Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Pabaiga. Pradžia 2018 m. Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48, 54, 64, 68, 80, 83, 85, 87, 96, 2019 m. Nr.2)

Jonas VIDAUSKAS-RAMŪ­NAS (1928–1951)

Gimė 1928 m. Šilalėje. Gy­ve­no Upynos apyl. Žakaimės k. Aušrelės būrio partizanas. Žu­vo 1951 m. spalio 24 d. Jį iš­davė užverbuotos partizanės. 

Kartu su smogike Ne­mira nu­ėjusios į Ivangėnus pas ry­ši­nin­ką Praną Kletą, kur su­sitiko su J. Vi­dausku, jos pa­sakė, kad A. Pi­­litauskas-Pu­ti­nas kvietęs J. Vi­dauską ateiti, o kur – jos žinančios. J. Vi­dauskas įspėjo girdėjęs žmonių kalbų, kad jos po kaimą vaikštančios su kareiviais, tačiau sutiko kartu eiti pas A. Pi­litauską. Be­ei­nant iš pasalos ant jo šoko smo­gikai. Tuo­met J. Vidauskas su­sprogdi­no granatą ir žuvo. Žu­vo ir vienas smogikas, Aloyzas Jan­čiaus­kas buvo sunkiai su­žeis­tas, neteko akies, lengvai sužeistas smo­gikų vadas A. Me­­za­novas. Ra­mūnas užkastas Skaud­vilėje. (Pa­sakojo Elena Gra­­­bauskaitė-Žy­mantienė, g. 1939 m., iš Gir­diš­kės; Joana Gar­­ga­sienė, g. 1921 m., iš Skaud­­vilės, užr. 2006 m.)

Petras VILNIKAS (žuvo 1948 m.)

Kilęs nuo Eržvilko. Ži­no­ma tik, kad Angla­de­giuo­se gyveno jo žmona su mažu sū­neliu. Žu­vo 1948 m. balandžio 29 d. Klabų k., Skaudvilės apyl. Pajutęs, kad siaučia rusai, P. Vilnikas su Vaclovu Nor­vaiša raguvo­je palindo po ša­kų krūva. Pra­tūnoję kelias valandas išlin­do ir, pamatę netoliese rusų ka­reivius, bandė bėgti. Tačiau viskas bu­vo kiaurai matyti – medžiai tik sprogo. V. Nor­vai­ša žuvo, P. Vil­nikas dar nubėgo iki Klabų. Bet supratęs, kad neišsigelbės, susisprogdino gra­nata.

Rusai paėmė Juozapos Šu­kie­nės ark­lius ir Stasei Pociu­tei (ji tarnavo Šukienės ūky­je) įsakė važiuoti paimti žu­vu­sių­jų. Įkėlė juos į vežimą, už­metė šiaudų ir liepė Stasei sėsti. Bet ji į vežimą nesėdo, ėjo šalia. Partizanai už­kas­ti Upy­­noje. (Pa­sakojo Sta­­sė Po­ciutė-Mi­kulskienė, 70 m., iš Upy­nos; Sta­nislava Ca­cai­tytė-Bal­se­vi­čie­nė, 72 m., iš Upy­nos, užr. 1997 m.)

Vincas VITKUS-ŽVIRBLIS (1917–1950)

Gimė 1917 m. Kuodaičiuose, mažažemio ūkininko šei­mo­je. Nuo 1947 m. sausio par­ti­za­navo M. Kromelio-Mar­gio sky­riuje, vėliau – A. Mar­ti­na­vi­čiaus-Ąžuolo būryje. Nuo 1949-ųjų rugsėjo – Auš­re­lės būrio skyrininkas. 1950 m. ba­­landžio 25 d. S. Gaub­čio-Vy­tau­to pakviestas į susitikimą ir saugumo suimtas Bruškių k. Tų pačių metų rugsėjo 29 d. nuteistas sušaudyti. (Pasakojo Zosė Žib­kutė-Iva­nauskienė, 67 m., iš Var­sė­džių, užr. 1995 m.)

Bronius ZUIKYS (1908-?)

Gimė 1908 m. Požerėje. Lie­tuvos nepriklausomybės me­tais dirbo policijoje, nuo 1945-ųjų – partizanas. Anot S. Žu­kausko, B. Zuikys buvęs pro­komunistinių pažiūrų, to­dėl partizanai į būrį jo nepriėmė. 1946 m. gruodžio 1 d. bu­vo sužeistas ir suimtas. (Pasa­kojo Kazimieras Šetkus, g. 1927 m., iš Vytogalos)

Antanas ŽUKAUSKAS (1925–1951)

Gimė 1925 m. Graužų k., Tauragės vlsč. Šeimą ištrė­mus į Sibirą, Antanas išėjo par­ti­zanauti. Priklausė Juo­zo Bag­dono būriui. Žuvo 1951 m. gegužės 14 d. Sutkų miš­ke, drauge su 13 partiza­nų. (Pa­sakojo K. Šet­kus iš Vy­togalos)

Surinko ir užrašė Klemensas LOVČIKAS (1975–2013 m.)

Nuotr. iš autoriaus archyvo