Į pasaulio platybes – surasti pašaukimą

Šiuo metu, kai judėjimas yra apribotas, keliauti po platųjį pasaulį galima tik svajonėse. Tačiau bijotiškė Karolina Lasauskaitė savo svajonę spėjo įgyvendinti – beveik prieš metus ji išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Merginai dar tik 20 metų, bet ji drąsiai žengia nepažintais gyvenimo keliais ir net nepabūgo mesti prie širdies nelipusias studijas bei leistis į svetimą bei tolimą kraštą – kad geriau pažintų ir save, ir pasaulį. 

Keliavimas išlaisvina mintis

„Man keliavimas – tam tik­ras laisvės simbolis, laisvė daryti tai, kas iš tiesų patinka. Drįsčiau teigti, kad aš esu keliautoja“, – sako Karolina.

Pernai Kaltinėnų Alek­sand­ro Stulginskio gimnaziją baigusi mergina tikina, jog mokslai jai sekėsi puikiai, ji buvo labai aktyvi visuomeninėje veik­loje, buvo išrinkta mokyk­los prezidente. Tad nenuostabu, kad suaugusieji vylėsi, jog ji pasirinks „rimtas“ studijas ir sistemingai sieks karjeros. Tačiau, atrodo, atsakingai merginai tie lūkesčiai tapo savotišku išban­dymu ir net našta.

„Įpusėjus dvyliktai klasei, jau­čiau didelį spaudimą iš mokytojų, šeimos, artimųjų, nes visi klausinėjo: „Kur toliau?“ Bet aš tuomet į šį klausimą negalėjau atsakyti užtikrintai, nes buvo sunku įsivaizduoti, ką galėčiau dirbti, kas bus po kokių penkerių metų. Įstojau į Vilniaus ko­legiją, pasirinkau kultūrinės veiklos vadybos specialybę. Ta­čiau jau po pusmečio paju­tau, jog šitos studijos – ne man. Jos nieko naujo nedavė, atrodė, kad nė kiek netobulėju“, – atvirauja mergina. 

Ne veltui sakoma, kad žemaičių gyslomis teka drąsių ir su iššūkiais susigrumti nebijančių žmonių kraujas. Ka­rolina nusprendė stabdyti studijas ir metus pakeliauti po pasaulį, taip mėginant atrasti kažką tokio, kas padėtų pajusti tikrąjį pašaukimą.

„Nuo mažumės man labai pa­tiko keliauti, nesvarbu kur. Net ir išvyka dviračiu iki sene­lių namų man jau būdavo pramoga“, – juokiasi šią savaitę į tėviškę grįžti ketinanti Karolina.

Pasak jos, greitai bus metai, kai ji keliauja po JAV. Šiuo metu ji yra Floridoje.

„Važinėju viena, nors dauge­liui tai gal skamba baisokai. Ta­čiau iš patirties sakau, kad visiškai nėra ko išsigąsti ir bijoti“, – teigia K. La­saus­kaitė. 

Vertinga gyvenimo mokykla

Apibendrindama beveik me­­tų kelionių po pasaulį patirtį, šilališkė tikina, jog šiame savo žingsnyje mato vien tik teigiamus dalykus.

„Sutikau labai daug nuosta­bių žmonių, pažinau daug nau­jų kultūrų, gerokai patobulinau anglų kalbą, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, drąsos, iš­ragavau gausybę įvai­riausio maisto. Iš tiesų per šį laikotarpį patyriau ir išmokau daug daugiau, nei tikėjausi išvykdama. Dabar man pasaulis nebeatrodo nei toks didelis, nei sudėtingas. O žmonės, patikėkite, visur panašūs, nors tuo pačiu – ir skirtingi“, – vardija kelionių patirtis Karolina.  

Gyvendama Amerikoje, šila­liškė patyrė, jog tenykščiai gyventojai, skirtingai nuo lietuvių, į daugelį dalykų žvelgia paprasčiau, todėl visuomenėje ji pastebi mažiau pesimizmo ir streso.

„Čia žmonės taip stipriai nebaudžia savęs ir kitų dėl ne­sėk­mių kaip Lietuvoje. Vie­nin­­telis dalykas, kuris man Ame­rikoje nepatinka – šiukšlės. Vie­tiniai labai teršia ap­linką, mėto šiukšles, kur tik papuola“, – pastebi Karolina.

Į gimtuosius namus jau ketinanti grįžti mergina abejojo, kad dėl viruso planus gali tekti atidėti. Tačiau ji sako nenusimenanti, jei taip ir nutiks – vis tiek anksčiau ar vėliau aplankys namiškius bei draugus.

„Esu kilusi iš mažo, bet labai gražaus ir unikalaus kampelio – Bijotų. Mano tėviškė ir mano šeima yra pats didžiausias mano turtas. Tėveliai Rita ir Juozas ūkininkauja, jiems į pa­galbą ateina mano brolis Va­lentas, sesės Indrė ir Lina. Ypač pasiilgau sūnėnų bei dukterė­čių Emilio ir Gusto, Viltės ir Vin­co, Ado ir Rojaus“, – šiltai apie savo artimuosius kalba Karolina. 

Pasak merginos, būtent sesuo Lina buvo tas žmogus, kurios patarimo rinktis gyvenimo kelią pačiai ji ir paklausė. Tai su ja kalbėdamasi Karolina sako supratusi, jog nebūtina save sprausti į visuomenės iš anksto nubrėžtus rėmus, ne viskas privalo vykti nuosek­liai, pagal iš anksto nubraižytą planą.

„Supratau, kad nebūtinai vi­si turi gyventi pagal vienodą schemą: baigti mokyklą, po to –

universitetą, susirasti gerą darbą, sukurti šeimą. Esu pakankamai laisvas žmogus, todėl nutariau, jog šitokia seka – ne man. Tad nebesikankinau kolegijoje, pasiėmiau metus atostogų ir vis dar tebeieškau savęs“, – prisipažįsta bijotiškė.

Karolina prisiminė, jog pirmąkart į užsienį buvo išvykusi vienuolikos. Tąsyk atostogas praleido Anglijoje. Tačiau ši šalis jai paliko slogų įspūdį ir net praėjus beveik dešimčiai metų Karolina tikina, jog niekada nenorėtų ten sugrįžti. 

O apsisprendusi studijas išmainyti į keliautojos likimą, pirmiausia apsilankė Šve­di­jo­je. Ten jai labiausiai įsiminė išvykos dviračiais. Dirbo toje šalyje lietuvaitė vos tris mėnesius, o visus pinigus, kuriuos uždirbo, investavo į tolimesnes keliones. Tačiau, atrodo, Amerika tapo ne tik antrąja „stotele“, bet kol kas ir paskutine. Ten ji taip pat dirba, važinėja po šalį, tyrinėja aplinką.

Iš kokių pinigų verčiasi? 

„Pagalvokite, kiek mūsų šeimoje yra mažų vaikų. Jiems daž­niausiai reikėdavo auklės, to­dėl aišku, kam šis darbas ati­tekdavo“, – nusijuokia Ka­ro­lina.

O tai reiškia ir patirtį, kaip bendrauti su mažyliais. Todėl ir Amerikoje merginai šis dar­bas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. 

Į užsieniečių širdis – per lietuvišką virtuvę

Darbščioje šeimoje augusi Karolina sako vaikystėje išmokusi ne tik sūnėnus ir dukterėčias auklėti, bet ir neblogai gaminti maistą. Todėl 20-metė ir užsienyje kuo puikiausiai pristato Lietuvos kultūrinį paveldą – verda tarkuotų bulvių cepelinus. Tiesa, juokiasi, jog jie ne visada pavyksta, bet tikrai ne dėl to, kad yra prasta šeimininkė, o todėl, kad „amerikoniškos“ bulvės skiriasi nuo mūsiškių.

„Kadangi keliauju viena, tačiau esu gana drąsi, bendraminčių, draugų susirandu labai greitai. Būtent šis mano bruožas leido pajusti kone viso pasaulio virtuvių skonius. Lygiai taip pat kaip man įvairūs skoniai būna nepriimtini ar ne iš pirmo karto patinka, taip pat kitų šalių atstovai reaguoja ir į mano gaminamus lietuviškus patiekalus, visų ragautojų nuomonės yra skirtingos. Dažniausiai jos išsiskiria dėl šaltibarščių: pirma reakcija būna nuostaba, kaip įmanoma valgyti šaltą sriubą. Be to, kai kuriems kliūva ir jų spalva. Todėl šaltibarščiai retai randa prielankumą svetimtaučių virtuvėje. O štai cepelinai ir balta mišrainė – kita kalba: šitie patiekalai yra visų mėgiami“, – pasakoja ilgamečių „Šilalės artojo“ prenumeratorių jauniausioji atžala. 

Karolina sako, jog gaminti mėgsta ir virtuvėje praleidžia daug laiko. Tad vi­sada visiems stengiasi atskleisti, kuo mūsų tautos virtuvė yra ypatinga. Mer­gina prisimena, kaip Amerikoje cepelinus pavyko pagaminti tik iš trečio karto. Ji pripažįsta ne iškart supratusi, jog tai atsitiko dėl skirtingų bulvių: už Atlanto augančios yra nekrakmolingos, o ir krakmolo parduotuvėje taip lengvai, kaip pas mus, ten neįsigysi. 

Bendraudama su bendraamžiais kitataučiais, lietuvaitė sako šiuo metu labiausiai vertinanti ir yra įsimylėjusi Azijos virtuvę. Todėl neslepia: jau ne vieną patiekalą išmoko gaminti ir kai tik grįš į Lietuvą, naujais skoniais mėgins nustebinti šeimą ir bičiulius.

Žinoma, savo naujuosius draugus ji taip pat visada kviečia aplankyti mūsų nuostabią šalį, atvažiuoti į Bijotus.

„Dažnai juokauju, kad Amerikoje dirbu ne tik Lietuvos, bet ir Šilalės bei Bijotų ambasadore“,– nestokoja geros nuotaikos bijotiškė.

Tačiau, kad ir kaip būtų smagu keliauti, šeimos bei draugų ilgesys yra didelis. Todėl, kiekvieną kartą pamačiusi nuostabią vietą, Karolina sako pasvajojanti, kad ją galėtų pamatyti jos šeima, artimiausi draugai.

„Nes to grožio neįmanoma perteikti nuotraukomis ar žodžiais. Gaila, tačiau dabar, kai visas pasaulis sustojo, kai situacija dėl COVID-19 yra sudėtinga, neaišku, kada vėl galėsime pasimatyti, ramiai keliauti“, – apgailestauja mergina.

Bet netgi ir šiuo laikotarpiu ji pataria nestresuoti, gyvenime įžvelgti daugiau pozityvumo. 

„Jeigu nėra galimybės išvykti į tolimesnes šalis, visuomet galima keliauti po savo šalį. Juk ir mes turime dar daug nepažintų vietų, kurios gali nustebinti gamta, architektūra, išskirtiniais statiniais. Keliaukime ir kaupkime savo įspūdžių bagažą, kuris vėliau taps neįkainojama patirtimi“, – linki „Šilalės artojo“ pašnekovė.

Bene labiausiai drąsos rinktis, rizikuoti ir galbūt pasielgti „ne pagal planą“ ji linki abiturientams, kaip tik dabar svarstantiems, kuriuo gyvenimo keliu sukti.

„Gyvenimas neturi būti nuobodus“, – įsitikinusi K. Lasauskaitė. 

Metus skyrusi ne tik savęs, bet ir pasaulio pažinimui, Karolina rudenį vėl planuoja rinktis studijas. Ir nereikia net abejoti, jog veikliai merginai pavyks įgyvendinti visas savo svajones.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

K. Lasauskaitės asmeninio archyvo nuotr.