Nusišypsok ir būk šviesa kitiems
Kiekvienais metais Maltos ordinas organizuoja piligrimines keliones į Lurdą Prancūzijoje, kur vyksta ligoti, neįgalūs žmonės. Lurdas garsėja kaip Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta ir tapo maldininkų traukos centru, į kurį kasmet suplūsta milijonai žmonių, kai kurie, sako, išgyja nuo sunkiausių ligų. Tuo stebuklu tikima visame pasaulyje.
Tarp gausybės šiųmečių piligrimų patirti Lurdo Švč. Mergelės Marijos skleidžiamą šviesą bei maldininkų tarpusavio bendrystę laimė nusišypsojo ir Jurgitai Aputytei iš Drobūkščių, kurią kelionėje lydėjo mama.
„Jurgita yra aktyvi mūsų jaunųjų maltiečių pagalbininkė,
visada dalyvauja įvairiose akcijose. Pernai ji baigė gimnaziją, išlaikė brandos egzaminus. Šiemet, balandžio 23-iąją, merginai sukako 20 metų. Mes, maltiečiai, nutarėme, kad kelionė į Lurdą Jurgitai būtų gražiausia dovana“, – sakė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunųjų maltiečių vadovės Verutė Vaitkevičienė ir Virginija Paliakienė.
Jurgita – antras vaikas Onos ir Žydrūno Apučių šeimoje. Anot mamos, mergaitės negalia įgimta, ir nors Jurgita patyrė ne vieną operaciją, vilties, jog kada nors galės vaikščioti, nėra. Bet mamą guodžia ir net džiugina tai, kad dukra nelaiko savęs nelaiminga ir geba į gyvenimą žiūrėti pozityviai.
„Pamenu, buvo gal dvejų metukų. Tada dar gyva promočiutė verkia dėl tokios proanūkės dalios: kodėl taip... O Jurgitėlė atsakė: „Kad Dievulis taip norėjo...“
Dažnai būna, kad ne mes ją, o ji mus guodžia, tarsi jai nebūtų sunku, niekas niekada neskaudėtų. Visada gerai nusiteikusi, tuo ir mus užkrečia. Myli visus, bet labiausiai turbūt mažąjį broliuką Mantuką. Jis dar trečiokėlis. Ir jis vis prie Jurgitos glaustosi. „Myliu sesę, sako“, – pasakojo mama.
Vyriausiasis Apučių sūnus Valdas dirba „Jozitoje”, šeimos galva – Raudonių ūkyje.
„Jurgita yra mūsų šviesulys. Ji visur mato gėrį, laimę: moka džiaugtis žole, paukščiu, žvėreliu. Ji tarsi ir mums, sveikiems, akis atveria“, – įsiterpia mokytoja Verutė.
Šeima gali pasididžiuoti gražiai sutvarkytais namais. Juose, pasak O. Aputienės, viskas pritaikyta neįgaliojo vežimėliu judančiai Jurgitai: plačios durys, vietoj slenksčių – patogūs nuvažiavimai bei pan.
Jurgita su mama vieningai sako, kad jų piligriminė kelionė įvyko Maltos ordino pagalbos tarnybos Šilalės skyriaus vadovės Rozvitos Beržinienės, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunųjų maltiečių, jų vadovių ir, žinoma, visų, kurie aukojo, pirkdami žvakes, ar tiesiog aukojo pinigų, dėka. Anot kvėdarniškių pedagogių, akciją labai palaikė Kvėdarnos klebonas kun. Edgaras Petkevičius, paraginęs
parapijiečius prisidėti prie mergaitės kelionės, jos dvasinio sustiprėjimo, kurio neįgaliam žmogui taip reikia. Maltietės dėkingos ir garbaus amžiaus žadeikiškėms, kurios patikėjo, kad ir jų aukoti pinigėliai suteiks galimybę jaunai merginai pamatyti Lurdą.
Jurgita sako, jog kelionės įspūdžiai dar ne visai „susigulėjo“ – ji tebejaučia didžiulį pakylėjimą. Pirmiausia tai buvo pirmoji jos kelionė apskritai. Ir kai paklausė, ar ji norėtų skristi lėktuvu, ar važiuoti autobusu, Jurgita nedvejodama pasirinko autobusą, nes norėjo kuo daugiau pamatyti. Varginanti kelionė, nepatogumai jos negąsdino. Ir pamatė, koks gražus išorinis pasaulis: nuo žaliuojančių laukų, miškų iki didingų kalnų su sniego keteromis ant jų.
Anot Jurgitos mamos, Lurde visas dėmesys skirtas piligrimams: jie buvo maloniai sutikti, apgyvendinti, suteikta visa, kas būtina.
„Džiugino ir šildė visuotinis gerumas, vieni kitiems paslaugūs, niekas nieko neįžeis. Judančiaisiais vežimėliuose rūpinosi pagalbininkai, savanoriai vaikai nešiojo ir siūlė vandens norintiesiems numalšinti troškulį“, – pasakojo dukrą į Lurdą lydėjusi O. Aputienė.
Pasak Jurgitos, jai didelį įspūdį paliko tarptautinės šv. Mišios, kuriose meldėsi apie 18 tūkstančių piligrimų, komuniją dalijo daugybė kunigų iš viso pasaulio. Neįgalieji vežimėliuose, kaip visada, maldininkų priekyje. Jaudinanti palaiminimo akimirka. Neužmirštamas reginys – Žvakių procesija, o štai Kryžiaus kelias, vedantis į kalną, nemažas išbandymas ir savanoriams pagalbininkams, reikalaujantis nemažai ištvermės bei fizinių jėgų. Dar Jurgitą sužavėjo maldininkus kelionėje autobusu lydėjęs dvasininkas: koks gerumas, supratimas ir atjauta alsavo kiekviename jo žodyje, geste ar veido išraiškoje, palaikant, paskatinant ir dvasiškai paremiant ligotą, neįgalų, stokojantį jėgų.
Be apsilankymo stebuklais garsėjančiame Lurde, Jurgita sako pirmą kartą pamačiusi jūrą. Ne Baltijos – Viduržemio. Žvelgė į Paryžių nuo garsiojo Eifelio bokšto. Tačiau svarbiausia, anot merginos, buvo įsitikinti, kokie geri ir gražūs yra žmonės, kai juos jungia bendrystė, troškimas padėti kitam, nors ir pačiam nėra lengva.
Tuo ir remiasi Maltos ordino pagalbos tarnybos veikla, kurioje labai aktyviai dalyvauja Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos jaunieji maltiečiai. Jų gretose – 60 narių. Jauni žmonės, svetimą skausmą išgyvenantys kaip savo, kupini noro, troškimo padėti visiems, kam reikalinga pagalba, ir mato šiame darbe savo gyvenimo prasmę. Grupė jų, tądien aplankiusių Jurgitą, teigė esantys laimingi, galėję patys prisidėti prie to, kas Jurgitai suteikė džiaugsmo.
Eugenija BUDRIENĖ
Nuotr. Algimanto AMBROZOS ir iš Jurgitos albumo