Žmoniškumas atlaiko ir didžiausius išmėginimus

Pernai Vyriausybėje pagerbiant žydų gelbėtojus, Pasau­lio tautų teisuolio vardas suteiktas ir Kaltinėnuose gyve­nusiems Marcijonai bei Kazimierui Ruzgiams. Ap­do­va­nojimą jų vardu atsiėmė dukra Stasė Staputienė, šiuo me­tu gyvenanti Ukmergėje. „Šilalės artojui“ ji tąsyk sa­kė, kad nors nuo to laiko praėjo beveik 80 metų, tebėra iš­sau­gojusi vaikystės prisiminimus, kai tėvams reikėjo priimti lemtingą sprendimą – priglausti namuose žydaites.

Šiemet M. ir K. Ruzgių palikuonys pagerbti Prezidentūroje – Prezidentas Gitanas Nausėda Žydų genocido atminimo dienos proga įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido.

„Holokaustas Lietuvoje turė­jo daug veidų, vietų ir įvykių. Nemažai žinome apie pragaištingą Vilniaus žydų geto likvidaciją. Vis daugiau sužinome apie nesuskaičiuojamas tragedijas, kurios skaudžios nelaimės ženklais nusėjo mūsų šalies miškus, miestų ir miestelių gatves. Iš atskirų detalių metai po metų, diena po dienos dėliojame sukrečiantį pasakojimą, kuriam niekas negali prilygti didžiule žmogiškųjų kančių ir beprasmio žiaurumo sankaupa“, – apdovanojimų ceremonijoje sa­­kė šalies vadovas.

Prezidentūroje Žūvančiųjų gel­bėjimo kryžius įteiktas 38 asmenims, deja, didžiajai daugumai – jau po mirties. Vienintelė S. Sta­pu­tie­nė apdovanojimą atsiėmė pati. Į iškilmingą ceremoniją mūsų kraštietė atvyko lydima vyro Juozo bei sūnaus Dainiaus ir marčios Dianos.

Prezidento apdovanojimas skirtas ir jos seseriai Genovaitei Karbauskienei, kurios vardu jį atsiėmė duk­ros Nijolė Ramanaus­kienė, Džiuljeta Vaitkevičienė ir Violeta Užpelkienė bei anūkės Eglė ir Augustė. 

Pasaulio tautų teisuolio vardą pelniusių ir dar 2002 m. (po mirties) Žūvančiųjų gelbėji­mo kryžiumi apdovanotų M. ir K. Ruzgių bei jų šeimos drąsa prisimenami ir Kaltinėnuose – minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios, kapinėse pašventintas pernai specialiu Pasaulio tautų teisuoliams skirtu architekto Tauro Budzio sukurtu ženklu pažymėtas paminklas.

S. Staputienė tikino gerai prisimenanti tą laiką, kai tėvams teko išgyventi baimę dėl savo ateities – nors tebuvo vos devynerių, suprato, jog jie rizikuoja, mat tėvas buvo prisakęs šeimynai nieko neprasitarti apie namuose esančius svetimus žmones. Tačiau, nors ir bijodami dėl savo gyvybės, jie ją išgelbėjo jaunai žydaitei ir jos dukrai. Pasak moters, 30-metė Bronė Richmanaitė-Gator su dukrele Chaya Landou, jų vadinta Renute, tėvų namuose glaudėsi nuo 1944-ųjų balandžio iki lapkričio. Pasibaigus karui, jos emig­ravo, o gelbėtojų šeimai teko tremtinių dalia – 1948 m. juos išvežė į Sibirą. Tremties neišvengė ir Stasė, kuriai tuomet buvo 12 metų, ir jos sesuo Genovaitė. Ir tik maždaug po devynerių metų M. ir K. Ruzgiai sugrįžo į Lietuvą. 

„Didžiuojuosi, kad tėvų poelgis buvo įvertintas, kad nesame pamiršti, ir nors praėjo jau daug laiko, tai yra didžiulis moralinis paskatinimas“, – „Šilalės artojui“ sakė S. Staputienė. 

„Šių žmonių gyvenimo istorijos, paženklintos kilnaus apsisprendimo ir pasiaukojimo, kiekviena yra savita ir unikali. Tačiau visos kartu jos skleidžia nepaprastai svarbią žinią – blogis, koks didelis ar nuožmus bebūtų, nėra nei amžinas, nei visagalis“, – apdovanojimų ceremonijoje sakė Prezidentas.

G. Nausėda ragino niekada nepamiršti tų, kurie savo veiks­mais liudijo šviesos pergalę prieš tamsą, ir ypač dabar, kaimynystėje vykstant žiauriam karui, tikėti, jog žmoniškumas gali atlaikyti – ir atlaiko – net pačius didžiausius išmėginimus, o gera valia ir ryžtas gali pakeisti pasaulį.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Prezidento kanceliarijos/Roberto DAČKAUS ir Algimanto AMBROZOS nuotr.