Bičiuliai varžėsi, siekė žinių ir bičiuliavosi

Šilalės bitininkų draugija „Vaškas“ - šiuo metu ge­riausia Lietuvoje, o šilališkis Jonas Rabačius - trečias tarp geriausių šalies bitininkų. Tai paaiškėjo Lietuvos bitininkų šventėje, kuri praėjusį savaitgalį siautė prie Paršežerio. Šeštadienį tūkstančiai bičiulių čia suvažiavo iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių, o išsiskirstė sek­madienį, gerai pasilinksminę, pasidaliję patirtimi bei pa­sisėmę naujų žinių. Mat be varžybų, atrakcijų ir kon­certų, šventėje vyko ir visai rimtos paskaitos.

- Buvo minčių organizuoti tik šventę, neapkrauti žmonių paskaitomis, tačiau daugelis bitininkų į tokius renginius atvyksta ne tik pabendrauti, bet ir sužinoti šį tą naujo, - „Ši­lalės artojui“ sakė Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas Algirdas Amšiejus.

Jo paskaita apie bičių pienelį buvo pati populiariausia. Sužinoję, kur ji vyks, į nedidelę salę suplūdo žmonės, tačiau didžioji dalis taip ir liko stovėti už durų. Ko gero, tai būtų vienintelė pastaba šventės organizatoriams rajono bitininkams - kai atvyksta toks pa­tyręs ir charizmatiškas specialistas, jo auditorijai reikia daug erdvesnės vietos. Pats lektorius „Šilalės artojui“ sakė, jog tai yra visų švenčių bėda, o jo paskaita tokio dėmesio sulaukusi ne tiek dėl lektoriaus populiarumo, kiek dėl temos aktualumo.

- Bičių piene­lis - nuostabus dalykas, bet apie jį tiek mažai žinome! - sakė docentas. - Juk tai karališkas, bičių liaukų sukurtas maistas, kuriuo maitinama tik motinėlė. Ko gero, iš visų bičių produktų jis yra pats vertingiausias dalykas, kuriuo galėtume kur kas geriau pasinaudoti. Deja, žinių trūksta ir patiems bitininkams, aš jau nekalbu apie paprastus žmones.

Ką tie paprasti žmonės pirmiausia turėtų žinoti?

- Bičių pienelis - maisto papildas, kuris gali padėti išsaugoti mums jaunystę, atgauti jėgas ir džiaugtis gyvenimu! - patikino lektorius.

Ar tik ne „Viagros“ pakaitalas?

- Žinote, geriau negu „Viag­ra“! - nusijuokė  A.Amšiejus. - Nuo „Viagros“ gali sustoti širdis, o nuo bičių pienelio to niekada nebus.

Šilalės bitininkų draugijos pirmininkas Kęstutis Ačas informavo, jog nuo šiol mokslo žinios bitininkams bus prieinamesnės. Pačios draugijos turės iš ko rengti panašius mokymus bei seminarus, nes tam reikalui jos galės naudotis Kaimo rėmimo fondo lėšomis. Pakeitus Kaimo rėmimo programą, bitininkai jau galės atlikti ir savo produk­tų tyrimus.

Šventėje bitininkų įrangą gaminančios įmonės demonstravo bei reklamavo savo naujoves. Tos įmonės buvo ir pagrindiniai šventės rėmėjai.

- Iš rėmėjų gavome 8000 eurų, gerokai daugiau negu skyrė Žemės ūkio ministerija bei Šilalės rajono savivaldybė kartu sudėjus, - „Šilalės artojui“ sakė K.Ačas. - Šilalės rajone tokia šventė rengiama pirmą kartą, ir malonu, kad svečiai mūsų nekeikė. Labai džiaugiuosi visais rajono bičiuliais, mūsų valdybos nariais bei eiliniais bitininkais. Be mūsų visų vienybės nieko nebūtų išėję. Net lietus nesugadino nuotaikos, o juk lijo kaip niekada!

- Koks ten lietus? - traukė pečiais  A.Amšiejus. - Šilališkiai viską gerai padarė, viskas buvo gerai, įskaitant orą. Šeštadienį pasimeldėme gražioje Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčioje, ir Dievulis mumis pasirūpino, 12 valandą nutraukė lietų. O kad vakare vėl pliūptelėjo, tai tik dėl to, jog nedulkėtų! - pokštavo guvusis docentas.

Panašia nuotaika, pasidaliję prizus, skirstėsi ir kiti šventės dalyviai.

„Lietus nesiskaito“, - sakė.

Kitais metais Lietuvos bitininkų susibėgimas numatomas Panevėžyje. 

Petras DARGIS 

AUTORIAUS nuotr.