Švenčių vainikas Upynoje

Kovo 12-oji Upynoje buvo neeilinė: Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje buvo švenčiamas trečiasis Gavėnios sek­madienis, minima Lietuvos nepriklausomybės atkū­rimo diena, vyko pagarbos nominacijų „Upynos krašto istorijos ir kultūros sergėtojas“ įteikimo ceremonija. Pastarasis renginys Upynos seniūnijoje organizuojamas jau treti metai. Šiemet seniūno Kęstučio Ačo iniciatyva suburta aktyvių Upynos krašto gyventojų grupė balsavimo bei atrankos būdu nustatė, kad 2023 m. Upynos krašto istorijos ir kultūros sergėtojais nominuojami Romanas Jonas Va­siliauskas ir Benediktas Šetkus. 

Apie iniciatyvos prasmingumą mintimis dalinosi seniūnas K. Ačas, susirin­kusiuosius sveikino Seimo narys Jo­nas Gu­dauskas. Nominantus lydė­jo aplodismentai, kraštie­čių svei­­kini­mai, įteiktos dovanėlės bei gė­lių žiedai. Klau­­sy­to­jų širdis pa­vergusį koncertą dovanojo kraštietė, operos solistė Sand­­ra Leb­­rikaitė kartu su pianiste Bea­­ta Ving­raite-Andriuš­ke­vi­čiene. 

Trumpai – apie Upynos krašto istorijos ir kultūros sergėtojus.

R. J. Vasiliauskas gimė Pa­tu­lės kaime. Mo­kėsi Upynos, Skaud­vi­lės mokyklose, vėliau studi­javo lietuvių ir anglų kalbas Vil­niaus pedagoginiame bei Vil­niaus universitetuose. 1974 m. apgynė pedagogikos mokslų daktaro kan­didato disertaciją. 1993 m. ta­po socialinių mokslų, o nuo 2003 m. – habilituotu daktaru. 1973–2006 m. Vil­niaus pedagoginio universiteto edukologijos katedroje dirbo mokslinį darbą. Išleido ne vieną knygą, paskelbė apie šimtą mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių. 

2018 m. pasirodė R. J. Vasi­liaus­­ko knyga „Iš Patulės kaimo į platųjį pasaulį“. Pasak recenzi­ją apie šią knygą parašiusio Lie­­tuvos žurnalistų draugijos nario Bernardo Šaknio, daugiausiai vietos joje skirta kaimo gyvenimo panoramai – Pa­tulės kaimo bendruomenės kultūrai, glaudžiai susijusiai su švieti­mu, tradicijomis, amatų plėt­ra. Su didele pagarba parodoma Pa­­tulės mokyklos švietėjiš­ka mi­sija, sukurti įsimintini mo­ky­tojų, kultūros darbuotojų portretai.

Recenzija apie knygą „Iš Pa­tulės kaimo į platųjį pasaulį“ bu­vo išspausdinta ir JAV leidžiamame laikraštyje „Drau­gas“.  

B. Šetkus gimė Šakėnų kaime, vė­liau su šeima apsigyveno Vyto­galoje. Baigęs Upy­nos vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus pedagoginį institu­tą, kur įgijo istorijos, visuomenės mokslo ir tarybinės teisės pagrindų mokytojo kvalifikaci­ją. Dar­bo biografiją pradėjo mokyk­lo­se. 1988 m. pakviestas dėstyti Vilniaus pedagoginio institu­to Is­torijos fakultete. 2000 m. eks­ternu apgynė disertaciją bei habilituoto daktaro vardą. Pa­­rašė daugiau kaip 200 straips­nių (spausdinta Lie­tu­vo­je ir už­sienyje) istorijos, istorijos mokymo ir kt. tematika. Vie­nas ar su bendraautoriais parengė tris istorijos vadovėlius mokiniams, keletą knygų istori­jos mokytojams. Pa­de­dant Ka­­zachs­tano istorikams, Ka­zachs­­tane išleido knygą rusų kalba „Nuo Baltijos jūros iki Ka­­zach­stano stepių“, kurioje pa­talpinti lietuvių politinių kalinių atsiminimai apie lagerius. 

B. Šetkaus veikla susijusi ir su gimtuoju Šilalės kraštu: išleido knygą „Ma­tas Šalčius“ (apie pir­­mąjį Vytogalos mokytoją), buvo M. Šalčiaus muziejaus steigėjas, nuo įsikūrimo (daugiau kaip 30 me­tų) yra Šilalės kraštiečių draugijos tarybos narys, paskelbęs kelias dešimtis istorinių straipsnių „Šilalės artojuje“, inicijavo knygos „Vytogala“ parengi­mą bei leidybą, sudarė knygą „Ši­la­lės kraštas ir mokykla: Ka­zi­miero Šetkaus atsiminimai“ bei pan.

Upyniškiai visada bus dėkin­gi šiems šviesuoliams už savo krašto garsinimą Lie­tuvoje bei užsienyje. 

Renata GUŽAUSKIENĖ

Upynos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė

Linos MASLAUSKIENĖS nuotr.