Artėjant istoriniam įvykiui: kuo NATO viršūnių susitikimas svarbus Lietuvai?

Iki Lietuvoje pirmą kartą rengiamo NATO viršūnių susitikimo liko vos porą sa­vai­čių. Tai vienas svarbiausių mūsų šalyje kada nors organizuotų tarptautinių renginių, kurio metu į Vilnių laukiama atvykstant apie 40 NATO šalių ir Aljanso part­nerių valstybių delegacijų su įtakingiausiais pasaulio lyderiais, įskaitant JAV pre­zidentą Joe Bideną. 

Viso pasaulio akys nukryps į Vilnių

Politologas, Ry­tų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad tokio masto ir svarbos renginys yra didelė atsakomybė – ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas ir tvyro geopolitinės įtampos. Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė pažymi, jog susitikimo metu bus aptariami visam Aljansui ir Baltijos šalims reikšmingi klausimai.

L. Kojala teigia, kad NATO vir­šūnių susitikimas visada yra svarbus įvykis, nes jame da­ly­vauja visų NATO šalių lyderiai, tarp kurių – ir JAV prezi­den­tas, Vokietijos kancleris, Pran­cūzijos bei kitų šalių prezidentai. Dažnai svečių teisėmis renginyje taip pat dalyvauja Aljanso partnerių valstybių politikai. Dėl to tai yra globalios reikšmės įvykis, į kurį kryps viso pasaulio apžvalgininkų ir žiniasklaidos akys, o ypač dabar, kai NATO reaguoja į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. 

„NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva bus globalaus dėmesio centre. Mūsų šalyje viešės įtakingiausi pasaulio lyderiai, juos lydės didžiulės delegacijos. Laukiama ir 1–2 tūkst. žurnalistų iš įvairių valstybių. Vien ką reiškia antrasis Lietuvos istorijoje pareigas einančio JAV prezidento apsilankymas mūsų šalyje. Tai yra didžiulė atsakomybė, bet tuo pačiu ir pasitikėjimo ženklas, rodantis, kad Lietuva yra pilnavertė NATO narė, kuriai galima patikėti organizuoti tokio masto bei svarbos renginius“, – įsitikinęs L. Kojala.

Jo nuomone, svarbu bus tai, ką šalių lyderiai nuspręs, nes tai tiesiogiai turės įtakos ilga­laikiam Lietuvos saugumui. Lie­­tuva tikisi gausesnių NATO sąjungininkų pajėgų mūsų regione, žingsnių stiprinant oro erdvės apsaugą, valstybių narių pasiryžimo skirti daugiau lėšų gynybai.

Tikimasi svarbių sprendimų

Pasak L. Kojalos, nuo 1949 m., kai NATO buvo įkurta, iš viso surengti 32 viršūnių susitikimai. Jų tikslas – priimti strateginio lygio sprendimus, kurie turi įtakos viso NATO bloko dabarčiai bei ateičiai. Politologo teigimu, NATO viršūnių susitikimai rengiami, kai reikalingas Aljanso valstybių vadovų sutarimas dėl tam tik­rų esminių klausimų.

„Pavyzdžiui, pernai, praėjus vos keliems mėnesiams nuo Ru­­sijos įsiveržimo į Ukrainą, Mad­ride surengtame NATO viršūnių susitikime buvo pakloti pamatai Aljanso transformacijai, kurios esmė – sugrįžimas į šaltojo karo laikų parengties lygį. Kitaip tariant, žlugus Sovietų sąjungai vyravusi iliuzija, kad demokratijos triumfas reiškia ginkluotų konfliktų – bent jau Europoje – pabaigą, galutinai sudužo į šipulius. Dėl to NATO sutarė stiprinti gebėjimą gintis – Madride priimti sprendimai dėl NATO greitojo reagavimo pajėgų išplėtimo, pabrėžta, jog Aljanso pajėgumai Vidurio ir Rytų Europoje turi būti didinami iki brigados lygmens, taip pat padėti pamatai atnaujintiems gynybos planams, kurie aktualūs ir Lietuvai“, – sako L. Ko­jala.

Diskusijų centre – Ukraina

M. Šešelgytė, kalbėdama apie sprendimus, kurie galėtų būti priimti NATO viršūnių susitikime Vilniuje, pažymi, kad nors Ukrainos narystė Aljanse nebus svarstoma, šiai šaliai neabejotinai teks daug dėmesio.

„Visai neseniai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas aiškiai pasakė, kad kol karas vyksta, Ukraina į Aljansą nebus priimta. Kadangi būtų naivu tikėtis, jog karas pasibaigs iki liepos, dėl Ukrainos narystės nereikėtų turėti tuščių vilčių. Jų, matyt, neturi ir patys ukrainiečiai. Visgi Ukrainai NATO viršūnių susitikimas yra svarbus tiek politiniu, tiek praktiniu požiūriu. Pag­rindinis politinis Ukrainos siekis yra labai aiški žinia, kad šaliai durys į NATO yra atviros, nustatant tam tikrus konkrečius kriterijus, žingsnius ar terminus, kada Ukraina galėtų prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso“, – sako M. Šešelgytė.

Vilniuje – žalia šviesa Švedijos narystei?

Anot M. Šešelgytės, NATO viršūnių susi­tikimas šiemet yra išskirtinis tuo, jog jame pirmą kartą kaip Aljanso narė dalyvaus Suo­mija. Nemažai dėmesio turėtų tekti ir Šve­dijos prisijungimo prie NATO temai. Kaip ir neseniai NATO nare tapusi Suomija, Šve­dija dar labiau sustiprintų Aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui vis dar yra politinių kliūčių.

„Buvo lūkesčių, kad Turkijoje pasibaigus prezidento rinkimams, su Švedijos prisijungimą vetuojančia NATO nare taps lengviau susitarti. Jei rinkimus būtų laimėjęs Recepo Tayyipo Er­dogano oponentas, šansai, matyt, būtų didesni, bet galbūt dar vienai kadencijai perrinktas dabartinis šalies prezidentas taip pat nebematys būtinybės eskaluoti šio klausimo ir bus pasiektas susitarimas. Tiesa, neseniai iš Turkijos nuskambėjo pareiškimai, jog Švedija vis dar nepasiruošusi narystei NATO. Galbūt tai signalas, kad Turkija nėra linkusi nusileisti. Tai iš esmės yra politiniai niuansai, susiję su tuo, ką Turkija nori išsiderėti iš kitų valstybių, ypač JAV“, – teigia M. Šešelgytė.

Pasak politologės, nėra ne­įmanoma, kad susitarimas bū­tų pasiektas Vilniuje, tačiau taip nebūtinai nutiks. Tiesa, tiek Suomija, tiek Švedija ir iki šiol glaudžiai bendradarbiavo su NATO, todėl praktiniai bei techniniai klausimai neturėtų kelti problemų, o kai tik bus pasiektas politinis susitarimas, Šve­dija lengvai integruosis į Aljansą. 

Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus inform.