Ant Medvėgalio – startas Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metams

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiu­­mo, Piliakalnių, Lietuvių kalbos kultūros, Algir­­do Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno, Spor­to ir Reformacijos metais.

Penk­ta­dienį gausus būrys svečių rinkosi ant Medvė­galio, kur oficialiai paskelbta Piliakalnių ir Tautinio kos­tiumo metų pradžia. Vėliau renginio dalyviai pakviesti į Šiauduvoje vykusius seminarus, o jaunimas nekant­riai laukė etnokultūrinės nakties, kuomet visi šoko ir dainavo, lankė Dievyčio piliakalnį bei dalyvavo „Polka-tūpt“ maratone. Linksmybės tęsėsi iki paryčių.

Šaltas ir tirštas rūkas neišgąsdino žiūrovų – ant piliakalnio rinkosi istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, jai neabejingi žmonės. Po iškilmingo vėliavų pakėlimo nuskambėjo Tautinė giesmė, pagerbiant tradicijas, uždegtas didžiulis laužas, aplink sukio­josi Žemaitukų asociacijos rai­teliai su savo žirgais, tauti­niais kostiumais pasipuošę žemaičiai. Pritariant kank­lėms, susirinkusieji traukė že­­­maitiškas dainas, o visa Lie­tuva ir Že­maitijos kraštas pagerbti šūvių salvėmis.

Laukuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos direktorė Rai­mon­da Kauneckienė linkėjo saugoti unikalų paveldą ir tradicijas, Laukuvos seniūnas Vir­­­gi­lijus Ačas sakė, jog didžiuojasi būdamas žemaičiu, o už puikų renginį jo organiza­toriams - Etninės kultūros globos tarybai, Šilalės savivaldybei bei Kultūros centrui, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės krašto Žemaičių draugijai, Lau­ku­vos seniūnijai, Šiau­du­vos bendruomenei ir kt. - dėkojo Kultūros ministerijos vyr. specialistas Romanas Senapėdis.

Po atidarymo šventės Šiau­duvos laisvalaikio salėje vyko seminaras „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“.

„Su delegacija iš Vilniaus aplankėme Dionizo Poškos Baub­lius Bijotuose, Klemenso Lov­či­ko muziejų. Smagu, jog šio­mis tradicijomis aktyviai domisi jaunimas. Viena iš seminaro pranešėjų Karolina Ta­mašauskaitė pateikė idėjų, kaip išnaudoti piliakalnius ren­giniams, šventėms, įvairiems susibūrimams. Lietuvos archeologijos draugijos atstovas dr. Gintautas Zabiela primi­nė, kad dar, deja, ne iki galo įtvirtinti įstatymai, kurie apibrėžtų piliakalnių savininkus. O juk piliakalniai yra baltų kultūros ir anksty­vo­sios Lietuvos valstybės sim­bolis, Lietuvos Didžiosios Ku­nigaikštystės vals­tybingumo liudijimas bei tau­tinio atgimimo sąjūdžio įkvė­pimo šaltinis“ - „Šilalės ar­tojui“ sakė vienas iš renginio organizatorių Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Vir­ginijus Jo­cys.

Tautinis drabužis, pasak jo, yra viena iš etninio tapatumo bei nacionalinės kultūros išraiškos formų. Todėl ir seminaro tikslas buvo padėti geriau suvokti baltų (aisčių) paveldą, įkvėpti pasididžiavimą mūsų protėvių palikimu. O visi šie renginiai - įžanga į modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą.

Nepatingėjo į šią šventę atvykti ir audėjos Zita Pau­­li­­kie­nė, kurios audiniai pa­­puošė dizainerio Juozo Stat­ke­vi­čiaus kolekciją, bei Salo­mė­ja Udo­vičienė, atsivežusi į Šiau­duvą audimo stakles. Prie jų, beje,  išdrįso prisėsti ir išbandyti savo gebėjimus ne vienas dalyvis.

Po diskusijų laukė linksmybės – naktišokiai. Jų metu projekto „Visa mokykla šoka“ dalyviai mokėsi tautinių šokių žingsnelių. Be to, į kelią išlydėtas specia­lus autobusiukas – šio projekto koordinatoriai aplankys kiekvieną rajono mokyklą ir visus norinčiuosius pamokys tautinių šokių.

Kaip pasakojo Šilalės kultūros centro folkloristė Jolanta Kažukauskienė, Šiauduvoje vy­kusioje etnokultūrinėje naktyje šėlo daugiau nei 300 dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių.

„Žygiavome ant Dievyčio pi­liakalnio naktį, kur kaltinė­niš­kė Aušra Vitaitė papasako­jo pi­liakalnio padavimą, pa­šo­ko­­­me, padainavome. Grį­žę gar­­džiavomės lauke virta sriu­­ba, koše bei arbata. Iš­tver­­­min­giau­sieji linksminosi vi­są naktį“, – sakė J. Ka­žu­kaus­kie­nė. 

Paryčiais suorganizuotame „Polka-tūpt“ maratone jauni­mas šoko polką ir rungėsi, kas ilgiau ištvers. Laimėtojai paaiškėjo po 34 minučių. Jais tapo iš Šiaulių atvykusi tarptautinė pora – latvis Ansis Ber­zins ir Ieva Vorobjovaitė. Ant­ri liko šilališkiai Aušrinė Viršilaitė ir Netas Klimavičius.

Morta MIKUTYTĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.