Renkuosi Naująją Zelandiją: pradžia, apie kurią keliautojai nutyli

Artėjant naujai didelei kelionei – tokiai, dėl kurios reikia mesti darbą, atsisakyti nuomojamo buto ir surengti atsi­sveikinimo pasisėdėjimą su draugais ir šeima, pažadėjau sau rašyti kelionės dienoraštį – tokį, kuriuo smagu dalin­tis, nes jame suguldytos visos kone šventos laisvės pilnos, šviesios istorijos. Tačiau, atėjus laikui papasakoti apie pirmąją kelionės stotelę, Nadi miestą Fidžio saloje, nieko šviesaus ir optimistiško parašyti niekaip neprisiverčiau: pirmosiomis kelionės valandomis ilgėjausi na­mų, mąs­čiau apie egzistuojančias savotiškas jaunosios kartos kelionių varžybas, mat „būti pasaulio nemačiusiam” yra tas pats, kas būti „tamsuoliu”. Ir nors pagalvojau, ar vis dėlto nepasiduodu toms varžyboms, mano pečius jau spau­dė „visą gyvenimą” talpinanti kuprinė, o rankose laikiau lėktuvo bilietą, keturiems mėnesiams skraidinsiantį ma­ne į kitą pa­saulio galą.

Kotryna PETRAITYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4