Kūrybos kelias parvedė į tėviškę

Iš Tauragės kilusio žurnalisto Egidijaus Knispelio asmeniniai ryšiai į Šilalę parvedė ir beveik prieš 80 metų mūsų kraštą pa­likusią dailininkę Giedrę Jankonytę-Žumbakienę. Ir nors prieš tuos kelis dešimtmečius tėvų, karo pabėgėlių, glėbyje į Jung­ti­nes Amerikos Valstijas išvykusi šiandien garsi menininkė fiziškai į gimtąjį kraštą negrįžo, nuo šiol apie ją, jos kūrybą bei pasiekimus šilališkiams pasakos įspūdingas albumas, kurį į Šilalę ir buvo patikėta atvežti E. Knispeliui. Kone 30 tik šiemet išleistų knygų jų autorė dovanoja gimtinės ugdymo įstaigoms, miesto bibliotekai ir kt., o išdalinti al­bu­mus patikėta savivaldybės vadovams.

G. Žumbakienė gimė Šilalėje, tačiau jos tėvai, kai mergaitei tebuvo vos ket­veri, pasitraukė Į JAV. Kelis metus gyvenusi tai vienur, tai kitur, šeima nuo 1949 m. įsikūrė Čikagoje. Giedrė studijavo meną Šv. Ksavero kolegijoje, vėliau studijas tęsė ir magistro laipsnį gavo Northwestern Ilinojaus universitete, o baigusį jį, ir pati dirbo dėstytoja. Tačiau kokia veikla beužsiimtų, dailininkė nuolat plėtė savo meno akiratį, tobulino profesinį meistriškumą, reiškėsi ne tik tapyboje, bet ir grafikoje, mozaikoje, kūrė iš emalio. G. Žumbakienė yra pripažinta Amerikos nacionalinės dailės kūrėja, dalyvavo parodose, tarp jų ir labai prestižinėse – Honolulu dailės akademijoje, Ilinojaus mokslo ir pramonės muziejuje, Čikagos, Rokfordo, Bostono, Alabamos dailės galerijose, yra surengusi per trylika autorinių pa­­rodų, o jos darbai plačiai paplitę po visą pasaulį. Mūsų kraštietės kūrinių turi ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje, Lietuvių dailės muziejus Lemonte ir kt.

Tačiau ir pasiekusi įspūdingų karjeros aukštumų, aukštai vertinama, pristatoma kaip viena žinomiausių bei originaliausių Amerikos lietuvių spalvotosios grafikos kūrėjų, G. Žum­ba­kie­nė nepamiršo savo šaknų – 1992 m. grįžusi į jau nepriklausomą Lie­tu­vą, Na­cio­naliniame dailės muzie­ju­je Vilniuje surengė personalinę darbų parodą, o po jos visus 35 kūrinius padovanojo mūsų šaliai. Lietuvos kultūros fondas 1994-aisiais surengė jos parodas Vilniuje, Šiauliuose ir Marijampolėje. 

Ir, kaip rašoma visai neseniai pasirodžiusiame jos kūrybos almanache, pirmą kartą atvykus tik į vaikystės prisiminimuose likusią tėvynę, bene didžiausią įspūdį paliko gimtojo krašto peizažai, o „pamačiusi daugybę geltona spalva nudažytų namų, Giedrė atrado geltoną spalvą“...

Šilalei padovanotoje knygoje, lakonišku pavadinimu „Giedrė“, glaustai ap­rašyta ilga dailininkės meno kelionė, joje publikuojami jos kūriniai, pristatomi meno kritikų vertinimai. 

Pasak žurnalisto E. Knispelio, vi­są savo gyvenimą toli nuo gimti­nės praleidę Giedrė ir jos vyras Po­vilas Žumbakis niekada nepamiršo savo šaknų, visada aktyviai dalyvavo Lietuvos gyvenime – tarkime, teisininkas P. Žum­ba­kis bu­vo vienas iš dabartinės Lie­tu­vos Konstitucijos kūrėjų, dalyvavo laikinosios komisijos Kons­titucijos projektui parengti darbo grupės veikloje.

Šiuo metu kraštietė su vyru gyvena Lemonte. Ir nors visų turėtų pareigų jau atsisakė, savo pašaukimo nepamiršo.

„Guvi menininkė po savo namų studiją juda greitai, dirba paukštį primenančiais gestais. Ji rodo į daugybę stalčių, kuriuose saugomi dešimtmečius kaupti atspaudai – gausi medžiaga, kurią ji gali bet kada išsitraukti ir atrasti iš naujo“, – knygoje „Giedrė“ dailininkę apibūdina JAV lietuvė, dizaino istorikė Viktorija Kašubaitė-Matranga.

Pasak menotyrininkės, G. Žumba­kie­nės menas kelia gyvenimo klausimus, į kuriuos surasti atsakymai virsta naujais klausimais. 

Nuo šiol paklaidžioti kraštietės me­no keliais, vartydami jos kūrybos albumą, gali ir šilališkiai. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

E. KNISPELIO archyvo ir A. AMBROZOS nuotr.