Pusiaužiemio žygis Pagramančio regioniniame parke

Paskutinį sausio šeštadienį arti 200 žygeivių leidosi į pusiaužiemio šventei skirtą pėsčiųjų žygį. 12 km maršrutas driekėsi įspūdingame Tyrelių miške.

Kaip tyčia naktį prieš žygį gausiai snigo, todėl ne visi užsiregistravę dalyviai atvyko. Pasiekti Plynosios pažintinį taką buvo tikras iššūkis, bet tikriems žygeiviams nėra blogo oro. Svečių sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šakių, Joniškio, Klaipėdos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Vilkaviškio, Raseinių, Tauragės bei iš kitų miestų ir rajonų.

Žygio dalyviai ne tik grožėjusi nuostabiu žiemos kraštovaizdžiu, bet ir su žemaitiškais papročiais bei tradicijomis žadino gamtą, kaip sakoma, vertė žiemą ant šono.

Sausio 25-oji nuo seno vadinama pusiaužiemiu arba viduržiemiu. Tą dieną mūsų senoliai žadindavo gamtos gyvastį: papurtydavo apšarmojusias obelis, pabelsdavo į po sniego kepurėmis snaudžiančius avilius, ūkininkai pasižiūrėdavo, ar dar likę pusė pašaro gyvuliams, šeimininkės – ar užteks rugių duonai iki vasaros.

Sakoma, kad ši diena nuo žiemos saulėgrįžos jau pailgėjusi per avinuko šuolį, t. y. po pusiaužiemio ji jau ilgesnė visa valanda, dabar kaskart ji prisiduria po 2–3 minutes.

Įdomių ir gražių žemaičių pusiaužiemio papročių atskleidė Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras.

Renginio pabaigoje žygeiviai vaišinosi žemaitišku šiupiniu, keptomis bulvėmis, kastiniu su maltomis kanapėmis bei kitomis vaišėmis, o vaikai – pyragu.

Lina MISIULYTĖ

Pagramančio regioninio parko kultūrologė

Kęstučio BANIO, Laimono SKABEIKIO ir autorės nuotr.