Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85)

STRIKAITIS

Vokiečių okupacijos metais buvo policininkas Upynoje. Po rusų grįžimo 1944-aisiais išėjo partizanauti. Bet po kurio laiko ėmė plėšikauti, išdavinėti žmones, todėl patys partizanai jį sušaudė. (Pagal Leono Laurinsko liudijimą pasakojo Adomas Altaravičius iš Ringalių k.)

Pranas SUNGAILA (1916–1948)

Gimė 1916 m. Kliūkių k. Buvo siuvėjas. 3-io­sios kuopos 2-ojo būrio partizanas. Vadas – M. Timinskas. Pra­no brolis Juozas buvo rusų valdžios aktyvistas. Kartą abu broliai susitiko pas kaimyną Steponą Gajauską Kliūkiuose. Kai Juozo paklausė, ką jis darytų, jei į kambarį įeitų Pranas, šis atsakė, kad paklotų iš karto. Atsidaro durys ir iš kito kambario įeina Pranas su paruoštu gink­lu. Po nemalonaus pašnekesio Pranas sako: „O aš į tave, Juozai, nebūčiau šovęs, aš gailesnės širdies“. (Pasakojo Vladas Atutis, 68 m., iš Varsėdžių, užr. 1998 m.)

Vladas SURVILAS-LIEPA (1929–1950)

Gimė 1929 m. Patulės k. Nuo 1949-ųjų – Aušrelės būrio ryšininkas, 1-ojo skyriaus partizanas. Žuvo 1950-ųjų gegužės 12 d. Patulės miške. Tą naktį Simas Jurgaitis su kitais partizanais buvo parėję iš Varsėdžių. Sužinoję, kad rusai supa Patulės mišką, išėjo į didgirę. Vladas nuėjo į Ruibiškės palaukę pasižvalgyti. Pamatęs rusus, grįžo atgal į būrį. 

S. Jur­gaitis sakė, kad reikia eiti į Grau­žines girias. Partizanams iš­ėjus į miško kryžkelę, rusai ėmė šaudyti. Žuvo V. Survilas-Liepa, o S. Jur­gaitis buvo sužeistas. Partizanai atsitraukė, padarę lanką, nuėjo į Graužines girias.

Nušautą V. Survilą rusai atvežė į Patulę pas Kazimierą Bertašių ir numetė po beržu. Rytą išvežė į Upyną. Jis buvo su gražia kareiviška uniforma. Užkastas Upynoje. 

V. Survilo brolis Antanas (g. 1934 m.) buvo Aušrelės būrio partizanų ryšininkas. 1950 m. rugsėjo 23 d. stribai pastebėjo Patulės k. Survilų sodyboje bėgantį Antaną, šovė ir sunkiai sužeidė. Vežamas į Upyną, partizanas mirė. Palaidotas Upynos kapinėse.

Vlado brolis Bronius (1926–2004) nuo 1944-ųjų rudens su padirbtais dokumentais slapstėsi nuo sovietų armijos. Vieną bunkerį turėjo įsirengęs daržinėje po šienu, kitą – Šunijos krante. Įėjimas buvo iš upelio per vandenį. Ant angos buvo pasodinta eglutė. Į vidų įlįsdavo ją nukėlęs. Bunkeryje galėjo slėptis 5 vyrai. Bronius nepartizanavo. 1950 m. pasitraukė į Kauną, o vėliau gyveno Vilniuje, Dvarčionyse, Nemenčinėje. Nuolat palaikydavo ryšį su partizanais. Partizanų vadas Fricas Gaubtys-Vytautas (vėliau tapęs išdaviku) vis ragindavo viską užsirašyti: kur ėjęs, kur buvęs, ir visus užrašus atiduoti jam. Bet Bronius to nedarė. Savo kieme, prie vartelių, 80 cm gylyje buvo užkasęs didelį stiklinį butelį su partizanų archyvu. 2004 m. B. Survilas mirė ir archyvas liko neiškastas. (Pasakojo Antanas Bertašius, 67 m., iš Patulės; B. Survilas, 75 m., iš Patulės, užr. 2004 m.)

Bronius ŠALTYS-SAKALAS (1925–1948)

Gimė 1925 m. Jucaičių k. Buvo 3-iosios kuopos 2-ojo būrio partizanas, vėliau – skyriaus vadas. Sužeistas gydėsi pas Juozapą Mališauską Paiek­vedžio k. Žuvo 1948 m. gruodžio 12 d. Bruškių k. Užkastas Upynoje. (Pasakojo V. Atutis, užr. 1998 m.)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS

(1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo

(Bus daugiau)