Žmoniškumas atlaiko ir didžiausius išmėginimus
Pernai Vyriausybėje pagerbiant žydų gelbėtojus, Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas ir Kaltinėnuose gyvenusiems Marcijonai bei Kazimierui Ruzgiams. Apdovanojimą jų vardu atsiėmė dukra Stasė Staputienė, šiuo metu gyvenanti Ukmergėje. „Šilalės artojui“ ji tąsyk sakė, kad nors nuo to laiko praėjo beveik 80 metų, tebėra išsaugojusi vaikystės prisiminimus, kai tėvams reikėjo priimti lemtingą sprendimą – priglausti namuose žydaites.
Šiemet M. ir K. Ruzgių palikuonys pagerbti Prezidentūroje – Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.
„Holokaustas Lietuvoje turėjo daug veidų, vietų ir įvykių. Nemažai žinome apie pragaištingą Vilniaus žydų geto likvidaciją. Vis daugiau sužinome apie nesuskaičiuojamas tragedijas, kurios skaudžios nelaimės ženklais nusėjo mūsų šalies miškus, miestų ir miestelių gatves. Iš atskirų detalių metai po metų, diena po dienos dėliojame sukrečiantį pasakojimą, kuriam niekas negali prilygti didžiule žmogiškųjų kančių ir beprasmio žiaurumo sankaupa“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė šalies vadovas.
Prezidentūroje Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius įteiktas 38 asmenims, deja, didžiajai daugumai – jau po mirties. Vienintelė S. Staputienė apdovanojimą atsiėmė pati. Į iškilmingą ceremoniją mūsų kraštietė atvyko lydima vyro Juozo bei sūnaus Dainiaus ir marčios Dianos.
Prezidento apdovanojimas skirtas ir jos seseriai Genovaitei Karbauskienei, kurios vardu jį atsiėmė dukros Nijolė Ramanauskienė, Džiuljeta Vaitkevičienė ir Violeta Užpelkienė bei anūkės Eglė ir Augustė.
Pasaulio tautų teisuolio vardą pelniusių ir dar 2002 m. (po mirties) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotų M. ir K. Ruzgių bei jų šeimos drąsa prisimenami ir Kaltinėnuose – minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, kapinėse pašventintas pernai specialiu Pasaulio tautų teisuoliams skirtu architekto Tauro Budzio sukurtu ženklu pažymėtas paminklas.
S. Staputienė tikino gerai prisimenanti tą laiką, kai tėvams teko išgyventi baimę dėl savo ateities – nors tebuvo vos devynerių, suprato, jog jie rizikuoja, mat tėvas buvo prisakęs šeimynai nieko neprasitarti apie namuose esančius svetimus žmones. Tačiau, nors ir bijodami dėl savo gyvybės, jie ją išgelbėjo jaunai žydaitei ir jos dukrai. Pasak moters, 30-metė Bronė Richmanaitė-Gator su dukrele Chaya Landou, jų vadinta Renute, tėvų namuose glaudėsi nuo 1944-ųjų balandžio iki lapkričio. Pasibaigus karui, jos emigravo, o gelbėtojų šeimai teko tremtinių dalia – 1948 m. juos išvežė į Sibirą. Tremties neišvengė ir Stasė, kuriai tuomet buvo 12 metų, ir jos sesuo Genovaitė. Ir tik maždaug po devynerių metų M. ir K. Ruzgiai sugrįžo į Lietuvą.
„Didžiuojuosi, kad tėvų poelgis buvo įvertintas, kad nesame pamiršti, ir nors praėjo jau daug laiko, tai yra didžiulis moralinis paskatinimas“, – „Šilalės artojui“ sakė S. Staputienė.
„Šių žmonių gyvenimo istorijos, paženklintos kilnaus apsisprendimo ir pasiaukojimo, kiekviena yra savita ir unikali. Tačiau visos kartu jos skleidžia nepaprastai svarbią žinią – blogis, koks didelis ar nuožmus bebūtų, nėra nei amžinas, nei visagalis“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė Prezidentas.
G. Nausėda ragino niekada nepamiršti tų, kurie savo veiksmais liudijo šviesos pergalę prieš tamsą, ir ypač dabar, kaimynystėje vykstant žiauriam karui, tikėti, jog žmoniškumas gali atlaikyti – ir atlaiko – net pačius didžiausius išmėginimus, o gera valia ir ryžtas gali pakeisti pasaulį.
Angelė BARTAŠEVIČIENĖ
Prezidento kanceliarijos/Roberto DAČKAUS ir Algimanto AMBROZOS nuotr.