Lietuvos valstybės ir kiekvieno jos piliečio šventė

Kasmet liepos 6-ąją minime Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės – die­ną. Tądien įvairiuose pasaulio kampeliuose skamba Lietuvos himnas, vyksta koncertai, renginiai. Kuo Lie­tuvai svarbi liepos 6-oji ir ką apie ją mano šilališkiai? 

Karaliaus Mindaugo karūnavimo die­na Lietuvoje švenčiama nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų, o šventine dar 1990 m. spalio 25 d. ją paskelbė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.

Ši data svarbi pagerbiant vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą, kurio vardas stiprino šalies valstybingumą, vaduojantis iš sovietų okupacijos, atstatant iškreiptą Lietuvos istoriją bei pristatant pasauliui mūsų valstybės egzistavimą.

Kad liepos 6-oji būtų minima kaip Lietuvos valstybingumo diena, daug prisidėjo šalies istorikai. Vienas jų – profesorius Edvardas Gudavičius – nustatė, jog kunigaikštis Mindaugas buvo karūnuotas būtent liepos 6-ąją. 

Valstybinės šventės garbei nuspręsta, kad prie namų, svarbių šalies pastatų per Mindaugines būtų iškeltas Lietuvos valstybingumo simbolis – Lietuvos vėliava. O nuo 2009-ųjų, kai buvo minimas Lietuvos vardo tūkstantmetis, visame pasaulyje 21 val. Lietuvos laiku pradėta giedoti Tautišką giesmę. Ši iniciatyva tęsiasi iki šių dienų. Lietuvos himno giedojimas skirtingose pasaulio vietose vienija lietuvius, rodo jų stiprybę ir bendradarbiavimą. 

Pasak šilališkės, Vilniaus universiteto studentės Gabrielės Šiaudvytytės, istorijos studijos suteikia jai galimybę plačiau pažvelgti į šią datą bei į karalių Mindaugą.

„Deja, istorinių bei archeologinių šal­tinių iš Mindaugo epochos yra gana mažai, o turimi nėra labai išsamūs, todėl sužinoti tiek, kiek norėčiau, yra sudėtinga. Tačiau studijos leidžia labiau susipažinti su karaliaus Mindaugo asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip įžvalgumas, strategiškumas bei gera orientacija. Be to, sužinojau, kaip jo asmenybė bei susiklostę įvykiai vedė prie pačios valstybingumo pradžios bei Lietuvos valstybės susikūrimo“, – sako Gab­rielė. 

Būsimosios istorikės teigimu, Mindaugo karūnavimo diena lietuviams turėtų būti svarbi tuo, jog būtent šią dieną buvo užbaigtas mūsų valstybės susikūrimas, o Lietuva pripažinta to meto pasaulio valstybių.

„Pradėjau visiškai kitaip žiūrėti į šią datą ir supratau jos ypatingą svarbą mūsų valstybei. Taip pat įsitikinau, kaip svarbu branginti suverenitetą, saugoti valstybingumą, būti patriotiškiems bei vieningiems“, – sako G. Šiaudvytytė.

Istorikų teigimu, vienintelis Lietuvos karalius daugiausiai nusipelnė tuo, jog suvienijo valstybę. Be to, jis kovojo už Lietuvos žemes su rusais, totoriais, vokiečiais. 

Beje, teigiama, kad po valstybės ir Mindaugo krikšto popiežius įkūrė Lietuvos vyskupiją, o pirmasis vyskupas padėjo įsteigti aukštąją mokyklą. Karūnacija šaliai suteikė galimybę susipažinti su Europos kultūra, krikščionybe bei kurti savo tautos istoriją.

Anot istorijos olimpiadų laimėtojos, abiturientės Gabrielės Žadeikytės, žinoti savo valstybės istoriją bei rūpintis savo šalimi yra kiekvieno piliečio ir patrioto pareiga.

„Rūpindamiesi savo Tėvyne, puoselėdami jos istorinį palikimą, sudarome sąlygas valstybės išlikimui ir pamatų kūrimui ateities kartoms. Besimokant dažnai girdėjau nuostabią mintį, jog „nežinantys istorijos yra pasmerkti ją pakartoti“. Tad žmonės, kuriems rūpi sava šalis, užtikrina, kad tam tikros tamsios istorijos dalys nepasikartotų ir valstybė augtų tinkama linkme“, – sako laukuviškė.

Per Valstybės dieną savo vardadienį taip pat švenčia Mindaugai. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos portalo lankytojai daugiau nei prieš dešimt­metį šį vardą išrinko gražiausiu lietuvišku vyrišku vardu. Tiesa, pas­kutiniais metais Mindaugų Lietuvoje mažėja. Jei 1992-aisiais Mindaugo vardu buvo pavadinta 780 kūdikių, tai 2020-aisiais – vos 22. Šilalėje daugiausiai Mindaugų gimė 1990 m. – 12. Deja, nuo 2012 m. iki 2020-ųjų nebuvo įregistruota nė vie­no Mindaugo vardo. 

Vesta VITKUTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.