Po 50 metų...

Penkiasdešimt metų. Daug tai ar mažai? Il­ga­­am­žiams – tai tik pusiaukelis, kitiems – ir visas gy­ve­nimas...

Tiek šiemet sukako Upynos liaudies amatų muziejui. Visi jame esantys eksponatai yra susiję su konkrečiais šio krašto žmonėmis, jų darbais. Mu­ziejuje apsilankę vaikai teiraujasi, kas tas ar kitas daiktas. O juk tai daugelio jų pačių senelių ar prosenelių dirbtos ar jų avėtos kurpės, naginės, jų gaminti ir naudoti kubiliukai, išdrožti šaukštai, kaltos pasagos, rantytos lazdos bei kiti namuose naudoti rakandai.

Per tuos 50 metų visi šie surinkti ir sukaupti eksponatai buvo saugomi muziejuje. Žmonės su vaikais, anūkais ar svečiais užsukdavo į jį aplankyti savo daiktų. Pri­si­menu, kaip Deblių kaime gyvenęs Petras Šetkus priklaupęs glostinėjo seną, dar su mediniu dišliumi plūgą, ir kalbėjosi tarsi su draugu: „Juk su tavim aš išvaikščiojau visus savo laukus...“ Gaubčio kaime gyvenęs meistras Jonas Miltakis, žiūrėdamas į savo gumbuotą lazdą, pasakojo, kad su ja yra apėjęs visus aplinkinius kaimus. Dažnai muziejuje apsilankydavo upyniškis Antanas Straukas, gyvenęs Skaudvilėje, ir savo svečiams rodydavo paties padarytas rankines girnas, audimo stakles, kuriomis ausdavo jo mama, o staklėse dar tebebuvo jos austo audek­lo galas.

Muziejuje yra sukaupti 3728 eksponatai. Jie liudija apie Upy­nos apylinkėse gyvenusius žmo­nes, jų darbus, papročius. Per tuos 50 metų vis ras­davau naujų daiktų. Ne­pa­imti jie būtų pasmerkti pražūčiai. Rin­kau juos ir atiduodavau kitiems muziejams. Šilalės Vla­do Statkevičiaus mu­ziejui ati­duota virš tūkstančio eksponatų, tiek pat – Tau­ragės krašto mu­zie­­jui, po keletą šimtų – Rum­šiškių liaudies buities muziejui, Anykščių ark­lio muziejui, Stasio Gi­­rė­no gimtinės, Ste­po­no Dariaus gim­tinės muziejams. Lietuvos nacionalinis muziejus priglaudė Upynos muziejuje kandžių ir kirvarpų puolamus vilnonius bei medinius eksponatus, nes juos būtinai reikėjo restauruoti.

Per tuos 50 metų Upynos liaudies amatų muziejuje bu­vo suruoštos 36 parodos įvai­ria tematika, 2000-aisiais vy­ko Eu­ropos kultūros paveldo die­na, 2016 m. – Pasaulio že­mai­čių diena bei daugiau ne­di­delių renginių.

Anksčiau per metus muziejų aplankydavo iki 4000 lankytojų. Dažnai atvykdavo Upy­nos bei kitų mokyklų mokiniai. Pastaraisiais metais mokinių ir kitų ekskursantų skaičius sumažėjo.

Atėjus senatvei, mažėjant jė­goms ir daugėjant rūpesčių dėl muziejaus priežiūros, su­pratau, kad jau laikas pasitraukti ir perduoti jo globą jau­nes­niems bei pajėgesniems. To­dėl šiemet savo „kūdikį“ perdaviau Ši­­la­lės Vla­do Stat­ke­­vi­čiaus mu­zie­jui.

Tikiuosi, kad Upy­nos liaudies amatų muziejus buvo, yra ir bus gyva šio krašto istorija, visada kalbės apie čia gyvenusius žmones, jų gyvenimą, darbus...

Dėkoju visiems, išėjusiems ir tebesantiems, padėjusiems kurti Upynos krašto liaudies kultūros židinį, atidavusiems savo išsaugotus nebenaudojamus daiktus. Dė­ko­ju visiems apsilankiusiems muziejuje. No­riu labai padėkoti už patarimus, paramą, įrengiant bei tvarkant muziejų, už nuoširdžią pagalbą, kai jos labai reikėdavo, organizuojant pa­rodas ar kitus renginius.

Klemensas LOVČIKAS,

kraštotyrininkas 

Algimanto AMBROZOS nuotr.