I. Montvydaitė–Giedraitienė

Partizanų vado atminimui – ilgaamžiškumo simbolis

Sakoma, kad takai į sodybas tol neužželia užmarš­ties žole, kol prisimenami jais vaikščioję žmonės. Šeš­tadienį Gatautiškėje, prie kelio Laukuva–Varniai, de­šimtmečiais susikaupusius užmaršties ūkus sklai­dys Lietuvos laisvės armijos sąjungos nariai, tremti­niai, politiniai kaliniai, suvažiuosiantys pagerbti šiose apylinkėse prieš 65 metus žuvusio paskutinio Že­mai­čių apygardos vado, pulkininko Vlado Montvydo–Že­maičio ir jo bendražygių. Daiva BARTKIENĖ Algimanto AMBROZOS ir archyvo nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės…
Kun. B. Sugintas – ketvirtas iš kairės

Labdaringa dvasininko veikla – jaunimo lavinimui

(Tęsinys. Pradžia Nr. 60) Baigiantis antrajam pasauliniam karui, kaip ir daugelis tautiečių, kun. Benediktas Sugintas pasitraukė iš Lietuvos. Per Rytų Prūsiją pasiekęs Vokietiją, jis ir ten dirbo sielovadinį darbą, lankė lietuvių kolonijas. Getingene ir Braunšveige ne tik atlikdavo savo tiesiogines pareigas, bet ir skaitė paskaitas emigrantus dominusiais klausimais. Anot išeivijos rašytojo Klemenso Jūros, jis „atsirasdavo stovyklose netikėtai, pakeldavo nuotaiką, padėdavo…
Lietuvių bendruomenę Brazilijoje subūręs vytogališkis dvasininkas prisimenamas iki šiol

Lietuvių bendruomenę Brazilijoje subūręs vytogališkis dvasininkas prisimenamas iki šiol

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prisimename tas iškilias asmenybes, kurios prisidėjo prie lietuvybės puoselėjimo bei išlaikymo. Vienas tokių žmo­nių yra ir iš Vytogalos kilęs kunigas Benediktas Sugin­tas (1895–1972). Baigęs Žemaičių kunigų seminariją, jis dirbo Kėdainių, Panevėžio, Ukmergės, Raseinių, Tau­­ra­gės parapijose, mokė tikybos mokyklose. Vėliau iš­vyko į Braziliją, San Paulo mieste pastatė bažnyčią lie­tuviams, subūrė lietuvių bendruomenę, kuri buvo ir te­bėra…
Pašventintas paminklas

Pašventintas paminklas

Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultū­ros puo­selėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lov­či­kų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūki­ninkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Re­ginai Mickuvienei bei Remigijui Maslaus­kui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upy­nos savanoriams atminti. Lina MASLAUSKIENĖ Upynos miestelio bendruomenės narė AUTORĖS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Pašventintas paminklas

Pašventintas paminklas

Ilgamečių Upynos krašto istorijos ir kultū­ros puo­selėtojų Vaidilutės ir Klemenso Lov­či­kų iniciatyva bei lėšomis, prisidedant ūki­ninkams Vilijai ir Kazimierui Bušinskiams, Re­ginai Mickuvienei bei Remigijui Maslaus­kui, Upynoje atidengtas paminklinis akmuo atkurtos Lietuvos 100-mečiui ir 1918 m. Upy­nos savanoriams atminti. Lina MASLAUSKIENĖ Upynos miestelio bendruomenės narė AUTORĖS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55
Stovi iš kairės: S. Kentra-Dagilis, S. Šerpytis, A. Žilys-Zubrys, du partizanai neatpažinti; sėdi iš kairės: A. Sabockis-Genutis, S. Budreckis-Algirdas

Aušrelės būrio ir kitų Upynos krašto partizanų biografijos

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3, 10, 14, 17, 20, 22, 30, 36, 48) Bronius MAČAITIS (1918–1945) Gimė 1918 m. Kiaukų k. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Buvo keturi broliai: Vladas, Bronius, Stasys ir Alfonsas bei dvi seserys. Vyriausiasis Vladas 1940-aisiais jau buvo vedęs, gyveno Pagėgiuose. Bronius 1939–1941 m. mokėsi Telšių amatų mokykloje. Rai­nių tragedijos paveiktas, 1944-ųjų rudenį, drauge su A. Tamašausku subūrė partizanų…
„Šimtmečio dovana“ – laukuviškei

„Šimtmečio dovana“ – laukuviškei

Lietuvai švenčiant garbingą šimtmečio jubiliejų, visą vasarą Lietuvos mažosiose kultūros sostinėse Žemės ūkio ministerija apdovanoja labiausiai nusipelniusias bendruomenes ir jų narius stelmužiukais – Stelmužės ąžuolo palikuonimis. Vienas jų augs ir Laukuvos se­niūnijoje. Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Algimanto AMBROZOS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54
Tuoj skambės Laisvės varpas

Laisvės varpas sukvietė Bijotus

Bijotiškiai, susirinkę iš visos Lietuvos ir iš užsienio, pagarbiai nutilo, laukdami Laisvės varpo pirmųjų dūžių. Kiekvienais metais, trečią liepos šeštadienį, jie čia suvažiuoja ir vis randa kažką naujo – tai iš lauko riedulių sumūrytą Lurdą, tai medinių skulptūrų eilę, tai dar ką nors. Šį sykį į tėviškę juos sušaukė Laisvės varpas. Petras DARGIS AUTORIAUS nuotr. Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54
Nuo Rūtelių iki Rūtelių: čempionių garbės ratas

Nuo Rūtelių iki Rūtelių: čempionių garbės ratas

Legendinė Šiaulių „Tauro“ žolės riedulininkių komanda. Stasė žengia antroje eilėje kairėje, už jos šiek tiek užlindusi Genovaitė Sutikę jas kur nors Kaltinėnų turguje ar Šilalės prekybos centre, daugelis nė neįtariame, kad prasilenkėme su daugkartinėmis Lietuvos čempionėmis, kurios dau­­­gelį metų kartu su Šiaulių „Tauro“ žolės rie­du­lio ko­manda garsino Lietuvą toli už jos ribų. Taip, vy­res­nioji karta dar prisimena ne tik Kauno…
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą