Kaip miškas išmokė prašyti...
Į Rotorua atvykau anksčiau, nei galėjau įsiregistruoti savo nakvynės namuose, tad didžiąją kuprinę su visais daiktais palikau prie registratorės stendo, kad dieną galėčiau praleisti šiurinėdama mieste. Neplanavau atsidurti miške ir grįžti tik sutemus, vietoj registratorės rasti tik instrukcijas savarankiškam užsiregistravimui, ir nepagalvojau, kad mano kuprinė su drabužiais, dantų šepetėliu, vakariene bei pusryčiais liks užrakintoje patalpoje.
Kotryna PETRAITYTĖ
AUTORĖS nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 15
