Neleiskime užželti Baltijos laisvės kelio atminčiai

Prieš 30 metų virš pusantro milijono trijų tautų žmonės nuo Vilniaus, per Rygą, iki Talino rankomis gyva grandine susijungė, išreikšdami Laisvės ir Nepriklausomybės siekį. Kad šis dvasinis kelias neužželtų, turime vieni su kitais bendrauti, kalbėtis, vieni kitus lankyti, rodyti savo kūrybinius, meninius, kultūrinius, mokslinius pasiekimus.

Šį rugpjūtį Latvijos pajūryje, ties Jūrkalne, Baltijos kelio sukakčiai priminti „Visi“ ansamblio vardu sukūrėme miško skulptūrą – žmogaus figūrą, iškėlusią rankas, tarp kurių persipynę saulės spinduliai. Įkasėme ją ant kauburio ir pavadinome Baltijos kelio motina. Kartu palikome sueiliuotą ir pasirašytą palinkėjimą.

Baltijas Celš, Balti kett, Baltijos kelias

Ta pati pakrantė,

Tas pats vanduo,
Ta pati saulė 
Ir tas pats mėnuo.
Panašiai lemtis
Ištaisė mums guolį,
Buvo vikingai,
Karaliai, turtuoliai,
Buvo Durbės akmuo,
Nugulęs į Žalgirio 
Pergalės rūmą.
Buvo namai, 
Gintaro pilys sudaužytos
Imperatorių noru.
Liko tik amžinas
Laisvės troškimas,
Milijonai širdžių,
Antra tiek rankų ir kojų,
Suplūkusių Baltijos kelią,
Kurį vargu ar kas pakartos...

Ore sklandant Baltijos kelio paminėjimo dvasiai, aplankėme Kandavos valsčiaus Latvijoje savivaldybę, susitikome su administracijos direktoriumi Egīls Dude. Jis papasakojo Kandavos miesto istoriją, pristatė kultūrinių įstaigų veiklą. Beje, ši savivaldybė bičiuliaujasi ir su Šilalės savivaldybe, tad perdavėme linkėjimus nuo Šilalės kraštiečių draugijos, Žemaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos. Vėliau teko laimė Kandavos seniūnijoje aplankyti „Indāni" ekologinį, edukacinį ūkį kuriame šeimininkauja Signe Ezeriņa. Daug kalbėjome apie sodybos atkūrimo istoriją nuo 1991 m., svečių apsilankymą, auginamus žirgus bei kitus gyvūnus, apie sodyboje rengiamas etnokultūrines, pažintines jaunimo stovyklas, filmų jaunimui kūrimą ir kt. 

Kalbant apie kitą Baltijos sesę, atmintyje rikiuojasi kelionės į Tartu, Taliną, koncertai, sutikti žmonės, patirti įspūdžiai. Maloniai prisimename 2016 m. Baltikos folkloro festivalį, kuris sutapo su Rasų-Joninių švente. Buvome nustebę, kaip aktyviai estai švenčia šią kalendorinę šventę, kas trečioje pakelės sodyboje ruseno laužai, aidėjo dainos, muzika.

Dar neišblėso šių metų gražios akimirkos iš Estijos dailininko Gennadi Lapin surengtos parodos Lietuvos žurnalistų sąjungoje, Vilniuje,  kurią organizavo dailininkas Kęstutis Šiaulytis. Autoriaus gyvas bendravimas, akvarelėse išlieti šiaurietiški pustoniai, man regis, taip pat prisideda prie Baltijos kelio gyvasties.

Žmonės sako: antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi. Taip, bet tą dvasinį pakilimą ir ryžtą kelyje į Laisvę verta prisiminti ir apie jį kalbėti. Istoriniais 1989-aisiais įvairių kraštų žmonės organizuotai vyko į savo Baltijos kelio atkarpą. Tą liudija išlikusios dokumentinės nuotraukos ir kino bei videoreportažai.

Vilniuje Baltijos kelio 25-mečio minėjimo proga 2014 m. teko laimė kartu su Seimo ir istorinio kelio senbuvių komanda automobiliais pakartoti Lietuvos kelio atkarpą. Kartu vyko ir garsus Lietuvos metraštininkas Albinas Kentra. Filmavome ir fotografavome, nuo Vilniaus iki Saločių išlipdami, regis, 46 vietose.

Mieli dvasios bičiuliai prie Baltijos, su gražia atminties švente, nesvarbu, kur ją švenčiate.

Virginijus JOCYS

Šilalės kraštiečių draugijos tarybos pirmininkas,

Žemaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

AUTORIAUS nuotr.