balandis tiki, kad policijoje permainų neišvengiamai dar bus ir jos bus į naudą tiek visuomenei, tiek pareigūnams.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.