Pakeliaukime laiku!
Pristatome dar keletą nuotraukų, kurios liudija, kaip laikas keičia ne tik mūsų gyvenimą, bet ir aplinką. Stabtelkime prie sustabdytos akimirkos ir prisiminkime.
Mieli skaitytojai, jeigu turite savo albumuose praėjusių laikų nuotraukų, pasidalinkite jomis - atsiųskite į „Šilalės artojo“ redakciją ir jos bus išspausdintos laikraštyje.
Vyresnio amžiaus šilališkiai dar prisimena medinį neišvaizdų pastatą prie pat Jono Basanavičiaus (anuomet Pergalės) gatvės važiuojamosios dalies, pro kurį ėjo siaurutis šaligatvis. Tai Šilalės spaustuvė. Du ar tris kartus per savaitę, vakarais, einant pro šalį, girdėdavosi spausdinimo mašinų dundesys - mašinistas spausdindavo rajono laikraštį „Artojas“. Gražvydo Jukniaus iš Vedrių redakcijai pristatytoje nuotraukoje (viršuje) - buvusi Šilalės spaustuvė apie 1983-1984 metus.
Dabar šioje vietoje - didelis trijų aukštų pastatas. (Algimanto Ambrozos nuotr.)
Taip atrodė gatvelė Šilalėje, netoli Lokystos upės. (G. Jukniaus nuotr.)
Dabar toje vietoje iškilęs ne vienas modernus gyvenamasis namas, o ir apie dulkančią kelio dangą žmonės seniai pamiršo. (A. Ambrozos nuotr.)
Kaltinėnų bažnyčia 1975 m. ir jos vietoje kun. Petro Linkevičiaus pastatyta naujoji. (Petro Dargio nuotr.)
Šilalė turėjo ir savo kepyklą, gastronome buvo galima nusipirkti joje keptos duonos ir batonų. Kepyklos produkcija prekiavo visos rajono parduotuvės, į kaimus, kartu su kitomis maisto prekėmis, ją vežiodavo vadinamosios „autolavkės“. Pigiausių, 16 kapeikų kainuojančių duonos kepalėlių žmonės pirkdavo maišais. Gyvuliams. (G. Jukniaus nuotr.)
Kepyklos teritorija dabar (nuotr. apačioje). (A. Ambrozos nuotr.)