Blogiau nebus arba mūsų nerimo žiema

Prieššventinė sumaištis. Nežinia. Nerimas, virstantis blaškymusi, ieškojimu, judėjimu, kartais tam skiriant ne­adek­vačiai daug pastangų. Psichozė. Iškreiptas pasau­lio matymas ištisus ilgus, tamsius vakarus (ir darbo me­­tu) „brausinant“ internete: gilinantis į politikierių, po­lit­patologų pamąstymus, skaitant moralines pamazgas, ieškant dovanėlių, kelionių... o jei tiksliau – būdų, kaip nusiraminti. Žmonės visur panašūs: ir už Atlanto, ir šiapus vandenyno. Kalėdinis nerimas veikia ir eilinius piliečius, ir stambias korporacijas, ir valstybių vadovus, ir rinkas. Gal pirkt vilą Ispanijoje, o gal Italijoje... Maža ką... O gal nepirkti? Kur tada investuoti? Ką pirkti? Gal palaukti Trumpo inauguracijos, sako, po to viskas pasikeis...

Geopolitiniai postūmiai

Besniegė nerimo žiema prasibrovė į tolimiausius sielos kampelius, verčia ją susigūžti, veja visus burtis renginiuose, supermarketuose, koncertuose, kur mirga šviesos, kurios neva turėtų nuvyti tamsą ir joje tarpstantį mūsų nerimą. Ir nors vartojimo diskotekų lemputės bei lazeriai nerimo neišvaikys, turime jums visiems gerų žinių – blogiau nebus. Tą rodo praėjusios savaitės įvykiai pasaulyje.

Išsikvėpusi, išsibezdėjusi Kremliaus Rusija nebepajėgė kautis su sukilėliais Sirijoje, todėl pabėgo iš šalies, likimo valiai palikusi diktatorių Asadą. Tokia pasaulio „supergalia“, nesugebanti susitvarkyti su menkai organizuotais sukilėlių pulkais, yra bejėgė net svajoti apie kovas su bet kuria NATO šalimi.

Tačiau Kremlius vis rodo, kad yra nemiręs ir sugeba apšaudyti vokiečių sraigtasparnį Baltijos jūroje, grasinti perdavus branduolinio ginklo valdymo lagaminėlį nukvakusiam Lukašenkai, gąsdinti „orešniko“ dislokavimu Baltarusijoje. Maskva, rodydama supuvusius dantis, mėgina bauginti Vakarus, bet rusų įkandimų niekas nebebijo.

Tačiau grėsmės iš Rytų, atmetant (laikinai) surūdijusius kledarus ir driskių ordas, nemažėja. Privalome perspėti savo šalies piliečius, jus, mūsų mieli skaitytojai, jog dėl tiesioginės karinės invazijos tikimybės mažėjimo, grėsmės mūsų šalies saugumui neslūgsta. Destrukcija, kurią šiuo metu kelia Maskvos remiamos jėgos, gali mus ir be rusų tankų pagalbos nustumti į Rusijos glėbį. Trečdaliu gynybos biudžetą padidinusi Maskva jo tikrai neskirs vien tik kulipkoms ir raketoms. Didžiulė dalis pinigų bus mesta kovai už protus, smegenų plovimui, ką rodo prezidento rinkimai Rumunijoje.

Baiminamės, jog, paskelbus sąlyginę taiką Ukrainoje, tautiečiai (ir likę vakariečiai) visai pasileis plaukus – puls pirkti nekilnojamąjį turtą, keliauti, pramogauti, nes „nuo karo jau pykina“, politikai su dar didesniu smagumu kibs vienas kitam į kudlas, o tuo pasinaudodamas, Kremlius ims tyliai, po vieną, pjauti norimas aveles.

Turime įsisąmoninti, kad Rusija niekur nedingo, FSB, SVR kvėpuoja ir kvėpuos per savo agentūrinius tinklus, interneto puslapius, „TikTokus“ bei įvairiausius kitokius profilius.

Nepaisant to, jog Rumunijos Konstitucinis teismas anuliavo prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus dėl Rusijos kišimosi, Kremliaus grėsmė nesumenko. Šalies saugumo tarnybos nustatė, kad mažai populiarus dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu tapo politine žvaigžde rinkiminei kovai pajungus socialinius tinklus.

Praėjusį mėnesį buvo aktyvuota beveik 800 „TikTok“ paskyrų, galimai sukurtų Rusijos, dar 25 tūkst. „TikTok“ paskyrų suaktyvėjo likus dviem savaitėms iki pirmojo rinkimų turo. Rumunijos užsienio žvalgybos teigimu, Rusija tuo pat metu vykdė hibridines atakas bei dešimtis tūkstančių kibernetinių atakų. Paskyrų reklamai, remiant C. Georgescu, išleisti milijonai. Neatmetama versija, jog „TikTok“ tiesiogiai dalyvavo Rumunijos rinkimuose, iškeliant į priekį Maskvos pasirinktą kandidatą.

Jei informacija pasitvirtins, taip bus įrodyta koordinuota Pekino ir Maskvos ataka, destabilizuojanti NATO ir Europos Sąjungos valstybę. Turime pripažinti, kad tai – nemenka Rusijos hibridinio karo galimybių pergalė. Nors C. Georgescu neigia, jog yra Vladimiro Putino gerbėjas, tačiau vadina jį „patriotu ir lyderiu“ bei siekia nutraukti politinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

„Turiu rūpintis tik savo žmonėmis. Mes patys turime daug problemų“, – kalba iš SVR paruoštuko Lietuvoje Kremliaus papūgomis dirbančių agentų žodžius kartodamas Mask­vos rumunas. Jis skleidžia sąmokslo teorijas, jog žmogus niekada nenusileido Mėnulyje, o Covid-19 pandemijos nebuvo.

SVR repertuare nieko naujo, nors kuriam galui stengtis, jei kuo puikiausiai veikia senos pasakos ir propagandinės piliulės.

„Ukraina niekada nesutiks su daline naryste NATO“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, teigdamas, jog pakvietimas į NATO turėtų apimti visą Ukrainos teritoriją tarptautiniu mastu pripažintose sienose.

Visiškai sutinkame, tačiau manome, kad tai šiuo metu neįmanoma. Kyjivas, turėdamas už nugaros itin silpnavalius sąjungininkus, turi sukti galvą, kaip išsaugoti valstybę.

Lūžio taškai

Paryžiuje susitikę Donaldas Trumpas, Emmanuelis Mak­ronas ir V. Zelenskis kalbėjosi tikrai ne apie Dievo Motiną. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Donas Bekonas pareiškė, jog išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas planuoja inicijuoti Ukrainos ir Rusijos derybas dėl karo nutraukimo. Jei Kremlius priešinsis taikos sąlygoms, jis esą gali padvigubinti ginklų tiekimą Ukrainai.

Rusijos diktatorius V. Putinas patvirtino rekordinį gynybos biudžetą, kurį sudaro 126 mlrd. dolerių arba 32,5 proc. biudžeto išlaidų. Gynybos – karo biudžetas yra maždaug 28 mlrd. dolerių didesnis už šiemetinį. Naujajame trejų metų biudžete numatoma (meluojama, nes reikia užmigdyti ES ir NATO), kad 2026 m. ir 2027 m. karinės išlaidos šiek tiek sumažės.

Rusijos užsienio teroro reika­lų ministras Sergejus Lavrovas Maltoje vykusiame metiniame saugumo susitikime netiesiogiai susikirto su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, kaltindamas Vakarus eskaluojant karą Ukrainoje. Žaidimas slėpynėmis skirtas vaikams ir naivuoliams. Faktas, jog XXI a. Hitlerio atstovas ir vėl sėdi bei peza Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime. Tai rodo, jog vyksta užkulisinės „taikos“ derybos, kurios iš šalies atrodo kaip ESBO tepliojimasis karo nusikaltėlių pralietu krauju. Šiandieninė Europa Hitlerio neįveiktų.

NATO vadovas Markas Rutte perspėjo JAV prezidentą D. Trumpą, jog Ukrainos vertimas sudaryti blogą taikos sutartį su Rusija sustiprins Irano ir Kinijos pozicijas. Interviu „Financial Times“ M. Rutte pabrėžė, kad Ukrainai reikia „gero susitarimo“ derybose su Rusija, ir paragino JAV tęsti karinę paramą. Ir pridūrė, kad tarp Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos bei Irano yra glaudūs kariniai ir ekonominiai ryšiai, o abipusis gink­lų ir kitų prekių tiekimas kursto karus Ukrainoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Tai yra visiška tiesa. Viena smulkmena – norint suardyti Blogio ašį, nepakanka apie ją kalbėti ir badyti į ją pirštu.

NATO generalinis sekretorius M. Rutte pasiūlė Ukrainai atidėti bet kokias taikos derybas su Rusijos Federacija, kol Vakarų sąjungininkai galės suteikti pakankamą karinę pagalbą, padėsiančią Kyjivui sėk­mingai kovoti mūšio lauke bei sustiprinti savo derybines pozicijas. Ir tai yra teisinga žodinė, deja, veiksmais nevirstanti pozicija.

Tuo tarpu buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad greitai užbaigti karo Ukrainoje be teritorinių nuostolių nepavyks, o norint pasiekti taikos, Kyjivui gali tekti atsisakyti okupuotų teritorijų. Kai esi „eksas“, galima sakyti tai, kaip yra iš tikrųjų. 

Nors žiniasklaida skelbia, jog egzistuoja D. Trumpo planas greitai užbaigti karą Ukrainoje, suformuojant buferinę zoną, kurią stebės užsienio kariškiai, manome, kad tai tik žodžiai. Toks pat oro virpinimas, kaip E. Makrono gąsdinimas pasiųsti į Ukrainą Prancūzijos karius. Kremlius gąsdinimų liežuviu nebijo. V. Putinas bijo, labai bijo, realaus smūgio į kepenis.

Būtent todėl esame beveik tik­ri, kad net prasidėjus taikos deryboms, padėtis fronte beveik nesikeis. Rusai kasdien laužys paliaubas, meluodami, jog ukrainiečiai jų nesilaiko, ir toliau mėgins veržtis pirmyn. Kremlių sustabdys tik realus Vakarų spaudimas karine jėga.

Kinija paskelbė uždraudusi eksportuoti į JAV svarbias aukštųjų technologijų medžiagas, kurios gali būti pritaikytos kariniams tikslams. Kinijos prekybos ministerija šį pareiškimą paviešino praėjus dienai po Vašingtono susidorojimo su Pekino lustų sektoriumi. JAV apribojo eksportą į 140 Kinijos įmonių, įskaitant lustų įrangos gamintoją „Naura Technology Group“.

Netrukus JAV gali būti uždraustas „TikTok“ – Apeliacinis teismas penktadienį patvirtino, jog „TikTok“ uždarymas neprieštarauja Konstitucijai. Prezidentas Džo Baidenas dar pavasarį pasirašė įstatymo projektą, kuriame reikalaujama, kad platforma būtų parduota naujam savininkui ne iš Kinijos arba būtų uždrausta JAV. Kapitolijaus šeimininkams nerimą kėlė ir kelia „TikTok“ valdanti bendrovė „ByteDance“, kelianti pavojų nacionaliniam saugumui dėl galimo asmeninių duomenų dalinimosi su Kinijos vyriausybe. Taip pat buvo stebima, ar „TikTok“ algoritmai nenaudojami propagandai.

Rumunijos prezidento rinkimai tai tik patvirtino. Apie „TikTok“, „Telegram“ ir kitų kanalų pavojų bei grėsmes skalambijame nuolat, tačiau balsas į dangų nenukeliauja. Biudžetinės Lietuvos įstaigos aktyviai veikia kinų bei rusų hib­ridinio karo platformoje.

JAV ruošiasi ekonominiam karui su Kinija. Tai patvirtina naujas D. Trumpo paskyrimas: ambasadoriumi Pekine taps Davidas Perdue, kuris dirbo Gink­luotųjų pajėgų komitete bei JAV Užsienio santykių komitete ir griežtai kritikavo Kiniją. Teigiama, jog netrukus bus įvestas papildomas 10 proc. muitas kiniškoms prekėms, D. Trumpui nuolat grasinant didesniais nei 60 proc. tarifais.

Rusijos nafta naftotiekiu „Družba“ vėl teka į Čekiją, skelbia šalies energetikos atstovai. Čekija, Slovakija ir Vengrija buvo laikinai atleistos nuo ES sankcijų, draudžiančių rusiškos naftos importą. Čekija šiuo metu investuoja į Transalpine Oil Pipeline plėtrą, kad nutrauktų savo priklausomybę nuo Rusijos naftos.

Mūšio linija

Šiaurės Korėja neseniai atsiuntė karių, kad padėtų Rusijai kovoti fronte. Ukrainos prezidento V. Zelenskio teigimu, Kursko srityje yra apie 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių. Dalis Rusijos ginkluotės taip pat yra iš šalies – kalėjimo. Ukrainos gynybos pareigūnų ir CNN duomenimis, trečdalis šiais metais į Ukrainą paleistų balistinių raketų buvo Šiaurės Korėjos gamybos.

Sausio mėnesį Ukraina gaus šimtus tūkstančių sviedinių, tūkstančius raketų bei šimtus šarvuočių. Tai paskelbė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Salivanas per susitikimą su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrejumi Jermaku. JAV taip pat padės Ukrainai rengti mobilizuoto personalo mokymus, kurie bus vykdomi užsienyje. Be to, D. Salivanas priminė praktiškai įgyvendintą sprendimą suteikti Ukrainai 20 milijardų dolerių paskolą, garantuotą įšaldytu Rusijos turtu.

Švedija ir Danija pasirašė sutartį su Švedijos karinės technikos gamintoju dėl 205 šarvuotų kovinių mašinų pirkimo. Iš 205 užsakytų CV90 115 bus pristatyti į Daniją, 50 – į Švediją ir 40 – į Ukrainą, sakoma Švedijos vyriausybės pranešime. Sutarties su BAE Systems Hagglunds vertė siekia 2,17 milijardo eurų.

Kremliaus propagandistai kuria išgalvotas istorijas, skelb­dami žuvusių Ukrainos karių nuotraukas, melagingai vaizduojant tariamus užsienio kovotojus. Skiedžiama, jog Europos kariai kankina rusų karo belaisvius, o štai pagauta snaiperė iš Prancūzijos šaukiniu „Whiskey“ esą nušovusi 100 rusų karių.

Baltųjų pėdkelnių – snaiperių iš Lietuvos, žudančių rusus Čečėnijos kare, pasakų kūrėjai dar neišėjo į pensiją. Manome, jog neapykantos prieš karius iš Vakarų kurstymas yra Rusijos pasirengimas galimam jų dislokavimui Ukrainoje.

Ukrainos Gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba paskelbė apie sėkmingas Ukrainos bepiločių orlaivių vykdytas atakas Rusijos Federacijos teritorijoje. Jekaterinburge po atakos ir sprogimo „putų polietileno ekofolio“ gamykloje kilo gaisras. Gamyk­loje gaminami šiluminės izoliacinės medžiagos, kurią Rusijos okupantai naudoja saugantis nuo termovizorių bei dronų, komponentai. Taip pat sėk­mingai smogta rusų naftos ir dujų platformoms Kryme.

Nors teigiama, kad Ukrainai šiuo metu trūksta ginklų, mūsų žiniomis, šaliai trūksta karių. Kare su driskių orda kaunasi vos keli procentai šalies piliečių. Jei kovotų bent dešimtadalis, driskiai spūdintų lauk.

Aurimas NAVYS, 

Mindaugas SĖJŪNAS

Visuomenės informacinio saugumo agentūros ekspertai 

(www.visagentura.com/blog)